- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-1127-115/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Utenos apskrities viršininko administracijos
- Atsakovas
- G. R.
- Advokatai
- Inga Abramavičiūtė
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1127-52/2007
Teisėja Roma Rimkienė Procesinio sprendimo kategorijos 30.1; 30.10; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. gruodžio 6d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
dalyvaujant ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos atstovei Sonatai Bagdonavičiūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. R. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-232-335/2007 pagal ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovei G. R. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Utenos apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę G. R. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą statinį žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.6284/0002:23, sutvarkyti statybvietę ir priteisti teismo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto bei statybos leidimo, jai priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype pasistatė neaiškios paskirties statinį 10m x 5,10m dydžio. Statinys yra be langų ir durų, akmens betono pamatais, sienos iš plytų, mūro ir akmenų, jame įrengta krosnis. Be to, statinys pastatytas Dūrių ežero apsaugos zonoje, o tai prieštarauja teisės normoms. Už tai ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir jai 2006-09-29 nutarimu paskirta 2500Lt bauda, kurią ji sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas laikė, kad atsakovė pripažino savo veiksmų neteisėtumą.
Atsiliepimas
Atsakovė G. R. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jai, kaip miško savininkei, kuriai buvo išduoti leidimai kirsti mišką, atsirado poreikis turėti miško sandėliavimo pastatą, todėl ji ir pasistatė nesudėtingą statinį medienos sandėliavimui, kuriam jos manymu leidimas nėra reikalingas. Pažymėjo, kad statinys nėra pastatytas Dūrių ežero apsaugos juostoje.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2007-08-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo G. R. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį, esantį Inketrių km. Luokesos sen. Molėtų rajone, pastatytą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 6284/0002:23, bei sutvarkyti statybvietę. Priteisė iš G. R. 100,00 Lt žyminio mokesčio ir 10,30 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovė G. R. savavališkai pastatė neaiškios paskirties pastatą (2006-09-19 Savavališkos statybos aktas Nr. 4/06). Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento inspektorius B. K. įpareigojo atsakovę iki 2006-12-30 šį statinį nugriauti. G. R. už savavališką statybą be suderinto projekto ir statybos leidimo buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 159 str. ir nubausta 2500 Lt bauda. Šio nutarimo atsakovė neapskundė, paskirtą baudą sumokėjo. Teismas konstatavo, kad statybos darbus ežero pakrantėje atsakovė atliko be privalomo leidimo statybai ir kitų dokumentų, neturėdama projekto ir tuo pažeidė LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d. ir 12 str. 1 d. 3 ir 4 p. reikalavimus. LR Konstitucinis teismas 2006-03-14 nutarimu, pažymėjo, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, todėl leidimai miškų ūkio paskirties žemėje statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius ar kitus pastatus, prieštarauja LR Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, statinio dalis – laiptai patenka į Dūrių ežero apsaugos juostą, o tai pažeidžia LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. ir LR Vyriausybės 1992-05-12 Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 p. reikalavimus, nes pakrančių apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius. Pagal LR CK 4.103 str. 1 d., jeigu statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti, t.y. neįgyja nuosavybės teisės į tokį statinį. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo atsakovę savo lėšomis nugriauti statinį, sutvarkyti statybvietę (LR CK 4.103 str. 3 d. 2 p.) ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas nurodė, kad pakankamas tam terminas yra trys mėnesiai.
Šalies argumentai
Atsakovė G. R. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-08-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo ieškinį pilnai atmesti. Atsakovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas pastatytą statinį be pagrindo nepripažino medienos sandėliavimui skirtu statiniu. Teisės aktai medienos sandėliavimo statiniams nenustato jokių specialių reikalavimų. Be to, teismas nenustatė, kada šis statinys buvo pastatytas. Šis faktas yra svarbus, kadangi iki 2006-03-16 LR Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo dienos galima buvo taikyti LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarimo Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ 2 p., numačiusį galimybę miško ūkio paskirties žemėje statyti tiek medienos sandėlius, tiek ir kitus reikiamus ūkinius pastatus. Atsakovė nurodo, kad ginčo statinį ji pradėjo statyti dar iki 2006-03-16, kuomet ši nuostata dar galiojo. Pažymi, kad ginčo statiniui nėra reikalingas statybų leidimas, nes tai paprastų konstrukcijų statinys. Mano, kad pirmos instancijos teismas neapgrįstai konstatavo, jog statinys pastatytas ežero apsauginėje zonoje, nes tik jo laiptai patenka į apsauginę zoną, bet ne visas statinys. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme atsakovė pateikė įrodymus, jog laipteliai yra pašalinti, todėl jokia statinio dalis nepatenka į ežero apsauginę zoną. Mano, kad teismas negalėjo taikyti LR CK 4.103 str. redakcijos, įsigaliojusios nuo 2006-10-31, nes teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šios nuostatos įsigaliojimo, ji negali būti taikoma.
Atsiliepimas
Ieškovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-08-28 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad atsakovės G. R. pastatytas statinys jokiu būdu negali būti pripažintas medienos sandėliavimo aikštele, nes pastatas skirtas ne medienai sandėliuoti, jame numatytas šildymas, pakloti akmens betono pamatai, sienos iš akmenų. Be to, pati atsakovė administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 4/06 statinį įvardino, kaip pavėsinę, o nagrinėjant bylą teisme, kaip medienos sandėlį. Aplinkybė, jog atsakovė statinį pradėjo statyti iki 2006-03-16, yra nepagrįsta, nes 2006-09-19 surašytame administraciniame teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo padarymo laikas yra 2006 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnuo. Ieškovas pažymi, kad atsakovės pastatytas statinys neatitinka nesudėtingų konstrukcijų statinio, kuriam leidimas nėra privalomas. Taip pat nėra išardyti ir laipteliai, kaip teigia atsakovė, jie tik apipilti žemėmis. Ieškovas mano, kad pirmos instancijos teismas įpareigodamas nugriauti statinį, taikė proporcingą savavališkos statybos padarinių pašalinimo priemonę ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2007-08-28 sprendimu patenkino ieškovo ieškinį ir įpareigojo atsakovę G. R. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį, esantį Inketrių km. Luokesos sen. Molėtų rajone, pastatytą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 6284/0002:23, bei sutvarkyti statybvietę.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad statybos darbus ežero pakrantėje atsakovė atliko be privalomo leidimo statybai ir kitų dokumentų, neturėdama projekto ir tuo pažeidė LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d. ir 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., Saugomų teritorijų įstatymo 20str.5d. reikalavimus, o taip pat kitus norminius aktus, kurie draudžia pakrančių apsaugos juostoje statyti statinius.
Atsakovė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pasistatė sandėlį medienai kitos paskirties žemėje, todėl jokių teisės normų nepažeidė.
Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Visų pirma, tai bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei priklausantis 17 ha žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties (b.l 8), todėl kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji pasistatė statinį ne miškų ūkio paskirties žemėje, nes tokių įrodymų byloje nėra. Be to, pagal LR Miškų įstatymo 2str.3d. miško žemei priskiriama ir mišku neapaugusi žemė. Pažymėtina, kad pagal galiojusius Miškų ir Žemės įstatymus, kitus teisės normų aktus, miškų ūkio paskirties žemėje buvo numatyta galimybė statyti pastatus, kurių reikia miškų ūkio veiklai. Atsakovė teigia, kad ji būtent ir pasistatė sandėlį medienai, todėl įstatymų nepažeidė. Tačiau savavališkos statybos akte nurodyta, kad tai yra neaiškios paskirties statinys, kurį pati atsakovė surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą įvardijo kaip pavėsinę (b.l. 6). Iš fotonuotraukų matyti, kad pastatytas statinys faktiškai yra kapitalinis ir negali būti priskiriamas prie laikino, nesudėtingo ar kilnojamojo, nes turi pamatus, sumūrytas iš plytų, akmenų, su krosnimi ir nedidelio aukščio (b.l.31). Todėl kolegija nesutinka su atsakovės argumentais teismui, kad ginčo statinys pagal STR 1.01.07.:2002 priskiriamas prie nesudėtingos konstrukcijos, skirtas medienos sandėliavimui, kuriam neprivalomas projektas ir leidimas statyba. Tai paneigia ir LR Aplinkos ministro 2002-04-03 įsakymu Nr.145 patvirtintos Miško iškirtimo technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms tvarkos 3.6 punktas, kurio pagrindu miško sandėliai suprantami kaip medienos sandėliavimo aikštelės. Tai rodo, kad atsakovės pastatytas statinys negali būti priskirtas prie medienos sandėlio. Pažymėtina ir tai, kad STR 1.01.07.:2002 12.2p. numato, kad saugomose teritorijose ir nesudėtingiems statiniams turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, suderintas su atsakingomis institucijomis. Tuo tarpu dalis statinio(laiptai) pastatyta saugomoje teritorijoje - Dūrių ežero apsaugos juostoje, todėl jam bet kokiu atveju yra privalomas suderintas projektas. Statinio statyba faktiškai yra pažeista ir LR Saugomų teritorijų įstatymo 20str.5d. bei 1992-05-12d. Vyriausybės nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1p., nes minėtos teisės normos draudžia pakrantės juostoje statyti statinius apskritai, išskyrus nurodytus įstatyme, prie kurių pastatytas atsakovės negali būti priskiriamas. Taigi, kolegija sprendžia, kad atsakovės statinys pagrįstai yra pripažintas kaip savavališka statyba (2001 m. Statybos įstatymo IX-583 2str. 71d. redakcija). Šią aplinkybę patvirtina ir 2006-09-19 surašytas savavališkos statybos aktas, o taip pat atsakovei taikyta administracinė nuobauda, kuri nėra panaikinta ar pripažinta negaliojanti (b.l.5-7).
Atsakovė teigia, kad ji statybos darbus įvykdė iki 2006-03-14 Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo, tačiau tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime skirti baudą yra nurodyta, kad savavališkas statinys yra pastatytas 2006m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Todėl tikėti atsakovę, jog statyba vyko iki Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo, pagrindo nėra.
Atsakovė taip pat teigia, kad vadovaujantis iki 2006-10-31 galiojusio CK 4.103str. 3d., jai gali būti taikomas kitas nustatytų pažeidimų šalinimo būdas, sudarant galimybę įteisinti pastatytą statinį. Tačiau kolegija mano, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes šis prašymas atmestinas, nes ginčo statinys negali būti laikomas sandėliu medienai ir pastatytas iki Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo. Taigi, pašalinti padarytus pažeidimus faktiškai neįmanoma, todėl patenkinus atsakovės prašymą būtų tik vilkinamas savavališkai pastatyto statinio nugriovimas. Tuo pačiu kolegija mano, kad tam įgalioto asmens įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį yra pagrįstas ir teisėtas (Statybos įstatymo 12, 28 str. 2001-11-08 redakcija, Žin., 2001, Nr. 101-3597). Kadangi atsakovė nevykdė įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį, pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės pagrįstai ieškinį tenkino. Kolegija pažymi, kad teismas faktiškai rėmėsi nuo 2006-10-31 įsigaliojusia CK 4.103str. redakcija, nes sprendime nurodė CK 4.103str. 3d. 2p., kuris numato įpareigojimą nugriauti statinį. Tuo tarpu savavališka statyba yra atlikta 2006m. rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais, o užfiksuota 2006-09-09, t.y. galiojant 2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcijai. Todėl kolegija ištaiso šią klaidą ir nurodo, kad ieškinys tenkintinas vadovaujantis iki 2006-10-31 galiojusio CK 4.103str.3d.3p., tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo pripažinti sprendimą neteisėtu ar jį panaikinti CPK 330str. pagrindu, nes materialinės teisės norma iš esmės yra išaiškinta ir pritaikyta teisingai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-232-335/2007 palikti nepakeistą.