Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-12-22 · Administracinė byla Nr. I-4468-171/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-22
Bylos Nr.
I-4468-171/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška (pirm.), Irena Paulauskienė (pran.), Halina Zaikauskaitė
Trečiasis asmuo
M. R., Vilniaus apskrities viršininko administracija, G. K.
Pareiškėjas
G. T.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Algirdas Cegelis
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4468-171/2008Procesinio sprendimo kategorija 4.5, 11.2, 72.1
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS (S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2008 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Januškos, teisėjų Irenos Paulauskienės (pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant atsakovės atstovui Donatui Lapinskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. R. ir jos atstovui advokatui Algirdui Cegeliui, vertėjai Ritai Nasalytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. T. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys byloje: Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – VAVA), M. R. ir G. K.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

Šalies argumentai

pareiškėja teismui pateikė skundą (b. l. 3–4), kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-09 įsakymą Nr. 30-905 dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų nustatymo ir plano patvirtinimo.

Skunde pareiškėja nurodė, kad Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 1994-08-02 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas S. G. (S. G.) nuo 1930 m. iki žemės nacionalizavimo valdė nuosavybės teise 6 dešimtines (6,54 ha) žemės adresu: (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m.

VAVA 1998-09-21 įsakymu Nr. 2665-01 jai buvo nuosavybėn neatlyginamai suteiktas 2 000 kv. m ploto žemės sklypas prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2003-03-26 ji su prašymu kreipėsi į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių, kad natūra papildomai grąžintų priklausančią 1,435 ha tėvo turėtos žemės dalį. Nurodė, kad 2005-01-27 ji kreipėsi į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių, kad atliktų buvusio savininko S. G. iki žemės nacionalizavimo turėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartografavimą. 2008 m. atlikus pakartotinę kartografiją ir užklausus Vilniaus savivaldybės administraciją bei pastarajai pateikus 2008-08-25 raštą Nr. A51-18442(14,6-11PD-0), paaiškėjo, kad gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotojams M. R. ir G. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-09 įsakymu Nr. 30-905 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano patvirtinimo“ suformuotas 3 962 kv. m naudojamos namų valdos žemės sklypas jiems nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti persidengia su pareiškėjos tėvo iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribomis.

Pareiškėja mano, kad M. R. ir G. K. prie jiems priklausančių pastatų 3 962 kv. m namų valdos žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., suformuotas pažeidžiant LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes dalis suformuotos namų valdos žemės sklypo ploto patenka ne į jų pretenduojamą atkurti žemės sklypą, o į pareiškėjos pretenduojamą atkurti žemės sklypą, kurį ji daugelį metų faktiškai naudoja.

Pareiškėja nurodė, kad iš 2008-08-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir geodezinio plano matyti, kad M. R. ir G. K. buvo suformuotas didesnis namų valdos žemės sklypas, nei jis faktiškai naudojamas, todėl mano, kad šie įrodymai patvirtina, kad pažymint naudojamos namų valdos žemės sklypo ribas buvo pažeistos 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, nes namų valda nurodytiems asmenims buvo suformuota ne pagal faktiškai jų naudojamą žemės sklypo plotą, bet įtraukiant į ją greta esantį laisvą valstybinės žemės plotą, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 28–32) nurodė, kad pagal VAVA 2004-11-18 raštą Nr. 31/04/17-3674 ir su juo pateiktą naudojamos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), medžiagą bei 2006-06-27 raštą Nr. S17-118 ir su juo pateiktą I. A. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos (1,5021 ha) ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) kartografinę medžiagą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-09 įsakymu Nr. 30-905 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ suformuotas 3 962 kv. m naudojamos namų valdos žemės sklypas G. A. (pareiškėjas nurodo G. K.) ir M. R. nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti.

Atsakovė mano, kad pareiškėjos argumentai dėl S. G. nuo 1930 m. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdyto žemės sklypo nėra pagrįsti. Teisės aktai nenustato, kad namų valdos žemės sklypo plotas galėtų būti nustatomas kitaip, o ne teritorijų planavimo dokumentais (techninės apskaitos bylos duomenimis), todėl neturi būti vertinami pareiškėjos argumentai dėl faktinio sklypo naudojimo, o pateiktas su skundu antstolio S. M. 2008-08-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 170-180-41 neturi būti vertinamas kaip įrodymas, nes nepatvirtina jokių pareiškėjos turtinių teisių į žemės sklypo dalį, kurią skiria minėtame akte nurodyta tvora.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad faktinis daikto naudojimas nėra reikšminga aplinkybė, formuojant žemės sklypus, gražinant juos natūra pagal Atkūrimo įstatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1331/2008), todėl visų pirma reikia vadovautis Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 4 punktu, kuris apressis verbis nurodo, pagal kokius dokumentus turi būti formuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti. Tai patvirtina ir kitoje administracinėje byloje aiškintos Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėja, siekdama nuginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, privalo nurodyti teismui duomenis apie iki nacionalizacijos S. G. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribas. Atsakovė mano, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra dokumentas, įrodantis žemės sklypo dalies priklausymą S. G. žemės sklypo riboms ar sklypų ribų persidengimą. Siekdama įrodyti skundo pagrįstumą, pareiškėja turi įrodyti, kad ji pretenduoja į ginčijamu įsakymu suformuotame sklype esančią teritoriją, t. y. pateikti anksčiau minėtus dokumentus, kurie įrodytų pareiškėjos teisę susigrąžinti žemę, kurios dalis patenka į ginčijamu įsakymu suformuoto sklypo ribas.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja neginčijo jai suformuoto grąžinti natūra žemės sklypo ribų, vadinasi, neginčydama sprendimo, kuriuo buvo grąžintas 2 000 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėja sutiko su suformuoto sklypo ribomis. Be to, iš pareiškėjos skundo nėra aišku, kaip priimtas teismo sprendimas paveiks teisinę pareiškėjos padėtį. Atsakovė nurodė, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius priima apskrities viršininkas, todėl ginčijamas įsakymas niekaip nepažeidžia jos teisių ar teisėtų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VAVA su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 25–26) nurodė, kad VAVA atliko visus veiksmus, nustatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Vadovaudamasis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos 106 punktu, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006-11-23 nustatė S. G. iki nacionalizacijos valdytos žemėnaudos ribas ir surašė aktą Nr. R17-23. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006-06-27 raštu Nr. S17-117 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimosi sąlygų nustatymo pretendentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. G. žemę. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2006-10-19 raštu Nr. A51-17509(3.6-PD-4) nurodė, kad S. G. iki nacionalizacijos turėtos žemės dalis priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užimta privačios namų valdos žemės sklypu ir patenka į valstybinės žemės plotą.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. R. ir G. A. su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 59–60) paaiškino, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į I. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę. 2006-05-04 buvo atlikta I. A. priklausiusios žemės kartografija, kuri patvirtino, kad pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą dalis jo turėtos žemės (0,4050 ha) patenka į Vilniaus miesto teritoriją, priskirtą iki 1995-06-01, o kita dalis žemės (1,0950 ha) – į teritoriją, priskirtą Vilniaus miestui po 1995-06-01. Kartografuojant buvo patvirtintas faktas, kad jų namų valdos žemės sklypas prie gyvenamojo namo ir kitų statinių yra I. A. buvusioje žemėvaldoje. 2006-05-04 buvo surašytas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-24, kurį savo parašais patvirtino liudytojai G. G., A. V. ir G. Z., kurios gerai žinojo I. A. žemės ribas. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad skundžiamu įsakymu suformuotas sklypas yra jų faktiškai naudojamas ir sutampa su I. A. žemėnauda. Be to, jis atitinka Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, buvo priimtas nepažeidžiant Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių.

Skundas paliekamas nenagrinėtas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-05-09 įsakymu Nr. 30-905 (b. l. 6) nustatė naudojamos namų valdos kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis: 3 962 kv. m plotą, ribas, ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano ir žemės sklypo plane pažymėtas skaičiais 1–19, ir kt., ir patvirtino žemės sklypo planą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kilęs ginčas yra susijęs su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Pareiškėjos manymu, atkurti nuosavybės teisę pagal Atkūrimo įstatymą kliudo skundžiamasis įsakymas, nes juo suformuotas žemės sklypas, pareiškėjos manymu, patenka į jos pretenduojamą atkurti teritoriją.

Ginčo santykiams taikytinos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, 1997-09-29 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) ir LR žemės reformos įstatymo nuostatos.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina LR administracinių bylų teisenos įstatymo 22–24 ir 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktas), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, ,,Administracinių teismų praktika“, Nr. 4, p. 290–298, taip pat 2006-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006, 2006-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-124/2006 ir kt.). Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami LR žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal LR žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Tokia institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos (LR Vyriausybės 2001-06-12 nutarimas Nr. 709). Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje nustatytos teisės normos yra specialiosios teisės normos, nustatytų LR žemės reformos įstatyme, atžvilgiu, todėl, nustatant, kokie ginčai nagrinėjami taikant ikiteisminę jų nagrinėjimo tvarką, reikia vadovautis šiomis specialiosiomis teisės normomis. LR žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos šiais atvejais taikomos tiek, kiek jos nustato institucijas, įgaliotas spręsti tokio pobūdžio ginčus ir pačią nagrinėjimo tvarką. Dėl to ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu, išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą – teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002 (,,Administracinių teismų praktika“, Nr. 3, p. 184–187), aiškindamas LR žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią nuostatą gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas.

Pareiškėjos skundas yra susijęs su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu pagal Tvarkos 122 punktą, o tokiam reikalavimui nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Šis aktas ikiteismine tvarka nebuvo apskųstas, todėl pareiškėjos skundas turi būti paliekamas nenagrinėtas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).

Teismas pažymi, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-97/2008, 2008-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-756-87/2007, 2007-11-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS17- 298/2007, 2006-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-273/2006).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja gali pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Jeigu pareiškėja nesutiks su ikiteisminio nagrinėjimo institucijų sprendimais, juos galės skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 104 ir 149 straipsniais,

nutarė

pareiškėjos G. T. skundą palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaIrena PaulauskienėHalina Zaikauskaitė