- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- I-3258-402/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00944-2014-58
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V.J.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Urbonienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretieji suinteresuoti asmenys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos generalinis komisaras dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V.J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 13 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-534, priimti administracinį sprendimą atlikti veiksmus bei jo pagrindu atlikti veiksmus: 1) išsamiai ištirti bei pareiškėjui raštu pranešti, kuris/kurie KAVPK policijos pareigūnais įdarbinti asmenys atsakingi už KAVPK atstovo paskyrimą į 2013-2014 m. Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusius teismo posėdžius ir paskirtų atstovų veiksmų kontrolę; šių asmenų atžvilgiu dėl jų įvykdytų tarnybinių pažeidimų bei jų pareiškėjui padarytos žalos atlikti tarnybinius patikrinimus, jiems skirti tarnybines nuobaudas; iš šių asmenų paimti pasiaiškinimus, tinkamai patvirtintus šių pasiaiškinimų nuorašus pateikti pareiškėjui; 2) išsamiai ištirti bei pareiškėjui raštu pranešti, kuris/kurie KAVPK policijos pareigūnais įdarbinti asmenys į kuriuos 2013-2014 m. Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusius teismo posėdžius ir kuriose administracinėse bylose buvo paskirti atvykti atstovauti KAVPK, kurio KAVPK įdarbinto asmens į kuriuos teismo posėdžius tie asmenys buvo paskirti atstovauti KAVPK; šių asmenų atžvilgiu dėl jų įvykdytų tarnybinių pažeidimų bei jų pareiškėjui padarytos žalos atlikti tarnybinius patikrinimus, jiems skirti tarnybines nuobaudas; iš šių asmenų paimti pasiaiškinimus, tinkamai patvirtintus šių pasiaiškinimų nuorašus pateikti pareiškėjui; 3) išsamiai ištirti bei pareiškėjui raštu pranešti, kuris/kurie teisės aktai ir kurios konkrečiai jų nuostatos 2013-2014 m. reglamentuoja KAVPK policijos pareigūnais įdarbintų asmenų paskyrimą atstovais į 2013-2014 m. Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusius teismo posėdžius ir KAVPK atstovavimą juose; minėtų konkrečių teisės aktų nuostatas cituoti; 4) pareiškėjui nuolat prieš 10 darbo dienų registruotu laišku prieš kiekvieną teismo posėdį išsamiai pranešti apie KVAPK atstovauti teismo posėdyje paskirtą bei jį paskyrusį asmenį; 5) KAVPK atstovavimo administracinėse bylose klausimais nevilkinant priimti naują norminį administracinį aktą, tinkamai patvirtintą jo nuorašą pateikti pareiškėjui.
Pareiškėjas skunde (b.l. 5-9) nurodė, kad skundžia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmus dėl neatsakymo į pareiškėjo 2014-06-13 skundą, reg Nr. 20-AP-534, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, jog KAVPK neatsakė tinkamai bei teisės aktų nustatyta tvarka, tyčia neatliko būtinų ir skubių LR Policijos veiklos įstatymo bei kitų teisės aktų reglamentuojamų KAVPK veiksmų. Nurodė, jog KAVPK atstovai nuolat neatvyksta į administracinių bylų, kuriose KAVPK yra šalis, teismo posėdžius Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tuo KAVPK pažeidžia pareiškėjo kaip proceso šalies procesines teises nurodytose bylose, pareiškėjui ir/ar teismams neleidžia ir/ar trukdo KAVPK administracinėse bylose atstovaujantiems asmenims teikti su bylomis susijusius klausimus, (bylų nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu) tirti KAVPK veiksmų teisėtumą, nustatyti, atskleisti ir tirti KAVPK vykdomas nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, nuo KAVPK apsisaugoti savo žmogaus bei pilietines teises ir laisves, vykdyti nusikalstamų/neteisėtų KAVPK veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, o teismams - objektyviai ir nešališkai tirti bylas. Tuo KAVPK pažeidžia LR Policijos veiklos įstatymo bei LR Konstitucijos nuostatas. Tuo KAVPK grubiai pažeidžia pareiškėjo teises visose su KAVPK ir Kauno apylinkės prokuratūroje, Kauno apygardos prokuratūroje įdarbintų asmenų veiksmais pareiškėjo atžvilgiu susijusiose bylose, ypač pareiškėjui KAVPK įdarbintų asmenų nusikaltimų/neteisėtų veiksmų pagrindu sufabrikuotose baudžiamosiose Nr. 1-519-738/2014, Nr. 1469-347/2014. Todėl pareiškėjas skundė aukščiau nurodytus KAVPK veiksmus. Atsakovo atsisakymas atlikti reikalautus veiksmus pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus įvairiose baudžiamosiose, administracinėse, pareiškėjui sufabrikuotose administracinio teisės pažeidimo bylose. Atsakovas skundžiamais veiksmais/neveikimu pažeidė Konstitucijos, Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 38-39) nurodė, kad Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK visapusiškai išnagrinėjo 2014-06-13 pil. V.J. skundą reg. Nr. 20-AP-534 ir 2014-07-08 raštu Nr. 20-65-S-2099 pranešė pareiškėjui apie baigtą tyrimą, nurodant visas atlikto tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Institucija pareiškėjui pateikė išsamų atsakymą kuriame nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 55 str. 1 d. Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai, o apeliacinės instancijos teismuose, darbuotojai - turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 49 str. 2 p. įtvirtinta, kad "Atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais - ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Kauno apskr. VPK nuostatuose patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 22.20 punkte nurodyta, kad Kauno apskr. VPK viršininkas "teisės aktų nustatyta tvarka leidžia įsakymus, nurodymus, skiria įpareigojimus ir tikrina, kaip jie vykdomi", todėl teritorinės policijos įstaigos viršininkas vadovaudamasis minimais teisės aktais skiria atstovą teisme. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atstovauti teisme atstovo teisės yra išdėstomos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Į pateiktą klausimą Nr. 2 pateiktas atsakymas jog jis neatsakytinas, nes yra nekonkretūs, neišsamus ir netikslus. Prašyme nenurodyta pareiškėjo į kokius konkrečiai (nenurodyta teismo posėdžio konkreti vieta, bylos numeris, teismo posėdžio data ir tikslus laikas) Kauno ir Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžius Kauno apskr. VPK atstovai neatvyko, nenurodytos konkrečių skundžiamų individualaus akto ar administracinių bylų numeriai, todėl konkrečiai kokioje byloje, koks pareigūnas, ar konkrečiai Kauno apskr. VPK paskirtas atstovas galėjo ar privalėjo dalyvauti ar atstovauti teismo posėdyje dėl konkrečių bylų, nurodyti negalėjome. Be to Kauno apskr. VPK gavus iš teismo ar teisėjo skundo (prašymo) nuorašą ir prie jo pridėtų kitų dokumentų nuorašus, Kauno apskr. VPK būdamas byloje atsakovu, visais atvejais raštu pateikia teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą), kuriame nurodome sutikimo ar nesutikimo su skundo (prašymo) reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. nuostatomis, numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Todėl pareigūnų ar atstovo nedalyvavimas tais atvejais kai teismas nenusprendžia, kad byloje atstovo tinkamas dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, nesudaro prielaidos, kad pareigūnai padarė tarnybinius pažeidimus, todėl atlikti tarnybinius patikrinimus ir skirti nuobaudas nėra tam teisinio pagrindo. Atsakant į skunde pateiktus klausimus Nr. 4 ir 5, paaiškinta jog joks teisės aktas neįpareigoja Kauno apskr. VPK pareigūnų kurie yra paskirti atstovauti teismo posėdžiuose įvairiose bylose, informuoti pareiškėją, tam nėra teisinio pagrindo, todėl prašymas atmestinas. Be to pareiškėjui buvo priminta jog būdamas pats administracinės bylos proceso dalyviu galia naudotis įstatymo kaip vienai iš proceso šalių suteiktomis teisėmis ir pareigomis, o atsakovo atstovo neatvykimas j teismo posėdį netrukdo jomis naudotis. Nurodė, jog V.Jokimo skundą išnagrinėjo visa įmanoma apimtimi ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas skundu prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 13 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-534 (b.l. 9), tačiau iš byloje esančios medžiagos ir skundo turinio matyti, jog pareiškėjas siekia, kad atsakovas išnagrinėtų jo 2014-06-13 skundą reg. Nr. 20-AP-534. Laikytina, jog pareiškėjo prašyme įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2014 m. gegužės 13 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-534 padaryta rašymo apsirikimo klaida.
Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskr. VPK veiksmų, atsakant į pareiškėjo V.J. 2014-06-13 skundą Nr. 20-AP-534.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014-06-13 pateikė skundą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Kauno apskr. VPK), kuriuo prašė: I) priimti administracinį sprendimą ir jo pagrindu atlikti veiksmus: 1) išsamiai ištirti bei pareiškėjui raštu pranešti Kauno apskr. VPK pareigūnais įdarbinti asmenys atsakingi už Kauno apskr. VPK atstovo paskyrimą į 2013-2014 metų Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusius teismo posėdžius ir paskirtų atstovų veiksmų kontrolę; šių asmenų atžvilgiu dėl jų įvykdytų tarnybinių pažeidimų bei jų pareiškėjui padarytos žalos atlikti tarnybinius patikrinimus, jiems skirti tarnybines nuobaudas, iš šių asmenų paimti paaiškinimus, tinkamai patvirtintus šių paaiškinimų nuorašus pateikti pareiškėjui; 2) išsamiai ištirti bei pareiškėjui raštu pranešti kurie Kauno apskr. VPK pareigūnais įdarbinti asmenys į kuriuos 2013-2014 metų Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusius teismo posėdžius ir kuriuose administracinėse bylose buvo paskirti atvykti atstovauti Kauno apskr. VPK, kurio Kauno apskr. VPK įdarbinto asmens į kuriuos teismo posėdžius tie asmenys buvo paskirti atstovauti Kauno apskr.. VPK; šių asmenų atžvilgiu dėl jų įvykdytų tarnybinių pažeidimų bei jų pareiškėjui padarytos žalos atlikti tarnybinius patikrinimus, jiems skirti tarnybines nuobaudas, iš šių asmenų paimti paaiškinimus, tinkamai patvirtintus šių paaiškinimų nuorašus pateikti pareiškėjui; 3) išsamiai ištirti bei pareiškėjui raštu pranešti, kurie teisės aktai ir kurios konkrečiai jų nuostatos 2013 -2014 m. reglamentuoja Kauno apskr. VPK policijos pareigūnais įdarbintų asmenų paskyrimą atstovais į 2013–2014 m. Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusius teismo posėdžius ir Kauno apskr. VPK atstovavimą juose, minėtų konkrečių teisės aktų nuostatas cituoti; 4) pareiškėjui nuolat prieš 10 darbo dienų registruotu laišku prieš kiekvieną teismo posėdį išsamiai pranešti apie Kauno apskr. VPK atstovauti teismo posėdyje paskirtą bei jį paskyrusį asmenį; 5) Kauno apskr. VPK atstovavimo administracinėse bylose klausimais nevilkinant priimti naują norminį dokumentą, tinkamai patvirtintą juo nuorašą pateikti pareiškėjui (b.l. 10).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-123/2013 ir kt.). Nagrinėjamos kategorijos bylose pirmiausiai turi būti vertinamas atsakovo veikimas bei nustatoma, ar buvo delsiama atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, jei tokie veiksmai neatliekami, nustatoma, dėl kokių priežasčių.
Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), todėl jo veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normos.
Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.).
Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančio administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.). Minėto įstatymo 31 str., nustatantis administracinės procedūros terminus, numato, jog administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.), t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės). Skundai ir prašymai Kauno apskrities VPK turi būti nagrinėjami, laikantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-18 įsakymu Nr. 20-V-142 patvirtintų Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių ( toliau- ir Kauno VPK Taisyklės) reikalavimų. Be to, turi būti taikomi ir su skundų nagrinėjimu betarpiškai susiję kiti šiuos specifinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Pareiškėjas šioje byloje kelia ginčą dėl atsakovo vilkinimo nagrinėti 2014-06-13 jo pateiktą skundą Kauno apskr. VPK ( reg. Nr. Nr. 20-AP-534).
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog dėl V.J. 2014-06-13 skundo Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK VPS PP viršininkas V.K. 2014-07-07 surašė teikimą Nr. 20-65-IL-148 (gauto V.J. skundo nagrinėjimo dokumentai 2-3 lap.). Remiantis teikimu atsakovas 2014-07-08 raštu Nr. 20-65-S-2099 atsakė į pareiškėjo 2014-06-13 skundą Nr. 20-AP-534 (gauto V.J. skundo nagrinėjimo dokumentai 4-5 lap.).
Atsakovas atsakydamas į pareiškėjo skundo 1, 3 punktus nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normomis (LR CPK 55 str. 1 d.) Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai, o apeliacinės instancijos teismuose, darbuotojai - turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Nr. VIII-1927. 2000.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2566 (2000.10.11) 49 straipsnio 2 punkte įtvirtinta kad "Atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais - ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Kauno apskr. VPK nuostatuose patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. vasario 19 įsakymo Nr. 5-V-129 redakcija) 22.20 punkte nurodyta, kad Kauno apskr. VPK viršininkas "teisės aktų nustatyta tvarka leidžia įsakymus, nurodymus, skiria įpareigojimus ir tikrina, kaip jie vykdomi", todėl teritorinės policijos įstaigos viršininkas vadovaudamasis minimais teisės aktais skiria atstovą teisme. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atstovauti teisme atstovo teisės yra išdėstomos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Atsakant į pareiškėjo skundo 2 punktą nurodė, jog į jį neatsakytina, nes jis yra nekonkretūs, neišsamus ir netikslus. Prašyme nenurodyta pareiškėjo į kokius konkrečiai (nenurodyta teismo posėdžio konkreti vieta, bylos numeris, teismo posėdžio data ir tikslus laikas) Kauno ir Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžius Kauno apskr. VPK atstovai neatvyko, nenurodytos konkrečių skundžiamų individualaus akto ar administracinių bylų numeriai, todėl konkrečiai kokioje byloje, koks pareigūnas, ar konkrečiai Kauno apskr. VPK paskirtas atstovas galėjo ar privalėjo dalyvauti ar atstovauti teismo posėdyje nurodyti negali. Taip pat paaiškino, kad Kauno apskr. VPK gavus iš teismo skundo (prašymo) nuorašą ir prie jo pridėtų kitų dokumentų nuorašus, Kauno apskr. VPK būdamas byloje atsakovu, visais atvejais raštu pateikia teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą), kuriame nurodo sutikimo ar nesutikimo su skundo (prašymo) reikalavimais motyvus, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. nuostatomis, numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Todėl pareigūnų ar atstovo nedalyvavimas tais atvejais kai teismas nenusprendžia, kad byloje atstovo tinkamas dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, nesudaro prielaidos, kad pareigūnai padarė tarnybinius pažeidimus, todėl atlikti tarnybinius patikrinimus ir skirti nuobaudas nėra teisinio pagrindo. Atsakydamas į pareiškėjo skundo 4, 5 punktus, paaiškino jog joks teisės aktas neįpareigoja Kauno apskr. VPK pareigūnų kurie yra paskirti atstovauti teismo posėdžiuose įvairiose bylose, informuoti apie tai pareiškėją, tam nėra teisinio pagrindo, todėl prašymą atmetė. Taip pat paaiškino pareiškėjui, jog jis būdamas administracinės bylos proceso dalyviu pats gali naudotis įstatymo kaip vienai iš proceso šalių suteiktomis teisėmis ir pareigomis, o atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį netrukdo jomis naudotis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnis, 52 straipsnis numato, kad teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, taip pat pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.).
Iš administracinėje byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas Viešojo administravimo įstatymo 31 str. nustatytu terminu, todėl pareiškėjo argumentai, jog skundo nagrinėjimas buvo vilkinamas yra atmestini.
Teismas reikalavimą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus gali tenkinti tik tokiu atveju, kai atsakovas jų yra neatlikęs. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, skundo dalyką, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl jo 2014-06-13 skundo Nr. 20-AP-534, yra įvykdytas, atsakovas išnagrinėjo skundą bei priėmė 2014-07-08 raštu Nr. 20-65-S-2099 išdėstytą procesinį sprendimą.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2014-06-13 skunde suformuluotus klausimus ir prašomos pateikti informacijos turinį bei išnagrinėjus atsakovo pateiktą atsakymą, vertina, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, pateikė motyvuotą ir išsamų atsakymą, paremtą teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo sutikti, jog atsakymai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Atsakovas pareiškėjui pateikė iš esmės visą prašomą informaciją, kuri teiktina pagal galiojančius teisės aktus ir kuri susijusi su jam priskirtomis funkcijomis. Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas netinkamai atsakė ar apskritai neatsakė į pareiškėjo 2014-06-13 skunde keliamus klausimus. Atsižvelgiant į tai, jog jau yra pateiktas atsakymas į pareiškėjo skundą, tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2014-06-13 skundą, reg. Nr. 20-AP-534, priimti administracinį sprendimą atlikti veiksmus bei jo pagrindu atlikti veiksmus nebėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakymo turiniu, argumentais, nesudaro pagrindo jo skundo tenkinimui. Pareiškėjui išaiškintina, jog nesutikdamas su Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK 2014-07-08 atsakymu „Dėl gauto prašymo“ Nr. 20-65-S-2099, turi teisę jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.
Visus likusius skundo argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V.J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.