Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-03-01 · Administracinė byla Nr. AS-263-143/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-01
Bylos Nr.
AS-263-143/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00210-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Klaipėdos universitetui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-263-143/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00210-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Klaipėdos universitetui dėl neteisėtų veiksmų ir įmokų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. V. (toliau – pareiškėja) 2017 m. sausio 18 d. kreipėsi su skundu, kurį 2017 m. sausio 19 d. patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais veiksmais atsakovo Klaipėdos universiteto (toliau – ir atsakovas) įmokų už mokslą 2004–2007 m. iš jos rinkimą, negrąžinimą bei 2016 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 4-266 atsisakymą jas grąžinti (Konstitucijos 41 str. 3 d., Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 d., 6.271 str.); 2) išieškoti iš atsakovo jos įmokas už mokslą 2004–2007 m. 3 000 Eur su 5 procentų metinių palūkanų norma nuo 2004 m. įmokų pradžios iki kreipimosi į teismą 5 570,01 Eur ir iki prievolės visiško įvykdymo dienos, įpareigojant lėšas pervesti į jos banko sąskaitą (Konstitucijos 41 str. 3 d., Mokslo ir studijų įstatymo 71 str. 1 d., CK 1.127 str. 5 d.).

Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas Klaipėdos universitetas, 2004–2007 m. neteisėtai iš jos rinkęs įmokas už mokslą, iš viso: 3 000,00 Eur, laiku jų negrąžinęs bei 2016 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 4-266 neteisėtai atsisakęs jas grąžinti. Teismo bus prašoma šio viešojo subjekto veiksmus pripažinti neteisėtais ir išieškoti įmokas už mokslą su 5 procentų metinių palūkanų norma nuo neteisėto tęstinio veiksmo atsiradimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą; išaiškino pareiškėjai, kad ji dėl Klaipėdos universiteto veiksmų turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismą, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka; nurodė, kad, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p.).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija Klaipėdos universiteto veiksmus negrąžinant jai 2004–2007 m. už mokslą sumokėtų įmokų. Pareiškėjos ginčijami veiksmai yra susiję su Klaipėdos universiteto, kaip mokslo įstaigos, rengiant specialistus su aukštuoju išsilavinimu, veikla. Tokia universiteto veikla nėra viešojo administravimo veikla, be to, kaip, Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, universitetas (taip pat jo rektorius) neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir nėra viešojo administravimo subjektas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 6 ir 8 straipsnius, universitetas yra mokslo ir studijų įstaiga (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą byloje J. B. prieš Vilniaus universiteto ginčų nagrinėjimo komisiją, 2011 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą byloje A. M. prieš Mykolo Romerio universitetą). Todėl pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į ginčų viešojo administravimo srityje kategoriją, apibrėžtą ABTĮ 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio nuostatomis, ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Be to, šalių ginčas kilo iš sutartinių jų santykių. Pareiškėjos santykiai su Klaipėdos universitetu grindžiami šalių sudaryta studijų sutartimi, nustatančia studijų universitete sąlygas ir tvarką. Pareiškėjos reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio (CPK 1 str. 1 d.), todėl turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Kadangi skundas nepriskirtinas administraciniam teismui, jį atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Pagal ABTĮ 12 straipsnį, teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Todėl teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji dėl Klaipėdos universiteto veiksmų turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal Klaipėdos universiteto veiklos teritoriją, t. y. į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, CPK nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priskirti bylą pagal administracinių bylų jurisdikciją spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino, kad skundas pagrįstas ne tik dokumentais, bet ir įstatymais, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai yra norminis elementas bylos priskirtinumui administraciniam teismui. Teismas pažeidė ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, t. y. atsisakydamas priimti skundą, pažeidė proceso tvarką.

2. Klaipėdos universitetas – valstybinė aukštoji mokykla, teikianti viešąsias (mokymo) paslaugas visuomenei. Jis veikia kaip viešasis juridinis asmuo – viešoji įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, atskaitinga valstybei ir visuomenei, dėl to priskirtinas valstybiniam viešojo administravimo subjektui. Tai yra valstybinė institucija, turinti vienasmenį viešąjį valdymo organą – rektorių, teikdama viešąsias paslaugas (mokymus) visuomenei, įgyvendina Konstituciją ir kitus įstatymus, todėl visiškai atitinka valstybės ir viešojo administravimo subjektiškumą. Universiteto finansinė veikla – viena iš jo viešojo valdymo vidaus administravimo funkcijų (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 3 d.). Nepaisant to, kad bylos dalykas materialus, tačiau kylantis iš asmenų: pareiškėjos – fizinio, ir atsakovo – juridinio valstybės ir viešojo administravimo (valdymo) subjekto, todėl, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto (CK 6.271 str.) ir 4 punkto nustatyta tvarka, byla teisminga administracinių bylų ir šių teismų kategorijai.

3. Sutartis tarp pareiškėjos ir Klaipėdos universiteto nebuvo sudaryta. Neteisingai pritaikyti CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis, argumentuojant apie bylos priskirtumą bendrosios kompetencijos teismui, kai ši byla nepatenka į šių bylų pagal CPK kategoriją. Tarp šalių susiklostęs teisinis santykis yra administracinio pobūdžio.

4. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju keliamas bylos rūšinio teismingumo klausimas, t. y. kuris teismas – bendrosios kompetencijos ar administracinis – turi nagrinėti ginčą. Sprendžiant šį klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – privatinių ar administracinių – pareiškėja kelia savo reikalavimus.

Kaip matyti, pareiškėja inicijuoja ginčą dėl Klaipėdos universiteto veiksmų renkant bei negrąžinant jai už mokslą sumokėtų įmokų pripažinimo neteisėtais ir šių įmokų su 5 procentų metinių palūkanų norma išieškojimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis viešąjį administravimą apibūdina kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, studijų organizavimo ir vykdymo veikla neatitinka įstatymuose numatyto viešojo administravimo apibrėžimo, o aukštoji mokykla nėra viešojo administravimo subjektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-37/2010, 2010 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-347/2010). Svarbu pastebėti, kad Specialioji teisėjų kolegija, kuri sprendžia bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimus, laikosi pozicijos, jog universitetas neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir nėra viešojo administravimo subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-13/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-17/2011, 2012 m. liepos 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-123/2012).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į viešojo administravimo srities ginčų kategoriją.

Taigi šiuo atveju pareiškėjos reikalavimai kildinami ne iš administracinių, o iš privatinių teisinių santykių, kurie, pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį, priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nesprendžia <...> bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Esant aptartoms aplinkybėms, skundą atsisakytina priimti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo pateikti argumentai atitinka šį atsisakymo priimti skundą pagrindą, bet skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodytas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Kadangi nutartimi iš esmės teisingai nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, jos panaikinti nėra pagrindo (ABTĮ 146 str. 1 d., 151 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasRomanas KlišauskasSkirgailė Žalimienė