- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- AN2-499-919/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00180-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 14.1Privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, arba pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymas (ANK 333 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. (toliau – A. D.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbiami) A. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 1 dalį už tai, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) netvarkomas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, nes yra apleistas, apaugęs medžiais ir krūmais, nevykdoma mėgėjiškos sodininkystės veikla. Už tai A. D. buvo paskirtas įspėjimas.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. D. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi skundo netenkino.
Šalies argumentai
3. Nesutikdami su tokia Kauno apylinkės teismo nutartimi A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 1 d. nutarimą, priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos bylinėjimosi išlaidas ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. D. nuosavybės teise priklausančio sklypo patikrinimas vyko 2019 m. vasario 22 d. jam nežinant ir nedalyvaujant. Apie pradėtą administracinį procesą sužinojo tik 2019 m. balandžio 6 d., kai iš Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus gavo 2019 m. kovo 19 d. rašytą laišką, kuriuo buvo kviečiamas atvykti į Jonavą dalyvauti surašant administracinio nusižengimo protokolą, nes minėto sklypo patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, atitinkančios ANK 261 straipsnio 1 dalį, tai yra, už „žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą“. Telefonu susisiekus su Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus pareigūnais, tikrinusiems minėto sklypo būklę, paaiškino, jog jis to sklypo nenaudoja, o sklypo nenaudojimą negalima prilyginti naudojimui ne pagal paskirtį bei taikyti nuobaudą pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį. Neatsižvelgus į jo paaiškinimą Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbiami), kuriuo jam skirta 70 Eur bauda, kurią Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu panaikino, tačiau 2019 m. liepos 1 d. priėmė nutarimą ir A. D. pripažino kaltu pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam įspėjimą.
3.2. Skunde pažymima, kad prievolė tvarkyti žemės sklypą taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį nustatyta tik Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 2 straipsnyje, kurį pažeidus skiriamos nuobaudos pagal ANK 333 straipsnio l dalį, tačiau šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jis netaikomas žemės sklypams mėgėjų sodo teritorijose. Į tai Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė. ANK nenumatyta nuobaudos už Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pažeidimus. Taip pat ANK nėra straipsnių, kuriuos būtų galima pritaikyti už kitus nutarime nurodytus pažeidimus (sklypas apleistas, apaugęs medžiais ir krūmais, nevykdoma mėgėjiškos sodininkystės veikla). Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nurodyti reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. patvirtintame „Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų apraše“ Nr.3D- 327, nors šis aprašas nustato bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles, o ne reikalavimus žemės sklypams mėgėjų sodo teritorijose.
Atsiliepimas
4. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius pateikė atsiliepimą į A. D. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti jo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, yra apibrėžta, kokia veikla turi būti vykdoma žemės sklype, esančiame sodo bendrijoje, tai yra, veikla, kurios tikslas - sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius. Kadangi A. D. žemės klypo paskirtis yra žemės ūkio, tai jo keliami tvarkymo reikalavimai yra numatyti ir Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 “Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo”, 1 dalies 1.2., 1.4., papunkčiuose, kuriuose reglamentuojama, kad pievos turi būti nušienaujamos, ariamoje žemėje ar pievoje neturi būti medžių, krūmų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad žemės ūkio paskirties sklypas, kurio naudojimo būdas yra mėgėjų sodų sklypai, negali būti apleidžiamas ar neprižiūrimas, todėl A. D. žemės sklype turi būti vykdoma kokia tai žemės ūkio veikla, ar žemės sklypas turi būti sutvarkytas, taip, kad būtų tinkamas poilsiui, rekreacijai bei palaikoma gera agrarinė būklė. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta fotofiksacija, žemės naudojimo patikrinimo aktas, nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Jonavos skyriaus 2019 m. vasario 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro žemėlapis, vienareikšmiškai patvirtina, kad A. D. žemės sklypas, negali būti laikomas tvarkomu pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį, nes jis yra apleistas - apaugęs, medžiais, krūmais bei jame nevykdoma mėgėjiškos sodininkystės veikla. A. D. neveikia taip, kaip numato teisės aktai (neprižiūri žemės sklypo, netvarko ir tokiu būdu jį apleidžia). Todėl žemės nesutvarkymas pagal paskirtį, kai žemė netvarkoma, neprižiūrima, apaugusi krūmų medžių želdiniais ir pan., todėl kai žemės sklypo negalima naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, traktuojama kaip žemės apleidimas.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. Tačiau išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos, tik jei byla pradėta pagal nukentėjusiojo pareiškimą (BPK 105 straipsnio 6 dalis). Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiuoju, administracinio nusižengimo byloje, laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, be to, nukentėjusiuoju pripažįstama administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju, Nacionalinė žemės tarnyba, kuri inicijavo administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, negali būti pripažinta nekentėjusiąja. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog BPK nenumato galimybės išteisintajam priteisti proceso išlaidas iš institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėtas procesas. Todėl teismui tenkinus A. D. apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš Nacionalinės žemės tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. D. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2019 m. liepos 1 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas nesutinka su nutarimu ir apylinkės teismo nutartimi, kuria šis nutarimas paliktas nepakeistas, ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir A. D. apeliacinio skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrįsto pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik dar kartą nurodomos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios jau buvo itin išsamiai ištirtos ir įvertintos žemesnės instancijos teismo ir dėl kurių priimto sprendimo teisingumo apygardos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių. Taip pat, atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, metu.
8. ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.
9. Nagrinėjamu atveju A. D. neginčija nutartyje konstatuotų faktinių aplinkybių, susijusių su jam priklausančio žemės sklypo būkle, tai yra, jis pripažįsta, kad sklypas apleistas, apaugęs medžiais, krūmais, jokia veikla jame nevykdoma, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, daugelį metų sklypas nenaudojamas. A. D. ginčija galimybę taikyti jam administracinę atsakomybę už sodo sklypo apleidimą, teigdamas, kad joks teisės aktas nenumato pareigos tvarkyti sodo sklypo taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį.
10. Nagrinėjamu atveju A. D. nubaustas už tai, kad 2019 m. vasario 22 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbiami)), nuosavybės teise priklausantis A. D. yra apleistas, žemė nesutvarkyta taip, kad būtų galima naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.
11. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kuris numato ne tik žemės savininkų, tačiau ir kitų žemės naudotojų teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad privaloma naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį bei racionaliai naudoti ir tausoti žemę. Taigi, asmuo, kuris naudojasi žeme, privalo ją prižiūrėti (tvarkyti) taip, kad ji atitiktų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – šiuo atveju – žemės ūkio paskirtį.
12. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, jog žemės ūkio paskirties žemei priklauso žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Pagal naudojimo būdą žemės ūkio paskirties žemė skirstoma į mėgėjų sodo žemės sklypus, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus, rekreacinio naudojimo žemės sklypus, kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakyme Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijos žemės sklypai yra skirti mėgėjų sodininkystei, vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, kitos (sodų) paskirties pastatams, o mėgėjų sodininkystė – tai veikla, kurios tikslas – sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, už kurio nesutvarkymą A. D. paskirtas įspėjimas, yra žemės ūkio paskirties (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), naudojimo būdas - mėgėjų sodo žemės sklypas, visas jo plotas - žemės ūkio naudmenų, todėl Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme numatytos pareigos jam taip pat yra privalomos.
13. Aukštesnes instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog žemės ūkio paskirties sklype pagal pagrindinį naudojimo būdą turi būti vykdoma įstatymo leidžiama veikla bei palaikoma sklypo gera agrarinė būklė, kaip tai numatyta Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše (1.2, 1.3. punktai). Be to, toks pareiškėjo neveikimas (sklypo apleidimas), kaip nustatytas šioje byloje, pažeidžia kitų sodininkų bendrijoje esančių žemės sklypų savininkų teises susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktus, nors sklypo savininkas savo nuosavybės teisę turi įgyvendinti taip, kad nedarytų žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju A. D. sklypas yra apleistas, apaugęs medžiais ir krūmais, jame nevykdoma jokia mėgėjiškos sodininkystės veikla, kaip paaiškino pats pareiškėjas, sklypas jam nereikalingas ir jis juo nesinaudoja, todėl, teismo vertinimu, neabejotina, kad pareiškėjo sklypas šiuo metu nesutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį - žemės ūkio (administracinio nusižengimo byla 4 l.).
14. K. D. skunde nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus nutarimas surašytas tendencingai, nes jį priėmė Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėja R. A., dėl kurios veiklos jis įstaigos direktoriui parašė skundą. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, jog nutarimą priėmusi R. A. būtų šališkas A. D. atžvilgiu ir negalėtų priimti nutarimo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Apeliaciniu skundu A. D. prašo iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pritaria Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime nurodytiems argumentams ir prabrėžia, jog ANK 666 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 104 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad A. D. yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, į tai, kad jo apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio skundo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.
16. Be to, apeliaciniu skundu A. D. prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes yra nedirbantis pensininkas ir yra nubaustas nepagrįstai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog galiojantis ANK nenumato žyminio mokesčio nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas neanalizuojamas.
17. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą, neturi pagrindo išvadai, jog atmesdamas A. D. skundą ir palikdamas galioti Nacionalinės žemės tarnybos priimtą nutarimą, apylinkės teismas pažeidė ANK reikalavimus. Priešingai, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas savo sprendimą grindė įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė savo sprendimo motyvus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai sutinka su padarytomis išvadomis skundžiamoje nutartyje. Vien tai, kad šiuo atveju A. D. yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, jos savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nėra jokių abejonių, kad pažeidėjas padarė pažeidimą, numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje, jis nubaustas teisingai, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.