Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-18 · Administracinė byla Nr. I-3870-142/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-18
Bylos Nr.
I-3870-142/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Halina Zaikauskaitė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
M. T.
Atsakovas
Neįgalumo
Advokatai
Arvydas Aranauskas
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3870-142/12
Proc. Nr. 3-61-3-01941-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.7; 59; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui M. T., pareiškėjo atstovui advokatui Arvydui Aranauskui, atsakovės atstovams Laimai Štelbienei ir Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. T. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 1-7), kuriame prašo: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. S-190 „Dėl M. T. darbingumo lygio“; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. SS-1163 „Dėl M. T. darbingumo lygio“; 3) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT, atsakovė) pakartotinai įvertinti pateiktus medicininius dokumentus bei nustatyti M. T. darbingumo lygį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius skundžiamame teismui sprendime nusprendė: nekeisti NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012 m. kovo 12 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-981 priimto sprendimo, kuriuo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjas šį sprendimą skundė Ginčų komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais. Pareiškėjas remiasi Siuntimo į NDNT duomenimis. Nurodo, kad siuntime detaliai aprašyta jo būklė ir nurodyta, jog funkcijų sutrikimas yra sunkus. NDNT sprendime nurodyta, kad taikyti kriterijų aprašo 1-o priedo punktai: VII dalies 44.2.2 punktas, bazinis darbingumas įvertintas 50 proc., dėl diagnozių pagal TLK 10 kodus K86.1., K86.6, E44.1 nustatytas vidutinis funkcijos sutrikimas, įvertintos kitos diagnozės. Pareiškėjas pažymi, kad darbingumo lygis nustatomas pagal procedūras, kurios nurodytos Invalidų socialinės integracijos įstatymo 18, 20 ir 23 straipsniuose bei socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše (toliau – Kriterijų aprašas), Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas), taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintame Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos apraše. Pareiškėjas remiasi nurodytų teisės aktų reikalavimais. Nesutinka su tuo, kad Ginčų komisijos sprendime visiškai nenurodyta ir neanalizuota, kodėl gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) siuntime prie pagrindinės diagnozės: lėtinis kalkuliozinis pankreatitas su sutrikusia ekskrecine ir inkrecine funkcija, būklė po kasos galvutės rezekcijos dėl akmenligės 2009 m. lapkričio 12 d., remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos 10-uoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK -10- AM (toliau – TLK-10-AM, įvardyta TLK-10-AM K86.1, K86.8 funkcijų sutrikimas – sunkus. Paaiškina, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal 1-ą priedą); funkcinius (pagal 2-ą priedą) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (pagal 2-ą priedą). Mano, kad NDNT neteisingai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo punktu, nes reikėjo vadovautis 44.3 punktu ir nustatyti bazinį darbingumą tik iki 30 procentų. Mano, kad neteisingai buvo įvertinta pasikeitusi pareiškėjo sveikatos būklė – pastoviai pasikartojantys ligos požymiai, pastovūs skausmai, tai, kad pastoviai geriami nuskausminamieji vaistai (2-3 kartus per dieną). Be to yra nuolatinė (kelis metus trunkanti) diarėja, tai yra pažymėta siuntime. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir pakeitus bazinio darbingumo procentą, turėtų būti iš naujo įvertintas ir pareiškėjo darbo pobūdis ir sąlygos. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius neįvertino Vilniaus I teritorinio skyriaus išvados dėl darbo pobūdžio sąlygų esant tokiai sveikatos būklei, po EKS implantavimo, leido dirbti fizinį darbą, kelti krovinius ir pan., leido dirbti elektromagnetinėje aplinkoje ir pan., nors pareiškėją gydantys specialistai griežtai draudžia dirbti esant tokioms sąlygoms. Paaiškina, kad iš esmės skiriasi GKK siuntime nustatyti funkciniai sutrikimai, t. y. sunkūs, su NDNT sprendime nurodytais funkciniais sutrikimais – nustatyti vidutiniai funkciniai sutrikimai, tačiau nei NDNT, nei Ginčų komisija sprendimuose funkcinio sutrikimo lygio pakeitimo iš sunkesnio į lengvesnį nemotyvavo. Nurodo, kad Tvarkos aprašas nustato NDNT pareigą, reikalui esant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojų konsultacinė komisija išdavė siuntimą, į kitas įstaigas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų pateikimo, jeigu gauti medicininiai dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. NDNT nesuteikta teisė dėl siuntimo ir pateiktų dokumentų ydingumo nevertinti dalies ligų, galinčių įtakoti asmens darbingumą. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Tvarkos aprašo 4 punktas). Nurodo, kad NDNT sprendime ir gydytojų konsultacinės komisijos siuntime nurodyti funkciniai sutrikimai iš esmės skiriasi, todėl bazinio darbingumo procentinė išraiška nustatyta neteisingai, funkcinių sutrikimo lygio pakeitimas nemotyvuotas. Skunde nurodytų trūkumų visuma patvirtina, kad pareiškėjui darbingumo lygis buvo nustatytas netinkamai, visapusiškai ir išsamiai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir paaiškino, kad NDNT privalėjo taikyti 44.3 punktą, pripažinti, kad yra sunkus funkcinis sutrikimas. Paaiškino, kad koeficientų taikymo neginčija. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškėjas paaiškino, kad NDNT naudojosi neteisinga informacija, nes jis neserga lėtiniu pankreatitu, o sirgo ūmiu, po žarnos operacijos, nurodė, kad siuntime nėra jokių duomenų apie paūmėjimą. GKK nurodė, kad liga progresuoja, nebuvo išgydyta, išliko viduriavimai, skausmai. Pareiškėjui dėl to išrašyti nuskausminamieji opiatai. Pareiškėjas aiškino, kad dėl šio sindromo ir kreipėsi į NDNT.

Atsiliepimas

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime (b. l. 45-50) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir teismo prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skunde skundžia ir Ginčų komisijos sprendimą, todėl pažymi, kad NDNT pasisako tik dėl tos skundo dalies, kuria skundžiami NDNT priimti sprendimai, kadangi už jų sukurtas teisines pasekmes asmeniui tiesiogiai atsakinga NDNT, NDNT nėra įgaliota pasiaiškinti dėl Ginčų komisijos atliktos administracinės procedūros pagrįstumo, objektyvumo, teisingumo ir t. t. Paaiškina dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo. Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Kriterijų aprašu, jo 1-ju bei 2-ju priedais, bei Tvarkos aprašu. Tvarkos aprašo nuostatos nustato, jog gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK reikalingus dokumentus, tarp jų ir užpildytą siuntimą į NDNT. GKK patikrina ir patvirtina gautus dokumentus ir juos įteikia asmeniui, kuris pastaruosius pateikia (išsiunčia) į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Tokiu būdu, nustatydama darbingumo lygį, NDNT vadovaujasi siuntimu ir papildomai pridėtais dokumentais. Pabrėžia, kad NDNT nėra sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Tvarkos aprašas įtvirtina, kad už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atkako asmenį gydantis gydytojas. Išnagrinėjus M. T. Neįgalumo ir darbingumo lygio dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus, nustatyta, kad NDNT Vilniaus I teritorinis skyrius 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. DL - 981, vadovaudamasis Kriterijų aprašu ir Tvarkos aprašu, M. T. nustatė 45 proc. darbingumo lygį nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2014 m. vasario 27 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, M. T. prašymu atlikęs pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus sprendimą paliko galioti nepakeistą. Ginčų komisija, nagrinėjusi M. T. prašymą, 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. S-190 nusprendė palikti galioti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą „Dėl M. T. darbingumo lygio" nepakeistą. Pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas NDNT buvo atliktas remiantis NDNT pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, pateiktų tyrimų duomenimis ir kt.). NDNT specialistai M. T. darbingumo lygio vertinimą atliko remdamiesi 2012 m. vasario 28 d. siuntime į NDNT Nr. A-136 nurodytomis ligomis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus -10 (toliau vadinama - TLK-10-AM) kodus: K86.1 Kitas lėtinis pankreatitas (su sutrikusia ekskrecine ir inkrecine funkcija), K86.8 Kitos patikslintos kasos ligos (būklė po kasos galvutės rezekcijos), E 10.42 1 tipo cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija, E44.1 Nedidelio laipsnio baltyminių energetinių medžiagų trūkumas, F07.0 Organinis asmenybės sutrikimas (ambulatorinis gydymas), F33.1 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (ambulatorinis gydymas), H35.0 Foninė retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai (V OD 0,2; V OS 0,1 cc V OD 0,9; V OS 0,9 neatitinka kriterijų), H52.2 Astigmatizmas (V OD 0,2; V OS 0,1 cc V OD 0,9; V OS0,9 neatitinka kriterijų), 111.9 Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (II° AKS HKMP KS IF 63%, DS 58%), 131.9 Perikardo ligos, nepatikslintos, 149.5 Sinusinio mazgo silpnumo sindromas, Z95.0 Širdies prietaisas. Vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus K86.1, K86.6, E44.1 taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo VII dalies 44.2.2 punktas, kuris taikomas esant rezekuotai skrandžio ligai (Dumping sindromas, malabsorbacijos sindromas) - A; lėtinis pankreatitas - B; nespecifinis opinis kolitas, Krono liga - C; hepatitas - D; kepenų cirozė - E; kitos kepenų ligos - F, sukeliančios kepenų funkcijos sutrikimą, pavyzdžiui: židininiai kepenų pažeidimai, būklė po kepenų rezekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.). Pagal išdėstytus funkcijų sutrikimo lygius: esant vidutiniam funkciniam sutrikimui: A, B, C - paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai ar pastovūs pakitimai tyrimuose), svorio mažėjimas, D - aktyvus hepatitas, I° KLN, E - A - B funkcinė klasė , I° portinės hipertenzijos požymiai, F - paūmėjimai kelis kartus per metus, 1° KLN. Šiuo atveju, nustatytas vidutinis funkcijos sutrikimas, bazinis darbingumas įvertintas 50 procentų. Funkcijos sutrikimo laipsnis nustatytas atsižvelgiant į asmens neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių objektyvių medicininių dokumentų, atliktų tyrimų, pridėtų medicininių išrašų, specialistų konsultacijų duomenimis bei remiantis asmens apžiūros NDNT teritoriniame skyriuje duomenimis. Lėtiniu pankreatitu serga nuo 2003 metų, 2009 m. lapkričio mėnesį dėl kalkuliozinio pankreatito buvo rezekuota kasos galvutė. Objektyviai - vargina skausmai po šonkaulių lankais abipus, padažnėjęs tuštinimasis iki 7-12 kartų per parą, bendras silpnumas. Per metus gydytas ambulatoriškai kasos fermentais. Būklė patvirtinta 2011 m. kovo 5 d. pilvo organų kompiuterinės tomografijos (toliau - KT) duomenimis (lėtinis kalkuliozinis pankreatitas, būklė po kasos galvutės rezekcijos (2009 m.) - portinės hipertenzijos vaizdas). Atkreipia dėmesį į tai, kad funkcijų sutrikimų laipsnis (lengvas, vidutinis ar sunkus) yra nustatomas atsižvelgiant į: ligos eigą; ligos paūmėjimų skaičių per metus; gydymo sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, kad asmenį vargina skausmai po šonkaulių lankais abipus, padažnėjęs tuštinimasis iki 7-12 kartų per parą, bendras silpnumas, per metus gydytas ambulatoriškai kasos fermentais iki 100000 vien. bei remiantis objektyviais tyrimų ir konsultacijų duomenimis – 2012 m. sausio 27 d. gastroenterologo konsultacijos duomenimis (2011 m. kovo 5 d. pilvo organų KT - lėtinis kalkuliozinis pankreatitas, būklė po kasos galvutės rezekcijos; intrahepatinė, neženkli ekstrahepatinė tulžies takų stazė, kepenų S7 židinys, labiausia panašus į hemangiomą, portinės hipertenzijos vaizdas, biocheminiai tyrimai normos ribose: ALT - 44, AST - 28, GGT 92 (norma 9-41 u/l), kaprologiniame tyrime neutralūs riebalai 2 b., riebalų kristalai 3 b.) ir konsultacijos išvada: lėtinis kalkuliozinis pankreatitas, ligos paūmėjimų per paskutinius metus nenustatyta, asmuo gydėsi tik ambulatoriškai, stacionare dėl virškinimo sistemos ligų nesigydė - asmens funkcinio sutrikimo laipsnis traktuojamas kaip vidutinio sunkumo. Pareiškėjo teiginys, kad iš esmės skiriasi GKK siuntime nustatyti funkciniai sutrikimai, t. y. sunkūs, su NDNT sprendime nustatytais vidutiniais funkciniais sutrikimais ir, kad virškinimo sistemos funkcinis sutrikimas turėtų būti vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašo 1-o priedo 44.3 punktu, o ne Kriterijų aprašo 1-o priedo VII dalies 44.2.2 punktu, yra nepagrįstas ir nelaikytinas teisiškai reikšmingu, kadangi asmens sveikatos būklė neatitinka Kriterijų aprašo VII dalies 44.3 punkte išdėstytų pagrindinių kriterijų. Minėtas punktas taikomas esant sunkiam funkcijos sutrikimui: pagal Kriterijų sąrašo VII dalies 44.3.1 punktą: A, B - skausminis sindromas, nuolatinė diarėja, 11° mitybos sutrikimas (KMI 17,4 -16) (pažymi, kad asmens KMI - 18-19), C - totalus žarnų pažeidimas, buvęs kraujavimas iš žarnyno, anemija; D -dažni paūmėjimai, 111° KLN; E - C funkcinė klasė; II-III° portinė hipertenzija (buvę kraujavimai iš virškinamojo trakto, ascitas) ir (ar) 1-11° nepatinė encefalopatija; F - 111° KLN; ir Kriterijų aprašo VII dalies 44.3.2 punktas taikomas esant - A, B, C pastovus skausminis sindromas, nuolatinė diarėja ir 111° mitybos sutrikimas (KMI < 16), ir (ar) kitų organų sistemų pakenkimas; D, E - dekompensuota. Šie išvardinti funkciniai sutrikimai asmeniui nenustatyti, todėl punktas netaikytas pagrįstai. Pareiškėjas teigia, kad darbingumo lygio nustatymo vykdymas negali būti vertinamas vien tik kaip formalus institucijai pateiktų asmenį gydančio gydytojo ir GKK komisijos patvirtintų dokumentų įvertinimas, bet, visų pirma, kaip besikreipiančio asmens (pareiškėjo) nurodomų aplinkybių ištyrimas, atsakant į nurodytus argumentus. Primena, kad NDNT nėra sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Darbingumo lygio vertinimo metu jokie medicininiai tyrimai asmenims nėra skiriami ar atliekami, nesprendžiama dėl reabilitacijos ar kitų gydymo priemonių skyrimo. NDNT specialistai, norėdami įsitikinti pateiktos medicininės dokumentacijos objektyvumu ir pagrįstumu, gali asmenį pasikviesti ir darbingumo lygį įvertinti posėdžio teritoriniame ar Sprendimų kontrolės skyriuje metu. Užfiksuota informacija neturi esminės įtakos darbingumo lygio vertinimo sprendimui priimti, nes yra tik tikrinami specialisto, pildančio siuntimą, pateikiami duomenys. Pažymi, kad NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012-03-12 darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-981 aprašyti objektyvūs asmens funkciniai sutrikimai ir nusiskundimai atitinka NDNT specialistų taikytą Kriterijų aprašo VII dalies 44.2.2 punktą dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus K86.1, K86.6, E44.1. Paaiškina dėl kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jei gauti medicininiai dokumentai yra neišsamūs. Tvarkos aprašo 13.1 punkte yra nustatyta, kad reikalui esant, NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Atkreipia dėmesį, kad asmens neįgalumo ir darbingumo dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas yra pateikęs kvalifikuotų specialistų - endokrinologo, neurologo, oftalmologo, kardiologo, gastroenterologo, psichiatro konsultacijų išvadas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro I kardiologijos skyriaus 2012 m. vasario 7 d. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) epikrizę ir 2011 m. vasario 14 d. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) epikrizę, VšĮ VULSK 2011 m. rugsėjo 15 d. išrašą iš medicininių dokumentų, pilvo organų kompiuterinės tomografijos duomenis bei 2012 m. vasario 28 d. siuntime į NDNT Nr. A-136 pateiktas gydytojų specialistų konsultacijas. Nesant objektyvių aplinkybių, verčiančių abejoti pateiktų konsultacijų pagrįstumu bei objektyvumu, tarnyba negali piktnaudžiauti ir nepagrįstai naudotis jai suteiktomis teisėmis ir eikvoti valstybės lėšas. Nagrinėjamu atveju į NDNT pateikti dokumentai yra išsamūs ir pakankami, asmens neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktuose dokumentuose neatitikimų nenustatyta, nėra jokių duomenų apie ligos paūmėjimą, todėl kreiptis dėl papildomų dokumentų nėra pagrindo. Vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10-AM kodą EI0.42 taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo IX dalies 58.2.2 punktas, kurio dispozicija taikoma, jei nustatoma viena iš diagnozių - cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kitų vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai. Bazinio darbingumo procentai pagal šį punktą priklauso nuo funkcijos sutrikimo lygio - lengvas, vidutinis ar sunkus. Šiuo atveju vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas: esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams. Nuo 2007 m. pareiškėjas gydomas dėl cukrinio diabeto I tipo insulinu, šiuo metu skirta Insulin Humulin N 26 vv/p ir Insulin Humalog 10 vv x 3/p. Remiantis 2012 m. vasario 28 d. siuntimo į NDNT Nr. A-136 duomenimis: GHb 7,1%, gliukozė 7-8.2 mmol/1, nurodytos komplikacijos: neurologo konsultacijos duomenimis - diabetinė polineuropatija, vidutinio stiprumo lėtinis neuropatinis skausmas, hipestezija polineuropatinio tipo nuo alkūnių ir kelių žemyn, pirštuose nėra sausgyslinių refleksų, endokrinologo konsultacijos duomenimis - diabetinė angiopatija. Vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10-AM kodą F33.1 taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo II dalies 23 punktas, kurio dispozicija apima afektinius sutrikimus (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32.3, F33.1, F33.2, F33.3). Taikant šį punktą reikia atsižvelgti į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar taikant adekvatų gydymą yra atsakas, ar taikant adekvatų gydymą pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar yra dažna ciklų kaita. Nagrinėjamu atveju 2012 m. vasario 28 d. siuntime į NDNT Nr. A-136 psichiatro konsultacijos išvadoje nurodyta, kad psichiatrų stebimas nuo 2001 m., klinikoje vyrauja pažeminta nuotaika, nerimas, miego sutrikimai, atminties ir dėmesio pablogėjimas, asenizacija, asmenybės pakitimai. Vertinama kaip vidutinis psichikos sveikatos sutrikimas, nustatyta 80 proc. bazinis darbingumas. Bazinio darbingumo vertė nustatyta pagrįstai, kai galimos vertės nuo 90 iki 30 proc, kadangi remiantis 2012 m. vasario 28 d. siuntime į NDNT Nr. A-136 pateiktos psichiatro konsultacijos išvada - nuolat geriant skirtus vaistus Zoloftą ir Lorazepamą depresija išreikšta vidutiniškai. Vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus 149.5, Z95.0, 111.9, 131.9 taikytas Kriterijų aprašo VI dalies 41.7.3 punktas, kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai. Vertinant bazinį darbingumą atsižvelgiama į ligos sunkumo kategoriją ir organų pažeidimus. Šiuo atveju - didelės rizikos grupė, t. y. antro laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir/ar diabeto). Nustatytas 70 proc. bazinis darbingumas. Taikytas minėtas punktas, nes daug metų padidėjęs kraujospūdis, 2011 m. vasario mėn. sirgo perimiokarditu, gydytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologijos skyriuje, 2012 m. sausio 31 d. implantuotas dvikamerinis EKS. Vertinta kaip vidutinis kardiovaskulinės sistemos sutrikimas, dėl padidėjusio 11° kraujospūdžio, cukrinio diabeto, implantuoto EKS, patvirtinamas 2011 m. sausio 3 d. kardiologo konsultacijos duomenimis - pirminė arterinė hipertenzija, AKS padidėjimas, hipertenzinė kardiopatija, vidutinė rizikos grupė, širdies nepakankumo B stadija ir 2012 m. sausio 27 d. echokardioskopijos duomenimis - širdies ertmės neišplėstos, kontrakcinė funkcija gera, vožtuvai morfologiškai nepakitę, kraujotaka nesutrikusi, išvarymo frakcija (IF) - 69 procentai (norma 66 proc. +-6 proc). Likusios diagnozės pagal TLK-10-AM kodą F07.0, H35.0, H52.2 nevertintos pagrįstai: diagnozė pagal TLK-10-AM kodą F07.0 atskirai nevertinta, nes buvo atsižvelgta į asmenybės sutrikimą vertinant depresinį sindromą, diagnozė pagal TLK-10-AM kodą H35.0 atskirai nevertinta, bet buvo vertinta kaip rizikos faktorius sergant pirmine arterine hipertenzija, diagnozė pagal TLK-10-AM kodą H52.2 nevertinta, nes neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo punktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nustatė asmeniui 45 proc. bazinį darbingumo lygį (BDL), (BDL = 50 proc. x 0,9). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punktu ir jo 1 dalimi, nustatančiais, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, bazinio darbingumo procentai, atitinkantys sunkiausią organizmo funkcijos sutrikimą, dauginami iš nustatyto koeficiento (0,9) tais atvejais, jei dėl sutrikusios kito organizmo funkcijos, bazinio darbingumo procentai nustatomi ne didesni kaip 55 proc. Dėl pareiškėjo funkcinių sutrikimų taikant VII dalies 44.2.2. punktą, IX dalies 58.2.2 punktą, II dalies 23 punktą, VI dalies 41.7.3 punktą nustatytos atitinkamai 50 proc, 55 proc, 80 proc, 70 proc. bazinio darbingumo vertės, todėl šiuo atveju, nustatant bendrą M. T. bazinį darbingumą taikytas įtakos koeficientas 0,9 dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (50 proc. x 0,9) ir nustatytas 45 proc. bazinis darbingumo lygis. Kriterijų aprašas nustato, kad vertinant asmens darbingumo lygį, būtina atsižvelgti ir į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Šiuo atveju NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, ištyręs byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 2-uoju priedu, darbo ir kitas aplinkybes vertino taip: kadangi M. T. bazinis darbingumas yra 45 proc., o tai patenka į bazinio darbingumo lygio diapazoną nuo 30 iki 55 proc., todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, šis kriterijus įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė; įvertinus esamą asmens būklę, taip pat atsižvelgus į tai, kad M. T. laikomas iš dalies darbingu, pareiškėjas gali dirbti daugiau kaip 4-5 valandas per dieną ar 3-4 dienas per savaitę, todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, šis kriterijus įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. M. T. nurodė, kad turi profesinį išsilavinimą (tai patvirtina kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija bei 2012 m. vasario 28 d. prašyme pareiškėjo pateikti duomenys), todėl išsilavinimo kriterijus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Asmuo negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus, atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, profesinės kvalifikacijos kriterijus įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Nustatyta, kad pareiškėjas turi 10 metų darbo patirtį, prašymo į NDNT metu nurodo, kad nedirba 2 metus, todėl traktuotina, kad asmuo turi darbo patirtį, darbinius įgūdžius ir gali juos panaudoti. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė, vadovaujantis Kriterijų aprašo 15 punktu, įvertinta kaip palanki. M. T. vertinimo metu buvo 36 metai (patvirtinta asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos duomenimis), tai reiškia, kad amžius patenka į intervalą iki 45 m. Todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 15 punktu, amžiaus kriterijus pripažintas palankia aplinkybe. Fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo kriterijus dėl pareiškėjo funkcinių sutrikimų įvertintas vidutinio palankumo aplinkybe, t. y. pareiškėjui yra būtinas darbinės aplinkos pritaikymas. Kriterijų aprašo 17-19 punktai įtvirtina, koks koeficientas taikytinas bazinio darbingumo procentams, t. y. esant daugiausiai nepalankių aplinkybių, taikomas koeficientas 0,7, daugiausiai vidutinio palankumo aplinkybių - koeficientas 1, daugiausiai palankių aplinkybių - koeficientas 1,3. Šiuo atveju, darbui vidutinio palankumo aplinkybių yra dauguma, todėl, vadovaujantis 18 punktu, bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Šiuo atveju 45 proc. padauginti iš 1 ir nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (DL = 45 x 1), pareiškėjas pripažintas iš dalies darbingu. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsakovė teigia, kad M. T. darbingumo lygio vertinimas pagrįstas ir teisėtas, darbingumo lygis asmeniui nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų įtvirtintos procedūros, atsakovės manymu, įpareigoti NDNT nustatyti darbingumo lygį asmeniui iš naujo nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi minėti sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad GKK siuntime funkcinio sutrikimo laipsnį vertina vadovaujantis kitais, medicininiais kriterijais, o NDNT privalo laikytis Kriterijų aprašo ir jo 1 priede nustatytų reikalavimų. Kriterijų aprašo 1-me priede 44.2 punkte esantis vidutinis funkcinis sutrikimas atitinka pareiškėjo medicininius duomenis, o 44.3 punkte esantis aprašymas tų duomenų neatitinka, todėl NDNT negalėjo įvardinti funkcinio sutrikimo kaip sunkaus. Paaiškino, kad skausminio sindromo nevertina, nes tai yra subjektyvus požymis. Vertino visumą siuntime Nr. A-136 nurodytų sveikatos sutrikimų ir diagnozių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Ginčas yra dėl NDNT sprendimo, kuriuo patvirtintas NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012 m. kovo 12 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-981, o šiuo aktu pareiškėjui M. T. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Skundžiamas NDNT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. SS-1163 buvo priimtas pareiškėjui apskundus NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012 m. kovo 12 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-981. Iš esmės ginčas yra dėl to, kad gydytojų konsultacinės komisijos 2012 m. vasario 28 d. Nr. A-136 siuntime (siuntimas yra Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje) nurodyta, kad dėl diagnozių pagal TLK - 10 kodus K86.1 ir K86.8 funkcijos sutrikimas yra nurodytas sunkus, tuo tarpu NDNT priėmė sprendimą, kad taikytinas Kriterijų aprašo 1 priedo (patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-551/V-1149 redakcija) 44.2 punktas, kuriame nurodyta, kada virškinimo sistemos ligos gali būti vertinamos nuo 60 iki 40 procentų darbingumo lygiu, t. y. nurodyta, kokioms diagnozėms esant bei kokiems požymiams esant yra pripažįstamas vidutinis funkcinis sutrikimas. Šiame punkte išvardinamos diagnozės bei požymiai, kurie leidžia pripažinti vidutinį funkcinį sutrikimą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad pagal GKK siuntime esantį funkcinio sutrikimo įvertinimą jam taikytinas Kriterijų aprašo 1-o priedo 44.3 punktas ir vienas iš jo papunkčių. Pareiškėjas remiasi tuo, kad NDNT neįvertino skausminio sindromo ir nuolatinės diarėjos. Pareiškėjo manymu, 44.3 punkto papunkčiuose išdėstyti požymiai turi būti suprantami ne kaip visuma, o kaip atskiri požymiai, kurių vieno ar kelių pakanka, kad būtų taikomi 44.3 punkto papunkčiai, o šie požymiai yra nurodyti ir GKK siuntime ir medicininiuose dokumentuose. Pareiškėjas skunde teismui neginčija jokių diagnozių, neaiškina, kad diagnozės nustatytos neteisingai, tačiau nurodo, kad jo sveikatos sutrikimai pasunkėjo, tai įrodo siuntimo duomenys.

Pagal esamą teisinį reguliavimą sprendimus dėl asmens darbingumo lygio priima tik NDNT, o Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendžia ginčus dėl NDNT sprendimų. Ginčų komisija turi teisę įpareigoti NDNT pašalinti vertinant darbingumo lygį padarytą pažeidimą arba įpareigoti tarnybą pakeisti sprendimą dėl darbingumo lygio. Toks reglamentavimas nustatytas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 ir 23 straipsniuose, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintu Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos apraše (31 punktas).

Pagal Tvarkos apraše esantį teisinį reguliavimą, darbingumo lygio nustatymo procedūrą inicijuoja gydantis gydytojas, kuris nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK atitinkamus dokumentus (Tvarkos aprašo 8 punktas). Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Tokiu būdu asmenį gydančių gydytojų (GKK) surašytas siuntimas yra vienas iš esminių dokumentų, kuriuo vadovaudamasi NDNT įvertina asmens sveikatos būklės atitikimą Kriterijų apraše nustatytiems kriterijams. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad atsakovas privalo motyvuoti, kodėl siuntime nurodytas sunkus funkcinis sutrikimas NDNT įvertintas kaip vidutinio sunkumo.

Pareiškėjui 2012 vasario 28 d. išduotas siuntimas į NDNT Nr. A-136 (NDNT dokumentų byla). Siuntimo 1 punkte aprašyta ligos anamnezė, kurioje nurodyta, kad skundžiasi skausmais po abiem šonkaulių lankais. 2 punkte nurodyta gydymo eiga per paskutinius 12 mėnesių, 3 punkte - taikytas gydymas (medikamentinis, chirurginis ir reabilitacinis). Šiame punkte taip pat nurodyta, kad pilvas skausmingas po abiejų šonkaulių lankais bei sigmos projekcijose. Šio siuntimo 4 punkte yra sveikatos būklės aprašymas, specialistai savo išvadas nurodo atskirai, nurodytos diagnozės ir funkcinių sutrikimų pagrįstumas (pareiškėjas šį aprašymą pateikia ir savo skunde, atsakovas nenurodo, kad pareiškėjo pateiktas siuntimo iššifravimas yra neteisingas). Siuntimo 5 punkte nurodyta pagrindinė diagnozė ir jos TLK 10 kodas K-86.1 ir K86.8, ši diagnozė nurodyta ir aprašant ją. Siuntimo 6 punkte aprašytos gretutinės diagnozės ir nurodyti jų kodai pagal TLK 10. Siuntimo 8 punkte esančioje lentelėje nurodomi funkcijų sutrikimai. Lentelėje nurodyta ir pažymėta tik nuo 2 iki 7 punkto esantys funkcijų sutrikimai: regėjimas, klausa/girdėjimas, kvėpavimo funkcija, neurologinė būklė, kraujospūdis bei paciento savarankiškumo įvertinimas pagal Bartelio indeksą, įvertinant jį 100 balų, bet nurodant, kad asmuo yra šiek tiek priklausomas.

Tvarkos aprašo 8 punkte nurodyta, kad GKK turi būti pateikiami atitinkami dokumentai, kurie išvardinami 8 punkte. Tvarkos aprašo 8.4 punkte nurodyta, kad priklausomai nuo organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio pateikiami šiame punkte išvardinti dokumentai: 8.4.1. informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimams.

Taigi, be kitų dokumentų gydantis gydytojas turi pateikti GKK dokumentus, informuojančius apie skausmo įvertinimo skalę, Bartelio indeksą, funkcinio nepakankamumo testą. Šiuo atveju, išrašant siuntimą kelis kartus nurodytas skausmo sindromas, nurodyta, kad ir tiriant asmenį jis konstatuojamas, tačiau NDNT sprendimuose šis klausimas iš viso nebuvo tiriamas.

Iš atsakovės atstovų paaiškinimų galima suprasti, kad NDNT, vertindama darbingumo lygį, turėjo ne vien siuntimą, bet ir kitus gautus medicininius dokumentus, kuriuos taip pat įvertino ir padarė išvadą, kad tų dokumentų pakanka, todėl nereikėjo kreiptis į gydymo įstaigą, išdavusią siuntimą, ar į kitą gydymo įstaigą dėl papildomų dokumentų gavimo. Tokią teisę NDNT teritoriniam skyriui suteikia Tvarkos aprašo 13.1 punktas. NDNT atstovai paaiškino ir teisme, ir atsiliepime į skundą, kad jie turėjo pakankamai dokumentų, kurie leido padaryti išvadą dėl darbingumo lygio pagal Kriterijų aprašo 1 priede esančius požymius ir diagnozes. Taip pat jie paaiškino, kad jie nėra sveikatos priežiūros įstaiga, o yra viešojo administravimo įstaiga, todėl patys jokių tyrimų neatlieka, nors asmuo ir dalyvauja vertinant jo darbingumo lygį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad visi įvertinti dokumentai yra pateikti NDNT pateiktoje Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje, nes juos sprendime išvardina ir Ginčų komisija.

Pateiktose epikrizėse iš sveikatos priežiūros įstaigų, kur buvo gydomas pareiškėjas, nurodomi atlikti tyrimai. Iš šių aprašymų nematyti, kad buvo atliktas skausmo vertinimas pagal skalę. Bartelio indeksas įvertintas siuntime esančioje lentelėje 100 procentų, nors šalia žodžiu nurodyta: „šiek tiek priklausomas“. Toks apibūdinimas žodžiu negali atitikti 100 balų reikšmės. Bartelio indeksas mokslinėje literatūroje apibrėžiamas taip: Barthel indeksu (BI) vertinamas ligonio gebėjimas atlikti pagrindinius apsitarnavimo veiksmus: pavalgyti, persikelti iš vežimėlio į lovą ir atgal, atlikti asmeninės higienos veiksmus (nusiplauti rankas, nusiprausti veidą, susišukuoti, išsivalyti dantis ir kt.), pasinaudoti tualetu, maudytis, eiti lygiu paviršiumi, lipti laiptais, rengtis, kontroliuoti tuštinimosi ir šlapinimosi funkciją. Kiekviena tokia veikla atskirai vertinama balais. Testo skalės diapazonas – nuo 0 iki 100 balo („Barthel indekso, Funkcinio nepriklausomumo testo, Rivermead mobilumo indekso ir Judesių vertinimo skalių jautrumas, vertinant patyrusiųjų galvos smegenų insultą funkcinę būklę“, I. Meškauskaitė, G. Krutulytė, R. Šakalienė, http://www.neuroseminarai.lt/uploads/). Nors šiuo metu savarankiškumo įvertinimo Barthel indeksu metodika teisės aktuose nėra įtvirtinta, tačiau iki 2000 m. gegužės 3 d. galiojo sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 196/40 patvirtinta Savarankiškumo įvertinimo Barthel indeksu metodika, kurioje nurodytos Barthel indekso skalės reikšmės: nuo 0 iki 20 – visiškai priklausomas, nuo 21 iki 61 – beveik visiškai priklausomas, nuo 62 iki 90 vidutiniškai priklausomas, nuo 91 iki 99 šiek tiek priklausomas, 100 – savarankiškas. Kadangi Barthel indekso nustatymas ir jo reikšmės nepasikeitė, tai galima daryti išvadą, kad siuntime pateiktoje lentelėje nurodymas, kad Barthel indeksas vertinamas 100 balų, o žodžiu parašyta – šiek tiek priklausomas, - yra prieštaringi.

Medicininiuose dokumentuose, pagal kuriuos darbingumo lygis buvo nustatytas 2011 m., taip pat skausmo įvertinimo skalės tyrimas nepažymėtas, nors 2011 m. sausio 17 d. siuntime Nr. 25 skausmai pilve taip pat buvo nurodyti.

Nustatyta, kad NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012 m. kovo 12 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-981 (NDNT Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byla) M. T. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Nurodyta, kad šis darbingumo lygis nustatytas pagal darbingumo nustatymo kriterijų VII skyriaus 44.2.2. punktą, pagal kurį nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, pagal IX skyriaus 58.2.2. punktą nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, II skyriaus 23. punktą 80 proc. darbingumo lygis, taip pat pagal 25.2. punktą bei darbo ir kitų aplinkybių vertinimo koeficientas nustatytas – 1. Darbingumo lygis galioja nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2014 m. vasario 27 d. Šio akto 17 punkte taip pat įrašyti duomenys dėl skausmo, tačiau jie įrašyti ne taip, kaip nurodyta 2012 m. siuntime, o kaip tai buvo nurodyta 2011 m. siuntime (skundžiasi pilvo skausmais po valgio), tai rodo, kad galimai automatiškai buvo perkelta informacija iš 2011 m. vasario 2 d. Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-222 (NDNT pateikta dokumentų byla), visai neįvertinus to, kas nurodyta 2012 m. siuntime, nes skausmo sindromas 2012 m. siuntime nurodytas visai kitaip nei 2011 m. siuntime (yra skirtumas, ar skauda pilvą po valgio, ar pastoviai skauda po šonkaulių lankais, be to, tyrimo metu nustatyta, kad pilvas skausmingas po abiejų šonkaulių lankais bei sigmos projekcijose, kas pažymėta specialioje siuntimo grafoje).

Pareiškėjas NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012 metų aktą skundė NDNT, paduodamas 2012 m. kovo 16 d. skundą. NDNT sprendimų kontrolės skyrius surašė 2012 m. balandžio 18 d. darbingumo lygio vertinimo aktą ir tos pačios datos sprendimą Nr. SS-1163. Sprendime nurodyta, kad vertinant darbingumo lygį taikyti Kriterijų aprašo 1-o priedo VII dalies 44.2.2 punktas, bazinis darbingumas nustatytas 50 proc. Šis punktas taikytas dėl diagnozių pagal TLK 10 kodus K86.1, K86.6, E44.1 ir nustatytas vidutinis funkcijos sutrikimas, patvirtintas 2011 m. kovo 5 d. pilvo organų tyrimu. Taip pat nurodyta, kad taikyti IX dalies 58.2.2 punktas (55 proc. bazinis darbingumas) dėl diagnozės pagal TLK 10 kodą E10.42 –vidutinis endokrininės sistemos sutrikimas, II dalies 23 punktas, pagal kurį bazinis darbingumas įvertintas 80 proc., dėl diagnozės pagal TLK 10 kodą F33.1 – vidutinis psichikos sveikatos sutrikimas, VI dalies 41.7.3 punktas, bazinis darbingumas įvertintas 70 proc. dėl diagnozių pagal TLK 10 kodus 149.5, 111.9, 131.9 – vidutinis kardiovaskulinės sistemos sutrikimas dėl padidėjusio II laipsnio kraujospūdžio, cukrinio diabeto, implantuoto EKS (2012 m. sausio 31 d.). Nurodyta, kad remdamasis Kriterijų aprašo 6.1 punktu bazinio darbingumo procentus (50 proc.) daugino iš koeficiento 0,9 ir nustatytas 45 proc. darbingumą. Pareiškėjas dėl šio koeficiento taikymo sutinka. Taip pat pareiškėjas neginčija darbo aplinkybių vertinimo (dėl vidutinio palankumo aplinkybės nustatymo atsižvelgiant į kvalifikaciją, išsilavinimą, darbo patirtį, amžių) koeficiento – 1, tačiau teigia, kad, pasikeitus bazinio darbingumo lygiui, pasikeistų ir darbo aplinkybių vertinimas.

Pareiškėjas 2012 m. gegužės 24 d. skundu skundė NDNT sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 69-70). Skunde, nors Kriterijų aprašo 1-o priedo punktą pareiškėjas nurodė netinkamai (43.3), tačiau teigė, kad funkcijos sutrikimas turėjo būti nustatytas sunkus, nes taip buvo nurodyta GKK išvadoje. Taip pat pareiškėjas nurodė skunde, kad toje išvadoje buvo įrašyta dar viena diagnozė – K86.8., kuri neįvertinta. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad jam yra ligos požymis – pastovūs skausmai, dėl ko jis pastoviai vartoja vaistus nuo skausmo (dažniausiai Diclofenacum grupės). Pareiškėjas nurodo ir kitą požymį - nuolatinė diarėja (kelis metus trunkanti), vidutiniškai 10 kartų ir daugiau per dieną, kas taip pat buvo nurodyta GKK siuntime. Taip pat pareiškėjas ginčijo IX dalies 58.2.2 punkto taikymo teisingumą pagal TLK-10 ligos kodą E10.42 (1-o tipo cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija). Nurodė, kad pagal Kriterijų aprašo 1-ą priedą šiuo atveju galimas darbingumas nuo 60 iki 30 proc., įvardinamas sunkus funkcinis sutrikimas. Skunde pareiškėjas nurodė, kad sprendime taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo VI dalies 41.7.3 punktas, kurio apraše nėra (toks punktas 1-ame priede yra, jame nurodyta: „didelės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir (ar) diabeto)“). Darbingumas įvertintas 70 proc., tačiau pareiškėjas su tuo nesutiko, nes 2011 – 2012 metais jam konstatuoti dideli širdies ritmo sutrikimai, implantuotas EKS (elektrokardiostimuliatorius), mano, kad turėjo būti mažesnis darbingumo lygis. Skunde ginčų komisijai pareiškėjas nesutiko ir su darbo pobūdžio ir sąlygų įvertinimu, nes jam buvo leista dirbti fizinį darbą, kelti krovinius, dirbti elektromagnetinėje aplinkoje. Šių darbų jis pagal specialistų nurodymus dirbti negali. Pareiškėjas skunde Ginčų komisijai nurodė, kad NDNT neįvertino, jog pasikeitė aplinkybės dėl implantuoto EKS, todėl turėjo pasikeisti Vilniaus I teritorinio skyriaus išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Teismas daro išvadą, kad Ginčų komisija savo sprendimu turėjo atsakyti į visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir sprendimą išdėstyti taip, kad jis būtų aiškus pareiškėjui, ypatingai dėl to, kad siuntime nurodytas sunkus funkcijos sutrikimas, o NDNT nusprendė, kad sutrikimas vidutinis.

Ginčų komisija 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. S-190 (b. l. 56-65) pareiškėjo M. T. skundą atmetė, paliko galioti NDNT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą.

Ginčų komisijos sprendimo III dalyje aprašyta, kokiais duomenimis rėmėsi siuntime GKK, kokios diagnozės buvo nustatytos siuntime, kokie dokumentai buvo pateikti kartu su siuntimu. Visi nurodyti dokumentai yra NDNT dokumentų byloje. Ginčų komisijos sprendime išvardinti teisės aktai, kurie reglamentuoja darbingumo lygio nustatymą. Sprendimo VI dalyje pateikiama Ginčų komisijos motyvacija, turinti pagrįsti tai, kodėl skundas netenkinamas. Šioje dalyje atsakyta į pareiškėjo skundo motyvus, jog neteisingai spręsta dėl gretutinės diagnozės E10.42 (diagnozės nurodomos pagal TLK-10-AM kodus), kad pagrįstai NDNT taikė Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 58.2.2 punktą, ir konstatuota, kad NDNT pagrįstai nustatė vidutinį funkcijos sutrikimą, nors dėl to motyvų nėra. Taip pat pasisakė dėl gretutinės diagnozės F33.1 ir Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 23 punkto taikymo. Taip pat pasisakyta dėl diagnozių 149.5, Z95.0, 111.9, 131.9 ir Kriterijų aprašo 1-o priedo VI dalies 41.7.3 punktų taikymo. Sprendime nurodyti medicininiai duomenys, kurie pagrindžia NDNT atliktą vertinimą. Taip pat Ginčų komisija pasisakė savo sprendime dėl nevertinų diagnozių F07.0, H35.0, H52.2, nurodė priežastis, kodėl šios diagnozės neturėjo būti vertinamos. Pareiškėjas šitų Ginčų komisijos sprendimo motyvų teisme neginčija. Taip pat Ginčų komisijos sprendime pasisakoma dėl koeficiento taikymo pagal Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktus. Minėta, kad koeficiento taikymo pareiškėjas neginčija. Dėl asmens darbingumo lygio vertinimo pagal Tvarkos aprašo 17, 18, 19 punktus (nurodyta neteisingai, nes iš tiesų nurodomas Kriterijų aprašo 17, 18 ir 19 punktų turinys, tai laikytina rašymo apsirikimu). Ginčų komisija pasisakė, kad NDNT teisingai įvertino ir pateikė teisingą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo Ginčų komisijai turinį, jo išsakytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Ginčų komisijos sprendime dėl darbo pobūdžio ir sąlygų neatsakyta į pareiškėjo keliamą klausimą dėl to, kad per praėjusius metus jam implantuotas EKS (dėl širdies ritmo sutrikimų), tačiau ši aplinkybė niekaip neįvertinta sprendžiant ginčą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio. Ši aplinkybė nebuvo įvertinta ir NDNT sprendime. Ginčų komisija turėjo pasisakyti, ar tai svarbu, ar turi reikšmės vertinant darbo palankumo aplinkybes, ar turėjo būti nurodyta NDNT sprendime, kad dėl implantuoto EKS pareiškėjas negali dirbti kokioje nors aplinkoje (pvz. elektromagnetinėje), ar tai neturėjo būti nurodyta. Taip pat Ginčų komisijos sprendime neatsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus dėl funkcinio sutrikimo sunkumo nustatymo, t. y. nenurodyta, kodėl atsirado skirtumas tarp siuntime nurodyto sunkaus funkcinio sutrikimo ir NDNT sprendimuose nurodyto vidutinio, be to, neatsakyta dėl siuntime buvusios diagnozės K86.8. (kitos patikslintos kasos ligos), t. y. neatsakyta, kodėl ši diagnozė nevertinta.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad šiam ginčui taikytini teisės aktai yra Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau - NSIĮ), Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas, jų priedai, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas, taip pat Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242.

NSIĮ 18 straipsnis nustato, kad NDNT yra neįgalumo ir darbingumo lygį nustatanti institucija, NDNT priima sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. NSIĮ 20 straipsnyje nustatytos darbingumo lygio nustatymo taisyklės, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo aplinkybes, svarbu yra tai, kad NDNT vadovaujasi tik nurodytais gautais dokumentais ir savarankiškai dėl asmens sveikatos būklės nesprendžia. NSIĮ 23 straipsnyje nustatyta ginčų dėl NDNT sprendimų nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo.

NDNT nuostatų 1 punkte nustatyta, kad NDNT yra įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3 punkte nustatyta, kad NDNT yra viešasis juridinis asmuo. Todėl NDNT yra viešojo administravimo institucija (ne sveikatos priežiūros institucija), kuriai taikytinos ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) nuostatos. Pagal VAĮ 3 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo veikla turi atitikti VAĮ išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. NDNT priimami aktai ir sprendimai yra individualūs administraciniai aktai, kuriems bendrieji reikalavimai nustatyti VAĮ 8 straipsnyje. VAĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas, o 12 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektų vidaus administravimą reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai, vidaus tvarkos taisyklės). Taigi, ir NDNT sprendimai, ir Ginčų komisijos sprendimai turi atitikti reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, kuris turi būti aiškus ir suprantamas asmeniui, kuriam yra skirtas. Šiuo atveju svarbu tai, kad reikalavimai Ginčų komisijos sprendimui nustatyti ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtinto Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo 29 ir 32 punktuose. Šiuose punktuose nustatyta, kad komisijos sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis, sprendime turi būti nurodytos komisijos nustatytos aplinkybės, sprendimo priėmimo motyvai ir pagrindai. Todėl atmetant pareiškėjo skundo teiginius, turi būti pateikti Ginčų komisijos motyvai, kodėl komisija laiko tuos teiginius nepagrįstais. VAĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, daroma išvada, kad NDNT sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas priimtas dėl skundo, kuriuo ginčijamas darbingumo lygio nustatymo aktas, taip pat turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. T. y. sprendimas turi būti motyvuotas.

Minėta, kad Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, jog priklausomai nuo organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio, GKK, išduodančiai siuntimą, turi būti pateikiami ir atitinkami dokumentai. Šiuo atveju, kokie dokumentai turėjo būti privalomai įvertinti, sprendžiama iš siuntimo į NDNT turinio. Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad siuntime yra nurodyta, jog jis skundžiasi skausmu, pareiškėjas Ginčų komisijai nurodė, kad pastoviai vartoja nuskausminančius vaistus. Dėl šios aplinkybės nei viename iš skundžiamų sprendimų nėra nieko pasisakyta. NDNT atstovė teismo posėdyje pasisakė, kad skausmas niekaip negali būti įvertintas, kad GKK kitaip vertina funkcinį sutrikimą nei NDNT. Tokie teiginiai prieštarauja tiek Tvarkos aprašo 8 punkto nuostatoms, tiek Kriterijų aprašo 1-o priedo nuostatoms. Tvarkos aprašo 8.4 punkte nustatyta, kad turi būti pateikiami tokie dokumentai: informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepakankamumo testą ir skausmo įvertinimo skalę. Nei vieno iš nurodytų dokumentų sveikatos priežiūros įstaiga išdavusi siuntimą į NDNT kartu su siuntimu ir kitais medicininiais dokumentais nepateikė sprendimą priimančiai NDNT, o pastaroji nepareikalavo pateikti tokį dokumentą papildomai, nors pagal Tvarkos aprašo 13 punktą dar NDNT teritorinis skyrius privalėjo pareikalauti tokių dokumentų, kadangi jie imperatyviai nustatyti teisės akte. Teismas daro išvadą, kad siuntime esančioje lentelėje informacija apie Bartelio indeksą turėjo būti patikslinta, nes GKK išduotame siuntime yra aiškus prieštaravimas – 8 punkte nurodyta aprašant funkcijų sutrikimus, kad Bartelio indeksas įvertintas 100 balų, tačiau asmuo šiek tiek priklausomas. Šis prieštaravimas skundžiamuose sprendimuose niekur nepaaiškintas. Dėl skausminio sindromo teismas nesutinka su NDNT atstovės paaiškinimu, kad šis sindromas niekaip negali būti įvertintas. Siuntime pažymėta ne tik, kad asmuo skundžiasi skausmu, bet, ir tai, kad tiriant nustatyta, kad pilvas skausmingas po abiejų šonkaulių lankais bei sigmos projekcijose. Tai reiškia, kad skausmas gali būti įvertintas ir objektyviais duomenimis. Minėta, kad toks teiginys, jog skausmo įvertinti neįmanoma, prieštarauja Tvarkos aprašo nuostatoms dėl būtinų dokumentų, jų sąrašas patvirtina, kad skausmo sindromas gali būti įvertintas pagal specialią skalę, be to, toks atsakovės aiškinimas neatitinka ir Kriterijų aprašo 1-o priedo nuostatų. Pagal šio priedo VII dalies 44.3.1. ir 44.3.2. punktus skausminis sindromas turi būti įvertintas. Galimai netgi įvertinus šį sindromą būtų nustatyta, kad nėra kitų požymių, būtinų taikant 44.3 punktą, tačiau siuntime nurodyto skausminio sindromo įtaka vertinant darbingumo lygį turėjo būti tiriama. Pareiškėjas tą aplinkybę nurodė savo skunduose NDNT ir Ginčų komisijai, todėl jam turėjo būti dėl to duotas aiškus atsakymas, kodėl skausmo sindromas nebuvo vertinamas. Tuo pačiu neįvertintas dar vienas iš teisės akte nurodytų požymių. Pareiškėjui NDNT taikė Kriterijų aprašo 44.2.2. punktą, kuriame nurodytas vienas iš požymių – epizodinis viduriavimas. Tuo tarpu siuntime buvo nurodyta, kad yra padažnintas tuštinimasis 7-12 kartų per parą. Ginčijamuose sprendimuose ši aplinkybė taip pat niekaip neįvertinta, nors Kriterijų aprašo 1-o priedo 44.2 ir 44.3 punkte tokia aplinkybė yra nurodyta, vadinasi šis požymis turėjo būti ištirtas ir įvertintas (jis nurodytas teisės akte) nustatant tiksliai, kas tai yra – epizodinis viduriavimas, viduriavimas, diarėja, kokią įtaką ši nustatyta aplinkybė turi Kriterijų aprašo 1-o priedo 44.2. ir 44.3. punktų taikymui. Dėl viduriavimo ar diarėjos įvertinimo skundžiamuose sprendimuose motyvacijos nėra iš viso, nors pagal Kriterijų aprašo 1-o priedo VII dalies nuostatas ši aplinkybė turėjo būti įvertinta. Ginčų komisijos sprendime tik nurašytos Kriterijų aprašo 1- o priedo 44.2 punkto nuostatos, niekaip jų nesiejant su pareiškėjo medicininiuose dokumentuose esančia konkrečia informacija. Pareiškėjas dėl šių aplinkybių teigia, kad jam funkcinis sutrikimas įvertintas netinkamai, o teismas, teritorinio skyriaus surašytame akte, o taip pat NDNT sprendimų kontrolės skyriaus surašytame akte (2012 m. balandžio 18 d.), taip pat skundžiamuose sprendimuose nesant motyvų nurodytais ginčijamais klausimais, negali įvertinti, ar pagrįstai taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo 44.2.2 punktas, ar pagrįstai netaikyti 44.3.1 ar 44.3.2 punktai. Motyvuoti teisingą Kriterijų aprašo taikymą savo sprendimuose privalo NDNT, o Ginčų komisija privalo patikrinti, ar teisingai taikyti teisės aktai, ypatingai turi būti pateikiama motyvacija atsakant į asmens skundo teiginius. Pareiškėjas nustatytų diagnozių neginčija, todėl jų atkartojimas sprendimuose perkeliant iš akto, iš vieno sprendimo į kitą, nėra tinkamas ginčo dėl darbingumo lygio nustatymo sprendimas. Pareiškėjui neatsakyta į jo argumentus ne dėl diagnozių, o dėl požymių, pagal kuriuos vertinamas funkcijos sutrikimo sunkumas. Pareiškėjo paaiškinimai, kad pakanka vieno iš nurodytų požymių, pvz. A, B (jų reikšmės yra nurodytos 44 punkte) – skausminis sindromas, nuolatinė diarėja, nėra pagrįsti, nes būtina nustatyti esant viename iš 1-o priedo punkto papunkčių požymių visumą. Pareiškėjo nurodomu atveju: A, B – skausminį sindromą, nuolatinę diarėją, II laipsnio mitybos sutrikimą (KMI 17,4 – 16). Pareiškėjo KM1 yra 18-19, tai reiškia, kad jo sveikatos būklė gali neatitikti jo nurodomo punkto. Tačiau, nepaisant to, pareiškėjui turėjo būti pateikti motyvai dėl kiekvieno iš vertintinų pagal teisės akte esantį nurodymą požymių. Taip pat, kaip jau minėta, vertindama darbo ir kitas aplinkybes Ginčų komisija neatsakė pareiškėjui, ar pagrįstai vertinant darbui nepalankias aplinkybes, nenurodyta jo pasikeitusi būklė po EKS implantavimo.

Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, (2 priedas). Pagal Kriterijų aprašą medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4 p.). Šiuo atveju nebuvo įvertintos visos darbingumą įtakojančios ligos ir su tuo susiję funkciniai sutrikimai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. S-190 „Dėl M. T. darbingumo lygio“ neatitinka reikalavimų, kurie nurodyti Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo 29 ir 32 punktuose, o NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. SS-1163 „Dėl M. T. darbingumo lygio“ neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes sprendimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (nenurodyta, kodėl taikant Kriterijų aprašo 1-o priedo 44.2.2 punktą neatsižvelgta į keletą požymių, nurodytų GKK siuntime ir kt., kodėl netaikytas 44.3 punktas). Todėl skundžiami sprendimai naikintini. Pareiškėjas prašo įpareigoti NDNT pakartotinai įvertinti pateiktus medicininius dokumentus bei nustatyti M. T. darbingumo lygį. Kadangi pareiškėjas skundžia NDNT sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą, priimtą gavus ir išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akto, NDNT įpareigojama pareiškėjo skundą išnagrinėti pakartotinai.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6 dalis). Paduodamas skundą pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 40), todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės. Taip pat pareiškėjas turėjo atstovavimo išlaidų. Pagal 2012 m. liepos 12 d. atstovavimo susitarimą Nr. TAM-01 (b. l. 28) pareiškėją atstovavo advokatas Arvydas Aranauskas. Už teisines paslaugas (skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) pagal minėtą sutartį dėl teisinių paslaugų pareiškėjas advokatui sumokėjo 2000 Lt (sąskaita už teisines paslaugas ir 2012 m. liepos 12 d. nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, b. l. 79-80). Advokatas parengė skundą ir atstovavo pareiškėją 2012 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje. Pareiškėjo advokatui sumokėta suma nesiekia Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 ir 8.18 punktuose nustatytų dydžių, o byla buvo sudėtinga dėl joje esančių įrodymų gausos, specifinių teisės aktų analizės, todėl priteistina visa.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu

nusprendė:

Pareiškėjo M. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. S-190 „Dėl M. T. darbingumo lygio“ ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. SS-1163 „Dėl M. T. darbingumo lygio“.

Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išnagrinėti pareiškėjo M. T. skundą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2012 m. kovo 12 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-981 teisėtumo ir pagrįstumo.

Priteisti pareiškėjo M. T. naudai iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2100 Lt (du tūkstančius vieną šimtą litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusJūra Marija StrumskienėHalina Zaikauskaitė