Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Virginijus Gedeikis Baudž. byla Nr. 1A–438-174/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 2.4.5.2.; 1.2.25.4.2.; 2.4.6.3.1.; 1.1.9.2.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.2. (S)

2009 m. rugsėjo 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-07-13 nuosprendžio, kuriuo T. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.

Priteista iš T. S. D. S. 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kita ieškinio dalis atmesta.

Bylų nagrinėjimas pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei ADB „Baltikums draudimas“ dėl 922,80 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir pagal ieškovo Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro ieškinį dėl 953 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai priteisimo iš atsakovės ADB „Baltikums draudimas“ sustabdytas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 166 straipsnio 2 dalimi, ieškiniai su reikalingais jiems nagrinėti dokumentais perduoti bankroto bylą iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra T. S. 2006 m. gruodžio 17 d., apie 17.42 val., Pelaičių kaime, Rietavo savivaldybėje, vietinės reikšmės kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo V. V. vardu registruotą automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepaliko saugų eismą galinčio užtikrinti šoninio tarpo tarp jo vairuojamo automobilio ir dešiniuoju kelio važiuojamosios dalies pakraščiu vairuojamo automobilio trajektorijoje dviračiu važiavusios D. S. , kurią partrenkė ir nukentėjusiajai padarė sužalojimus: odos nubrozdinimus dešiniame skruoste bei pasmakrėje, poodinę nesirezorbavusią kraujosruvą kaktoje, galvos smegenų sukrėtimą, kairės mentės lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau KET) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr.1950 redakcija, įsigaliojo nuo 2003-04-01, su priimtais 2004-2005 metais pakeitimais bei papildymais) 53 punkto reikalavimą, įpareigojantį eismo dalyvį privalomai laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; KET 68 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam); KET 171 punkto reikalavimą vairuotojui palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; KET 172 punkto reikalavimą vairuotojui pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę; KET 269–269.4 punktuose numatytas pareigas vairuotojui įvykus eismo įvykiui.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji D. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl A. S. per švelnios bausmės paskyrimo ir jai priteisto civilinio ieškinio dydžio – panaikinti T. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, taikyti BK 68 straipsnį – uždrausti tam tikram laikui T. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones; visiškai patenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš T. S. . Nurodo, kad T. S. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3, 79 promilių alkoholio, iš eismo įvykio vietos pasišalino palikęs ją bejėgiškos būklės važiuojamoje kelio dalyje, gresiant pavojui jos gyvybei, todėl jo veiksmuose yra BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, tačiau teismas šios aplinkybės be pagrindo nesvarstė. Tvirtina, kad teismas be pagrindo nenustatė A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, paslėpė automobilį ūkiniame pastate, keitė parodymus tyrimo metu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusioji A. S. apeliaciniame skunde pažymi, kad T. S. iš karto po įvykio, pasinaudodamas sunkia jos sveikatos būkle, ligoninėje apgaulės būdu išgavo jos parašą dėl bylos nutraukimo ir žalos atlyginimo, dėl to ji buvo priversta kreiptis į prokuratūrą. Nurodo, kad ligoninėje ji buvo gydoma 11 parų, po to buvo nedarbinga pusę metų. Per tą laiką T. S. jos nė karto neaplankė, nepasiteiravo apie jos sveikatos būklę, nepasiūlė pagalbos, nesitarė dėl žalos atlyginimo ir žalos jai neatlygino.

Apeliantė A. S. teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė T. S. BK 68 straipsnyje numatyto draudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju draudimo vairuoti transporto priemones tam tikram laikui, nes T. S. vairavo, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams.

A. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jos amžių, pasekmes po sužalojimo, kurias ji jaučia iki šiol, į tai, kad nuteistasis yra jaunas ir darbingas žmogus bei turi galimybę atlyginti jai padarytą moralinę žalą, todėl be pagrindo sumažino jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nuteistasis T. S. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo nukentėjusiosios D. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2009-07-13 nuosprendį.

Nukentėjusioji ir jos atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1 punktas.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 straipsnio 3 dalį gali būti skiriama netgi kartu su bausme, o BK 68 straipsnio 1 dalis nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nors T. S. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Dėl anksčiau minėtų neatsakingų T. S. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. S. sveikata. Taigi T. S. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Pažymėtina ir tai, jog transporto priemonės vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis (teismas nustatė, kad T. S. automobilį vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio), pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Todėl kolegija mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę būtina. Siekiant priversti T. S. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones, vien bausmė, kurios vykdymas atidėtas, nebus pakankamai efektyvi. To nepagrįstai nepadarė pirmosios instancijos teismas, todėl, remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiai kaip šešeriems metams, už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tai viena iš įstatymo keliamų sąlygų bausmės vykdymui atidėti. Už nesunkaus BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarytą T. S. nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi pirmąją iš įstatymo reikalaujamų sąlygų bausmės vykdymui atidėti T. S. paskirta bausmė atitinka. Be to, BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai antroji įstatymo keliama sąlyga bausmės vykdymui atidėti. Sprendžiant klausimą, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Motyvuodamas savo sprendimą T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad T. S. pagal ankstesnį nuosprendį teistumas išnykęs, todėl, vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalimi, laikomas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios atsakomybės ignoruodamas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. T. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina ir tai, kad per laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo – 2006-12-17 – iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo - 2009-07-13 - T. S. nepadarė jokių teisės pažeidimų, charakteristikoje iš gyvenamosios vietos nusiskundimų jo elgesiu negauta, darbdavio T. S. charakterizuojamas kaip draugiškas, gerai atliekantis darbą ir drausmės pažeidimų neturintis darbuotojas. T. S. nevedęs, gyvena kartu su tėvais, dirba V. G. komercinėje įmonėje pagalbiniu darbininku. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nusprendė T. S. paskirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą – ir padarė išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėjus jos vykdymą dvejiems metams ir paskyrus įpareigojimą, tai yra pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bausmės vykdymo atidėjimas bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, paveikti nuteistąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas pažymėjo, kad ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos T. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei greičiau bus atlyginta žala nukentėjusiajai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas atidėti T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atitinka tiek BK 75 straipsnio nuostatas, tiek bylos medžiagą, todėl tokį sprendimą priimdamas pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Dėl šios priežasties apeliantės prašymas panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje tas sprendimas priimtas, yra nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jos amžių, pasekmes po sužalojimo, kurias ji jaučia iki šiol, į tai, kad nuteistasis yra jaunas ir darbingas žmogus bei turi galimybę atlyginti jai padarytą moralinę žalą, todėl be pagrindo sumažino jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau su šiuo apeliantės skundo argumentu sutikti negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, o jais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal teismų praktiką konkretų padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškinio pareiškime.

Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajai prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 7 000 Lt, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimu padarytas pasekmes – nukentėjusiajai D. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl autoįvykio metu padarytų sužalojimų gydymo įstaigoje ji buvo gydoma nuo 2006-12-17 iki 2006-12-28, po to nuo 2006-12-17 iki 2007-04-28 buvo nedarbinga, nustatytas darbingumo lygis 85 procentai, todėl teismas padarė išvadą, kad neabejotinai nukentėjusioji įvykio metu patyrė šoką, skausmą ir laikinus nepatogumus. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji D. S. nepateikė medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo bei duomenų apie jai nustatytą nedarbingumo lygį užbaigus gydymą. Be to, teismas nustatė, kad pati nukentėjusioji nesiėmė visų būtinų priemonių ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui kelyje užtikrinti - važiavo dviračiu, neatitikusiu tuo metu galiojusių KET 103 punkto reikalavimų – ant D. S. dviračio nebuvo šviesos atšvaitų ir žibinto. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios parodymus, kad ji važiuodama dviračiu kelią pasišviesdavo žibintuvėliu, nes buvo tamsu, padarė išvadą, kad dviratis, pažeidžiant KET 110.3 punkto reikalavimus, galėjo būti vairuojamas ir viena ranka.

Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistojo T. S. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau veika padaryta jam vairuojant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, esant neblaiviam, taip pat šiurkščiai pažeidžiant kitus KET reikalavimus, ir tai buvo pagrindinė priežastis avarijai įvykti. Nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktinio pobūdžio: nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinio ir dvasinio skausmo – BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra padarytas dėl jo neatsargumo, tai reiškia, kad jis sąmoningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių. Taip pat teisėjų kolegija, vertindama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistojo turtinę padėtį (vidutinis mėnesio atlyginimas yra apie 500–600 Lt (t. 2, b. l. 13), priteistinos žalos dydį iš draudiko. Nors nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. S. po įvykio nesidomėjo jos sveikatos būkle, nesitarė dėl žalos atlyginimo, tačiau atsikirtimuose į nukentėjusiosios apeliacinį skundą T. S. nurodė, kad tuo metu, kai D. S. gulėjo ligoninėje, jo mama pastarajai davė 500 Lt vaistams bei susitarė likusią padarytos žalos sumą atlyginti, kai bus baigtas D. S. gydymas ligoninėje.

Apylinkės teismas, sumažindamas reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, šį sprendimą tinkamai motyvavo bei nurodė, jog pačios nukentėjusiosios D. S. elgesys, prieštaravęs Kelių eismo taisyklių reikalavimams, taip pat buvo kilusių pasekmių sąlyga, todėl įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydį pagrįstai sumažino iki 7000 litų. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Pažymėtina, kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatymo numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, šiuo atveju į tai, kad T. S. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl apylinkės teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino T. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikęs ją bejėgiškos būklės važiuojamoje kelio dalyje gresiant pavojui jos gyvybei, todėl, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl T. S. atsakomybės pagal BK 144 straipsnį. Tačiau pažymėtina, kad toks kaltinimas T. S. nebuvo pareikštas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė jo atsakomybės pagal BK 144 straipsnį klausimo.

Iš T. S. D. S. priteistinos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK106 straipsnio 2 dalis).

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nuspr endžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2009-07-13 nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti nuteistajam T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Šio draudimo terminą skaičiuoti nuo jo vykdymo pradžios.

Iš T. S. D. S. priteisti 1 000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.