- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-6-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32852-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- V. F.
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria ieškovės V. F. ieškinys laikytas nepaduotu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. B., antstoliui R. S. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (dėl Kauno apygardos teismo teisėjų bei Kauno apylinkės teismo teisėjų) dėl išnaudojimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų už 17 metų trukusią dabar G. B. priklausančio namo priežiūrą ir statybos darbus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Šalindama ieškinio trūkumus 2019-11-19 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
5. Teismas nurodė, kad šalindama teismo nurodytus ieškinio trūkumus ieškovė teismo nurodymu pakeitė vieną atsakovą, nurodydama Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau kitų teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodytų trūkumų nešalino. Ieškovė trečiuoju asmeniu patikslintame ieškinyje nurodė Jungtines Tautas, tačiau nenurodė kokią įtaką šios organizacijos teisėms ir pareigoms galėtų turėti byloje priimtas sprendimas (CPK 47 str.). Teismas sprendė, kad pateikto naujo ieškinio turinys vėl yra padrikas, jame yra įžeidžiančio pobūdžio išsireiškimų, ieškinyje nėra suformuluotas ir įkainotas joks konkretus reikalavimas, neaiškus ieškovės reikalavimo faktinis pagrindas ir ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Ieškinys nepagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Trečiuoju asmeniu įtrauktos Jungtinės Tautos, kad sektų procesą ir įsitikintų ieškovės turto apgynimo per Lietuvos teismus neįmanomumu.
6.2. Ieškovės manymu, ieškinys yra aiškus, nes juo prašoma pripažinti ieškovės daiktus, už kuriuos ji pilnai sumokėjo savo lėšomis ir darbu, kaip jos turtą, kuriuo neturi teisės neatlygintinai naudotis atsakovas G. B..
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
3. Nagrinėjamu atveju nustatytina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovei, jai nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų.
4. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu. Teismas ne tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).
5. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams G. B., antstoliui R. S. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (dėl Kauno apygardos teismo teisėjų bei Kauno apylinkės teismo teisėjų) dėl išnaudojimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų už 17 metų trukusią dabar jau G. B. priklausančio namo priežiūrą ir statybos darbus. Ieškovės teigimu, antstolis neteisingai įvertino jos namą, neaprašė, neįvertino bei negrąžino ieškovei kilnojamųjų daiktų, o teisėjai dangsto antstolį ir tyčia ieškovės skundus dėl antstolio veiksmų atmetė.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovė pateikė padriko turinio dokumentą, kuriame nesuformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, nėra įkainotas ieškinio reikalavimas, neaiškūs ieškovės reikalavimų faktiniai pagrindai ir ginčo ribos, netinkamas atsakovas (dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija), nenurodyti ieškovės rekvizitai (gyvenamosios vietos adresas), dėl ko pagal tokį dokumentą teismo procesas negali būti pradėtas. Nurodyta nutartimi teismas ieškovei nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus: aiškiai išdėstyti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti atsakovų atsakomybės pobūdį (savarankiška, bendra, solidarioji, subsidiarioji, dalinė), įkainoti ieškinį, apmokėti reikalavimus žyminiu mokesčiu arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl jo mokėjimo atidėjimo, tinkamai nurodyti proceso dalyvius ir jų rekvizitus (CPK 115 str. 2 d.).
8. Ieškovė 2019-11-19 teismui padavė patikslintą ieškinį, kuriame patikslino atsakovus, įtraukdama valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei trečiuoju asmeniu Jungtines Tautas.
9. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas negali už ieškovą suformuluoti ieškinio reikalavimų ar faktinio pagrindo, nes tai yra ieškovo teisė ir pareiga (CPK 142 str.).
10. Kaip matyti iš bylos duomenų, pradiniu ieškiniu ieškovė atsakovais, be kitų atsakovų, buvo nurodžiusi teisėjus, reikalaudama atlyginti ieškovei už 17 metų trukusią dabar jau G. B. priklausančio namo priežiūrą ir statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, ieškovei išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Ieškovei išaiškinta, kad byloje dėl žalos padarytos teisėjų veiksmais atlyginimo atsakovu trauktina Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Šalies argumentai
11. Šalindama ieškinio trūkumus ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti, kad visi ieškovės ieškinyje nurodyti daiktai yra ieškovės turtas, o ne atsakovo G. B. nuosavybė. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės daiktai yra atsakovo valdomame name, adresu Rasos g. 18, Ringauduose, Kauno rajone, ir t. y.: 156 medžiai, 600 kv. m. trinkelių, namo sienų apšiltinimas, stogo pakalimai su nutekėjimo sistema, plieniniai balkonai, kaltiniai varteliai, verandos kaltiniai turėklai, žalia veja, fontanas, visos namo garažo ir vartų mechanizmai, ieškovės daiktai namo viduje, aprašyti ir neaprašyti antstolio.
Žemesnės instancijos teismas
12. Taigi nors ieškinio reikalavimai nėra aiškiai suformuluoti (nėra detalizuoti daiktai, kuriuos prašoma pripažinti ieškovės nuosavybe ir kurie yra namo viduje), tačiau iš ieškinio turinio spręstina, kad ieškinys iš esmės pareikštas dėl nuosavybės teisės į daiktus, valdomus atsakovo G. B., pripažinimo. Atsakovė atsakovais nurodė ir antstolį, tačiau pastarajam jokio reikalavimo nepareiškė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei buvo išaiškinęs, kad atsakovu įtrauktina Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tuo atveju, jei ieškiniu prašoma žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų. Šiuo gi atveju toks reikalavimas ieškinyje nėra pareikštas, todėl spręstina, kad šis atsakovas įtrauktas be pagrindo. Ieškovė taip pat nepagrindė trečiojo asmens – Jungtinių Tautų – įtraukimo byloje pagrindo.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų – nenurodė ieškovės rekvizitų (adreso), aiškiai neišdėstė ieškinio aplinkybių (kokiu pagrindu atsakovas įgijo turtą, kokiu pagrindu ieškovė grindžia jos nuosavybės teises į nurodytus daiktus), ieškinio neįkainojo, nesumokėjo žyminio mokesčio, kas buvo pagrindu ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
14. Kita vertus, ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštą reikalavimą, kuomet atsakovo gyvenamoji vieta yra Kaune bei daiktų, į kuriuos siekiama nuosavybės teisių pripažinimo, taip pat yra Kaune, teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29, 31 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, ieškovė nėra įkainojusi ieškinio. Priklausomai nuo turto, į kurį siekiama nuosavybės teisių pripažinimo, vertės, ginčas būtų teismingas Kauno apylinkės teismui arba Kauno apygardos teismui.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
16. Atsižvelgiant į aptartą laikytina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skindą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo.