Utenos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017 m. liepos d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 8 mėn. laisvės apribojimo bausme. 2018 m. gegužės 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2) 2018 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 3) 2023 m. kovo 30 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2023 m. rugpjūčio 18 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2025 m. kovo mėnesio pradžioje, vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute adresu: (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą mažametės podukros A. N. atžvilgiu, t. y. be jokios aiškios priežasties, būdamas neblaivus, tyčia ne mažiau kaip tris kartus trenkė ranka į kojų sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai A. N. sukėlė fizinį skausmą. Minėtais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine A. B., jų bendra dukra E. ((duomenys neskelbtini)) ir A. dukra iš pirmų santykių A. N. ((duomenys neskelbtini)). Gimus dukrai E. pajuto, kad ją myli labiau negu A. 2025 m. kovo pradžioje, savaitgalį, tikslios dienos nepamena, namuose vartojo alkoholį. A. kažką padarė, ką tiksliai, neprisimena. Apimtas emocijos, susierzinimo, ranka sušėrė A. į kojų sritį. Kas vyko po to, nepamena. Taip pasielgė vedamas kažkokių jam neaiškių emocijų, o gal dėl to, kad A. jį suerzino. Labai gailisi dėl visko, dėl šios situacijos, dėl to, kad įskaudino A.

Kaltinimas E. B. grindžiamas ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji A. N. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad jos patėvis E. B. pradėjo mušti ją (rodo kojas), mėlynių buvo ir vienoje kojoje ir kitoje. Buvo mėlynės ant vienos kojos. Ji nežinojo, dėl ko viskas prasidėjo. Žiūrėjo filmuką savo kambaryje ir pradėjo patėvis šiek tiek muštis, dėl ko, nežinojo, jai nesakė. Patėvis buvo atsigėręs alkoholio, matėsi iš jo veido, girtas veidas. Namuose buvo mama, sesė ir jis. Patėvis su rankom mušė, po to išėjo, su delnu šėrė per kojas. Jai skaudėjo, tuo metu ji neverkė. Parodė, kad jai negera, pasakė, kad skauda. Nežinojo, kiek kartų trenkė, daugiau nei vieną kartą, kokius 3. Mėlynės buvo ant vienos kojos, tačiau jau sugijo. Mėlynės buvo ant kairės kojos (rodo). Nuo patėvio mėlynė buvo labai didelė kaip delnas. Ant vienos didelė mėlynė, ant kitos dvi mažos. Niekas nematė, kaip mušė, tik ji ir sesė. Sesei 4 metai. Mama tuo metu rūkė, gėrė. Truputį buvo girta, bet ne tiek. Kai trenkė, visi nusiramino ir nuėjo miegoti. Ryte atsiprašė, po to visi pradėjo pyktis, dėl ko, ji nežinojo. Patėvis jai daugiau nėra trenkęs, daugiau neatsimena. Vienas tik atvejis toks buvo, gal, ji nebuvo tikra. Kai trenkė patėvis per kojas, jis kalbėjo telefonu. Patėvis gėrė degtinę, mama alų. Mėlynes matė teta, mamos sesė. Tik ryte pasakė mamai, tada mama su patėviu susipyko dėl jos mėlynių. Kai patėvis mušė, buvo vakaras. Mama nematė, nežinojo, kad muša, kada mušė, ji neprisimena, žiūrėjo filmuką per telefoną, dar nepažįsta valandų. Tą dieną nereikėjo eiti į mokyklą, buvo savaitgalis, mėlynės matėsi apie 10 dienų.

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sutuoktiniu E. B., bendra jų dukra E. ((duomenys neskelbtini)) ir jos dukra iš pirmų santykių A. N. (duomenys neskelbtini). Prieš gimstant E., E. buvo malonus A. Kai E. suėjo pora metukų, pajuto, kad E. ėmė skirstyti vaikus. E. buvo viskas galima, tuo tarpu A. turėdavo atsiimti ir už savo padarytas išdaigas, ir už sesers E.. Kad E. muštų A, niekada nebuvo mačiusi. Buvo taip, kad kartą pastatė ją į kampą, buvo ir už ausies suėmęs. Paskutinius 3 mėnesius su E. turi labai daug konfliktų, santykiai pašliję, dažniausiai kyla dėl besaikio alkoholio vartojimo. Alkoholį po truputį ėmė vartoti ir ji, dėl ko 2025 m. kovo 10 d. kreipėsi į gydymosi įstaigą. Išvykdama vaikus paliko seseriai S. S., nes E. turėjo išvykti į reisą. E. į reisą išvyko 2025 m. kovo 2 d. (sekmadienį), sesuo vaikus paėmė 2025 m. kovo 5 d. (trečiadienį). Sugrįžusi 2025 m. kovo 20 d. iš S. sužinojo, kad A. kalbėjosi su Vaiko teisių apsaugos specialistais dėl E. fizinio skausmo panaudojimo jos atžvilgiu. Pati A. apie tai jai nieko neminėjo.

Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su seserimi bendrauja retai, tačiau paskutinius trejus metus dažniau. To priežastis - maždaug 6 kartus yra sulaukusi Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojų skambučių dėl A. B. ir jos sutuoktinio vaikų nepriežiūros ir alkoholio vartojimo. Ne vieną kartą yra pasiėmusi pas save sesers vaikus dėl Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojų prašymo pasiimti vaikus ir apgyvendinti saugioje aplinkoje. Paskutinis atvejis buvo 2025 m. kovo 5 d., apie 11 val., kada ryte sulaukė skambučio iš socialinės darbuotojos. Ji pranešė, kad A. namuose yra neblaivi, prašė atvykti pasiimti E. ir A. A. tuo metu dar buvo mokykloje. Pasiėmusi E., nuvyko pasiimti ir kitos sesers dukros A. iš dienos centro. Kartu parvyko į namus. Vakare, nuėjusi nuprausti, pamatė ant A. abiejų kojų šlaunų kraujosruvas, kurios buvo maždaug 10 cm dydžio. A. pasakė, kad ją mušė E. Sakė, kad jai skaudėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai ją muša E. Ji apžiūrėjo ir E., ant jos kūno sužalojimų nematė. 2025 m. kovo 12 d. kartu su A. nuvyko į Utenos vaikų teisių apsaugos skyrių bei papasakojo viską darbuotojams.

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad daugiau nei prieš porą metų sutuoktinei S. ėmė nuolat skambinti Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai dėl jos sesers A. ir jos vyro E. vaikų nepriežiūros ir alkoholio vartojimo. Ne vieną kartą S. buvo pasiėmusi sesers vaikus pas save. Paskutinis atvejis buvo 2025 m. kovo 5 d., kai S. eilinį kartą važiavo pasiimti sesers vaikų. Vakare S. mergaitėms paklojo lovas ir pasakė, kad ruoštųsi miegoti. Mergaitės kambaryje nusimovė kelnes ir ėjo praustis į vonią. Tada pamatė A. kojas. Suprato, kad kažkas jai nutiko, nes vaikas taip užsigauti pats negalėtų. Ant abiejų A. kojų buvo didžiulės, ryškios mėlynės, ant dešinės kojos dvi, ant kairės viena. Mergaitė pasakė, kad ją mušė E.

Liudytoja E. B., Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 18 d. į skyrių atėjo S. S. su sesers mažamete dukra A. N.. A. papasakojo, kad su tėčiu bendrauja retai, nes jis vartoja alkoholį, kaip ir mama su E. E. yra ją mušęs su diržu prieš savaitę, buvo mėlynės ant kairės kojos ir ant dešinės rankos. Pati asmeniškai ant jos kūno nematė jokių sužalojimų. Pasakojo, kad E. dirba „fūristu“. Kai jo nebūna namuose, mergaitei būna gera, bet kai grįžta, tada geria visus alkoholius, kokie yra namie.

Liudytoja D. S., Utenos rajono socialinio paslaugų centro darbuotoja, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2022 m. ėmė dirbti su B. šeima, E. ir A., kurie augina dvi dukras, E. ir A., nes buvo gauta pranešimų dėl šeimoje vartojamo alkoholio. Šeimą lankydavo kartą į savaitę. Paskutinius 6 mėnesius ėmė lankyti dažniau, kartais tris kartus į savaitę, nes kilo įtarimų, kad šeimoje vartojamas alkoholis. Lankantis šeimoje, niekada neužfiksavo jokio smurto mergaičių atžvilgiu, vizualiai žiūrint, ant kūno jokių mėlynių ar kraujosruvų nematė. 2025 m. kovo mėnesį A. B. priėmė sprendimą važiuoti gydytis nuo alkoholio vartojimo. Mergaites paėmė pagloboti A. sesuo. Kovo pradžioje sužinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas E. atžvilgiu.

Iš 2025 m. kovo 20 d. pareiškimo matyti, kad iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus gautas pranešimas dėl galimai pažeidžiamų nepilnametės A. N. teisių, t. y. fizinio skausmo sukėlimo.

Iš MB (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad kovo 1 d. E. B. buvo laisvadienis.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia ne mažiau kaip tris kartus trenkdamas ranka podukrai A. N. į kojų sritį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Jo veiksmai pagal kvalifikuojantį veikos padarymo mažamečiui požymį atitinka BK 140 straipsnio 3 dalies sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: teistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį kvalifikuotą smurtinį nusikaltimą. Jis teistas tris kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, turi neišnykusį teistumą. Šios aplinkybės jį charakterizuoja kaip asmenį, nelinkusį laikytis priimtinų elgesio normų, dirbti ir būti naudingu visuomenei. Siekiant kaltinamąjį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, jam skirtina griežtesnė BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė - areštas (BK 49 straipsnis). Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei vertinant tai, kad jis daro nusikalstamas veikas, nekeičia gyvenimo būdo, parenkamas artimas maksimaliam šios bausmės už nusikaltimą dydis (BK 61 straipsnis). Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad E. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus (BK 75 straipsnis).

E. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios A. N. arčiau nei 30 m atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją A. N., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios A. N. arčiau nei 30 m atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją A. N., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Kaltinamojo reikalavimu teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.