- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-15
- Bylos Nr.
- 1-1053-972/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15130
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Nukentėjusysis
- B. S., E. S.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas, Jovita Usonytė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis arešto bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-24 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-04-12 nutartimi A. P. paskirtas papildomas įpareigojimas gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-05-10 nutartimi A. P. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-24 baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į arešto bausmės terminą įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. mušdamas nežymiai ir nesunkiai sužalojo žmones: jis 2024-04-19, apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,76 prom. neblaivumas), tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė E. S. į veido sritį, taip nukentėjusiajam padarė netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste, tokiu būdu mušdamas nežymiai sužalojo E. S., po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė B. S. į veido sritį, taip nukentėjusiajai padarė nosies, dešinės akies abiejų vokų ir abiejų skruostų srityje poodines kraujosruvas, atvirą nosies kaulų lūžį, tokiu būdu mušdamas B. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną nuėjo pas pažįstamą R., kuriam nukentėjusioji B. S. nuomojo butą, ten jie kartu su dar keliais asmenimis, tarp jų ir R. S., vartojo alkoholį. Po kurio laiko į butą atėjo nukentėjusieji ir ėmė juos varyti lauk iš buto, sakydami, kad jie čia negers ir netriukšmaus, jie nesutiko išeiti, todėl nukentėjusieji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai paaiškino B. S., kad jei nuomininkas nekelia triukšmo, negadina daiktų, jis ir jo svečiai bute gali būti. B. S. su tuo nesutiko, todėl, nenorėdamas daugiau klausytis jos šaukimo, išėjo kartu su R. S.. Nuėję pas R. S., kuriam nukentėjusieji taip pat nuomojo gyvenamąją patalpą, toliau gėrė degtinę. Atėjusi B. S. vėl ėmė šūkauti, varyti jį (kaltinamąjį) lauk. Jis tuo metu ėjo į koridorių parūkyti, kai nukentėjusioji priėjusi griebė jam už gerklės, todėl sudavė jai tris kartus į nosį. Jos vyras E. S. stojo ją ginti, todėl kartą trenkė ir jam. Pripažįsta, kad nukentėjusiesiems sudavė smūgius ir sutinka, kad jiems buvo padaryti kaltinamajame akte nurodyti sužalojimai. Mano, kad pasielgė neadekvačiai, dėl įvykio gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiųjų. Anksčiau atsiprašyti nebandė, nes tyrėja patarė prie jų nesiartinti. Jam yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kadangi apsistumdė su broliu. Mano, kad smurtinį jo elgesį lemia alkoholio vartojimas. Turi vaiką, kuriam teikia išlaikymą. Pinigų užsidirba dirbdamas pavienius darbus, oficialiai niekur nedirba. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo E. S. pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta visiškai, nukentėjusiosios B. S. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies: sutinka su ieškinio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau mano, kad prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, sutiktų sumokėti nebent 2 000 Eur. Atlikęs arešto bausmę, ketina pradėti dirbti ir atlyginti civilinius ieškinius. Padarytos žalos anksčiau neatlygino, nes visus pinigus išleisdavo vaiko išlaikymui ir alkoholiui.
Nukentėjusioji B. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo už kaklo tikrai negriebė, pamačiusi nuo smūgio nugriuvusį savo sutuoktinį, ji bandė telefonu kviesti pagalbą, tačiau pajuto smūgius į veidą ir daugiau nieko neprisimena. Nepriima kaltinamojo atsiprašymo, tikrai jam neatleidžia, visam gyvenimui liko sužalota. Ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad užpuolimo metu jai lūžo nosies kaulai, ji patyrė pažeminimą, išgąstį, šoką, stresą, skausmą. Atvykę medikai ją išvežė į ligoninę, ten siuvo žaizdą ir atliko kitus gydymo veiksmus, tada išleido iš ligoninės, toliau ji gydėsi ambulatoriškai. Jai tenka pirkti vaistus, kurie gerina kraujotaką nosies srityje, šiuos vaistus jai reikės vartoti visą laiką, kadangi kitaip gali susidaryti krešulys. Taip pat vartoja vaistus randui, likusiam po sužalojimo, gydyti. Po sužalojimo nebegirdi kairiąja ausimi, nuolat girdi spengimą ausyse, taip pat šiek tiek sutriko jos regėjimas, jai gydymo įstaigoje paaiškino, kad galimai taip nutiko dėl patirto sužalojimo. Dėl lūžusios nosies pertvaros jai tenka kvėpuoti per burną ir gydytojai dėl to nieko negali padaryti.
Nukentėjusysis E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 300 Eur neturtinę žalą sudaro įvykio metu patirtas išgąstis, sukeltas skausmas. Jį šokiravo tai, kad kaltinamasis jam trenkė be priežasties, tada pradėjo pulti jo žmoną. Jam su žmona bestovint, kaltinamasis priėjęs trenkė jam į veido sritį, jis nuo smūgio nugriuvo, tada pamatė, jog smūgiuojama jo žmonai. Kaltinamojo atsipašymo nepriima ir jam neatleidžia.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
2024-04-19 pranešimo ROIK: (duomenys neskelbtini) duomenimis (1 t., b. l. 19);
2024-04-19 pranešimo ROIK: (duomenys neskelbtini) duomenimis (1 t., b. l. 22-25);
2024-04-19 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės forma Nr. 110/a duomenimis (1 t., b. l. 77-78);
2024-04-19 alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis (1 t., b. l. 53-54);
2024-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais (1 t., b. l. 33-40);
2024-04-19 tarnybiniais pranešimais dėl informacijos pateikimo (1 t., b. l. 46-47, 50-51);
2024-04-22 nukentėjusiojo E. S. protokolu-pareiškimu (1 t., b. l. 1-3);
2024-04-22 nukentėjusiosios B. S. protokolu-pareiškimu (1 t., b. l. 6-10);
2024-04-22 nukentėjusiosios B. S. apklausos protokolu (1 t., b. l. 101-104);
2024-04-19, 2024-04-22 nukentėjusiojo E. S. apklausų protokolais (1 t., b. l. 117-119, 120-122);
2024-04-23 tarnybiniu pranešimu dėl vaizdo įrašų (1 t., b. l. 41);
2024-04-24 kitų objektų („Body“ kamerų vaizdo įrašų) apžiūros protokolu (1 t., b. l. 43-45);
2024-04-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 357/2024 (03) (1 t., b. l. 93);
2024-04-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 356/2024 (03) (1 t., b. l. 97-98);
2024-04-25 liudytojo K. B. apklausos protokolu (1 t., b. l. 133-135);
2024-04-25 liudytojo R. S. apklausos protokolu (1 t., b. l. 138-141);
2024-05-23 kitų objektų (BPC garso įrašo) apžiūros protokolu (1 t., b. l. 30-32).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamasis A. P. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokios kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis A. P. suvokė pavojingą savo nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, kaltinamasis anksčiau irgi teistas už tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), šiuo metu atlieka jam paskirtą arešto bausmę, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalstamų veikų padarymo metu oficialiai nedirbo, pripažino, kad piktnaudžiauja alkoholiu ir tai lemia smurtinių nusikaltimų padarymą. Įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo aplinkybes (smurtas pavartotas prieš garbaus amžiaus nukentėjusiuosius, jiems bandant nutraukti triukšmą ir išgertuves jų nuomojamose patalpose), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytus nusikaltimus kaltinamajam paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydžius nustatant mažesnius nei apskaičiuoti vidurkiai. Bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir A. P. skirtina subendrinta bausmė. Taikytinas toks bausmių bendrinimo būdas, nes nusikaltimai nėra padaryti idealia sutaptimi ir jie labai nesiskiria pagal pavojingumą, abu yra nesunkūs nusikaltimai. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. P. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Kadangi A. P. nusikalto neatlikęs anksčiau jam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip prie griežtesnės, pridėtina dalis neatliktos bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-24 baudžiamuoju įsakymu ir pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-05-10 nutartimi, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė. Kaltinamojo A. P. gynėja advokatė teisiamojo posėdžio metu prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Kaip minėta, kaltinamasis A. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukreiptus į kitų asmenų sveikatą, jie įžūlūs, brutalūs, pažymėtina, kad kaltinamojo teistumas neišnykęs, anksčiau jis taipogi teistas už smurtinį nusikaltimą, nusikalto neatlikęs jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors teismas jam buvo paskyręs įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o vėliau ir papildomą įpareigojimą gydytis priklausomybę nuo alkoholio, tokiu būdu nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Taigi visi šie duomenys rodo, kad kaltinamasis reikiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir daryti teisės pažeidimus, nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio ir moralės normų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad vis dėlto nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. P. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Todėl nėra teisinio pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.
Nukentėjusysis E. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 67). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ieškinį pagrindė tuo, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, šoką, išgąstį, pažeminimą. Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo A. P. kaltės įrodymais, neturtinė žala padaryta tyčiniais smurtiniais kaltinamojo veiksmais, jais nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neabejotina, kad dėl to nukentėjusysis patyrė ir nurodytus dvasinius išgyvenimus, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiojo E. S. naudai priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji B. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos (300 Eur gydymosi išlaidų ir 200 Eur išlaidų už atstovo advokato suteiktas teisines paslaugas) bei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 71; 2 t., b. l. 84-89). Teisiamojo posėdžio metu ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ji pagrindė tuo, kad turėjo gydytis įvykio metu patirtus sužalojimus, vartoti vaistus nuo skausmo, taip pat skirtus gerinti kraujotakai bei rando, likusio po sužeidimo, gydymui, nurodė, kad finansines išlaidas, susijusias su jos sužalojimu, patiria iki šiol. Į bylą pateikti mokėjimo kvitai (2 t., b. l. 89) pagrindžia nukentėjusiosios B. S. patirtas 300 Eur gydymosi išlaidas, jos priežastiniu ryšiu yra susijusios su įvykdytu nusikaltimu, jas pripažįsta ir kaltinamasis, todėl ši ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai ir iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiosios B. S. naudai priteistina 300 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji B. S. grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo A. P. tyčinių smurtinių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, šoką, stresą, užpuolimo metu jai lūžo nosis, dėl sutrikusios kraujotakos nosies srityje jai visą likusį gyvenimą reikės vartoti vaistus, dėl lūžusios nosies pertvaros jai tenka kvėpuoti per burną ir, anot gydytojų, būklė nepagerės, po sužalojimo taip pat liko randas. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dėl patirto sužalojimo suprastėjo klausa, nuolat girdi spengimą ausyse, šiek tiek sutriko regėjimas. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad šiuo atveju neturtinė žala kilo dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo A. P. veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiosios sveikatą, tris kartus suduodant nukentėjusiajai kumščiu į veido sritį, padarant nosies, dešinės akies abiejų vokų ir abiejų skruostų srityje poodines kraujosruvas, atvirą nosies kaulų lūžį. Nustatyta, jog dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji B. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, teismas neabejoja, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji taip pat patyrė fizinį skausmą, šoką, išgąstį, pažeminimą, nepatogumus. Bylos duomenys patvirtina, kad iškart po įvykio B. S. buvo išvežta į ligoninę, ten jai buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, kraujavimas iš nosies, kirstinės nosies žaizdos, atlikta nosies tamponada marliniais tamponais, sustabdytas kraujavimas iš kairės nosies landos, vietinėje nejautroje susiūtos nosies nugarėlės žaizdos pavienėmis siūlėmis netirpiu siūlu, uždėtas tvarstis (1 t., b. l. 90, 97). Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad buvo čiuopiami nosikaulių lūžių fragmentai be žymesnės dislokacijos, kiti LOR organai be trauminių sužalojimų. Atlikus nurodytus gydymo veiksmus, nukentėjusioji buvo išleista gydytis ambulatoriškai, nebuvo hospitalizuota. Jai buvo rekomenduoti nosies tualetas, lašai nosiai, kasdieniai perrišimai ir siūlų šalinimas po 10 d. vietos gydytojo kontrolėje, nurodyta tamponus iš kairės nosies landos pašalinti po 2 d., išrašyti vaistai. 2024-04-23 nukentėjusioji atvyko pas gydytoją dėl galvos skausmo, išryškėjusių kraujosruvų veide, ją apžiūrint nustatyta, kad nosies nugarėlės žaizdos gyja, minkštieji audiniai patinę, skausmingi palpuojant, veide matyti poodinės kraujosruvos, nosies ašis tiesi, šoninės nosies sritys lygios, kraujavimo iš nosies nėra, nosies gleivinės žaizda kairėje gyja. Atlikus galvos ir veido kaulų kompiuterinę tomografiją, nustatytas abipusis skeveldrinis nosikaulių lūžis dešinėje su kelių fragmentų kampine dislokacija, galvos smegenyse ūmių trauminių pakitimų, hemoragijų nematyti. Gydytojo buvo toliau rekomenduota tęsti nosies tualetą, lašus nosiai, kasdienius perrišimus, išrašyti vaistai (1 t., b. l. 85). Iš byloje esančio 2024-09-18 ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į gydytoją neurologą dėl varginančio galvos skausmo, svaigimo, pablogėjusios klausos, užimtos uoslės, sutrikusio miego, atsiradusios baimės. B. S. diagnozuotas lėtinis potrauminis galvos skausmas, nepatikslinti vestibulinės funkcijos sutrikimai, užmigimo sutrikimai ir nemiga, skirtas gydymas vaistais, išrašytas siuntimas pas gydytoją radiologą (2 t., b. l. 84-85). Atsižvelgdamas į tokius byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad šie duomenys visgi nėra pakankami padaryti išvadą, kad šiuo metu nukentėjusiosios išsakyti nusiskundimai sveikata (vargina galvos skausmas, svaigimas, nemiga, atsirado baimės, suprastėjo klausa, nuolat girdi spengimą ausyse, šiek tiek sutriko regėjimas) yra susiję būtent su aptariamo įvykio metu patirtu sužalojimu, yra jo sąlygoti, jo pasekmė. Taip pat nukentėjusioji teigė, kad dėl lūžusios nosies pertvaros jai tenka kvėpuoti per burną ir, anot gydytojų, būklė nepagerės, bet teismui nepateikė duomenų, kad jai po sužalojimo yra deformuota nosies pertvara taip, kad ji negali kvėpuoti per nosį, kad jai buvo atlikta ar būtų poreikis, gydytojo rekomendacija atlikti iškrypusios nosies pertvaros korekcijos operaciją. Spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji buvo gydoma ambulatoriškai, į jai taikyto gydymo trukmę, pobūdį, kad į bylą nepateikta objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius šiuo metu, dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę, į teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, ir konstatuoja, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, nukentėjusiajai B. S. iš kaltinamojo A. P. priteisiant 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai šios veikos sukeltų padarinių.
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 310,65 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajai B. S. suteiktas medicinines paslaugas (1 t., b. l. 58-60). Ieškinio reikalavimas atlyginti nurodytą turtinę žalą yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo A. P. veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo nusikalstamų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamojo A. P. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 310,65 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji B. S. pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad ji patyrė 200 Eur išlaidų už advokato jai suteiktas teisines paslaugas (2 t., b. l. 88). Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, nukentėjusiosios B. S. turėtos išlaidos – 200 Eur – jos atstovo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. P..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2024-10-23 pažymą Nr. APD-2024-10513, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A. P. šioje baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 98-102). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 75 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam buvo paskirta teismo sprendimu, pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu, kadangi A. P. bylos nagrinėjimo metu atliko ir šiuo metu atlieka jam anksčiau paskirtą arešto bausmę (BPK 51 straipsnio 2 dalis), į tai, kad byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (atlieka arešto bausmę, iki jos atlikimo ir šiuo metu nedirba), prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas ir išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo A. P. nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir A. P. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę –laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip prie griežtesnės, pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-24 baudžiamuoju įsakymu ir pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-05-10 nutartimi, ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 15 (penkiolikai) dienų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiojo E. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiojo E. S. naudai priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios B. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiosios B. S. naudai priteisti 300 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. P. civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 310,65 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiajai B. S. 200 Eur jos turėtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.
Prašymo iš kaltinamojo A. P. valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančiam arešto bausmę nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.