- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-17
- Bylos Nr.
- 1-231-188/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Nukentėjusysis
- A. R., E. R.
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Nina Frolovičeva
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. D., gimęs 1989 m. birželio 19 d. Kėdainių m., Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2011 m. birželio 9 d. apie 14.30 val. Kėdainiuose, J. Basanavičiaus ir Smilgos gatvių sankryžoje, vairuodamas S. D. vardu registruotą automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9-ame ir 158-ame punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 158 p.), nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio iš kairės pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančiai transporto priemonei AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamai A. R., dėl ko įvyko automobilių susidūrimas, t.y. eismo įvykis, kurio metu A. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o kartu su juo važiavusiai jo sutuoktinei E. R. – nežymiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad dabar įvykio datos nebeprisimena, galėjo būti, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, 2011 m. birželio 9 d. apie 14 val. jis su mama jos vardu registruotu automobiliu Renault Laguna važiavo Smilgos gatve link J. Basanavičiaus gatvės ir priartėjęs prie pagrindinio kelio, neįsitikino, ar arti nėra automobilių ir ar galės saugiai išvažiuoti į pagrindinį kelią, dėl ko ir įvyko susidūrimas su automobiliu Audi 80, vairuojamu A. R.. Jis, jo mama ir nukentėjusieji išlipo iš automobilių, iš pradžių visi buvo šoko būsenoje. Bandė išsiaiškinti, kas kaltas dėl įvykio. Paskambinus į policiją, jam paaiškino, kad šioje situacijoje kaltas yra jis. Sužalojimų pas nukentėjusiuosius nematė, jie abu sakė, kad skauda krūtinę. Į įvykio vietą buvo atvykusi policijos pareigūnė, siūlė kviesti greitąją pagalbą, bet nukentėjusieji atsisakė. Po to jie užpildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskirstė. Po įvykio bendravo su nukentėjusiaisiais, norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo, siūlė mokėti dalimis po 100 Lt kas mėnesį – 1000 Lt, bet nukentėjusieji nesutiko, prašė 3000 Lt, jis tokių pinigų duoti negalėjo, todėl nesusitarė. Domėjosi, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiesiems: R. buvo lūžęs krūtinkaulis, o R. buvo padarytas sumušimas. Tarp jo ir nukentėjusiųjų kalbos dėl to, kokius nepatogumus jie patyrė, ir ar galima jiems kokiu nors būdu padėti, nebuvo. Pripažįsta turtinę žalą, neturtinės žalos nepripažįsta, mano, kad ją atlygino draudimas. Jis moka įmokas draudimui, tai kodėl dar kartą už tai turi mokėti. Iki teismo nukentėjusiųjų neatsiprašė, jie pasakė, kad jeigu jis neturi pinigų, tai jie kreipsis į teismą. Prieš 3 mėnesius buvo registruotas darbo biržoje, bet nepatiko pasiūlytas darbas, šiuo metu darbo biržoje neregistruotas, ieškosi darbo, jokių pajamų negauna, jo draugė nedirba, augina jų vaiką, jį ir jo vaiką išlaiko mama, gyvena nuomojamame bute su savo vaiko motina ir savo mama. Jiems padeda ir draugės mama, jo ir draugės tetos.
Motyvuojamoji dalis
Be pilno kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais, byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2011 m. birželio 9 d. jam automobiliu važiuojant J. Basanavičiaus gatve, iš Smilgos gatvės staiga „iššoko“ A. D. vairuojamas automobilis, ir jie susidūrė ties susikirtimu su Smilgos gatve. Jo paties vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis, jis buvo beveik sustojęs. Po susidūrimo jis su žmona pajuto skausmą krūtinėse, nes buvo prisisegę saugos diržais, buvo stresas – abu pasimetė, nežinojo, ką daryti. Išlipus iš automobilio, kaltinamasis jų neatsiprašė, dėl žalos atlyginimo nieko nesiūlė. Juos stebėjo žmonės, jo ir žmonos emocinė būsena buvo neigiama. Policijos pareigūnė įvardino eismo įvykio kaltininką, paklausė jų, ar nereikia greitosios pagalbos, jie tuo metu jos atsisakė, nes nenorėjo palikti savo automobilio. Buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Jie išsišaukė pažįstamą žmogų, kuris nutempė jų automobilį. Tempiant automobilį, jam skaudėjo krūtinę, jie nuvyko į polikliniką, kur nustatė sužalojimus. Liepos mėn. pabaigoje paskambino A. D., jie susitiko, ir A. D. iš karto pasakė, kad 3000 Lt neturi ir sumokėti negalės. Iš kur jis žinojo apie tokią pinigų sumą, nesuprato, apie tokią sumą jie buvo kalbėję su tyrėja. A. D. daugiau rūpėjo materialinės žalos atlyginimas, o ne jų moralinė ir stresinė būsena. Po sužalojimo jis galėjo gulėti tik ant nugaros ir kieto pagrindo, kurį įsigijo, negalėjo prižiūrėti savo sodo, šiltnamyje auginamų daržovių, jiems padėjo žmonės, kuriems reikėjo atsilyginti, rudenį neturėjo kuo parsivežti iš sodo vaisių. Kaltinamasis nepasiūlė jokios pagalbos, jo abejingumas juos žeidė. Eismo įvykis ir dabar „atsiliepia“: skauda krūtinę, jis yra siunčiamas persišviesti, nes yra krūtinkaulio pasislinkimas, yra susidarę skysčio, ant dešinio šono laisvai negali miegoti. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį, kurį sudaro - 350 Lt - turtinė žala (299 Lt draudimo nepriemoka už sugadintą automobilį ir 51 Lt – už plokštę kietam lovos pagrindui įrengti) bei 3000 Lt - neturtinė žala. Nurodė, kad draudimo bendrovė už sugadintą automobilį atlygino jam 741 Lt, taip pat sumokėjo 960 Lt neturtinės žalos, už automobilį liko neatlyginta 299 Lt, taip pat draudimas neapmokėjo 51 Lt už plokštę kietam lovos pagrindui įrengti. Nurodė, kad civilinį ieškinį pareiškė jau po to, kai gavo draudimo išmokas iš draudimo bendrovės, ir jei draudimo bendrovė negali pilnai atlyginti žalos, ją turi atlyginti kaltinamasis
Nukentėjusiosios E. R. parodymai atitinka A. R. parodymus. E. R. taip pat parodė, kad eismo įvykio metu labai išsigando, iš karto po eismo įvykio pajuto skausmą krūtinėje, vyras – taip pat. Išlipę iš automobilio, kalbėjosi su kaltinamuoju, jos vyras labai jaudinosi, drebėjo rankos. Buvo paskambinta policijai, kaltinamasis sakė, kad reikia pildyti deklaraciją, dar nepradėjus pildyti, atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad dėl eismo įvykio kaltas kaltinamasis. Policijos pareigūnai paklausė, ar nereikia kviesti greitosios pagalbos, ji su vyru neprašė kviesti. Užpildžius deklaraciją, ją ir vyrą draugas nuvežė į polikliniką, kur juos apžiūrėjo, skyrė gydymą. Jai buvo mėlynės krūtinės srityje, labai skaudėjo šoną, o jos sutuoktiniui buvo nustatytas krūtinkaulio lūžimas su dislokacija. Ji buvo nedarbinga visą mėnesį, o vyras visai nieko negalėjo dirbti, gulėjo ant kieto pagrindo. Draudimas atlygino žalą, patirtą tik iki to laikotarpio, kai vyras pakartotinai pasitikrino sveikatą, nors jis gydėsi 3 mėnesius, o jai atiteko visas krūvis, teko rūpintis sodu, daržu, nors ir jautė skausmus, tuo tikslu samdė žmones, kuriems mokėjo, padėjo kaimynai ir draugai. Kaltinamasis tik paragintas tyrėjos jiems paskambino, net nepaklausė, kaip ji jaučiasi. Jai ir dabar skauda nugarą, mano, jog nuo krūtinės sumušimo. Prašo priteisti 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Liudytoja S. D. parodė, kad 2011 m. birželio mėn. ji, jos sūnaus draugė su jos anūku, ūnaus vairuojamu automobiliu važiavo Kėdainių m. iš Smilgos gatvės į centrinę gatvę, ir įvyko avarija, sūnaus vairuojamas automobilis susidūrė su pagrindine gatve važiavusiu nukentėjusiųjų automobiliu. Išlipus iš automobilio, sūnus ir nukentėjusieji aiškinosi, o ji stovėjo toliau. Sūnus su drauge gyvena kartu su ja, augina vaiką, pragyvenimui lėšų neturi, ji juos išlaiko.
Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G140/11 (12) ir Nr. G139/11 (12) konstatuota, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.14-15), E. R. – nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.21-22). Iš byloje esančios eismo įvykio deklaracijos matyti, kad eismo įvykis įvyko Kėdainių mieste J. Basanavičiaus – Smilgos gatvių sankryžoje, automobilį Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) vairavo A. D., automobilį Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini), vairavo A. R. (b.l.5). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. R. pateikė automobilį Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) (bl.23), kuris apžiūrėtas, duomenys fiksuoti apžiūros protokole (b.l.24-25), automobilis grąžintas saugoti nukentėjusiajam (b.l.27).
Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis A. D., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9-ame ir 158-ame punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 158 p.), nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio iš kairės pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančiai transporto priemonei AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamai A. R., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, E. R. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tai yra nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).
Kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę: jis teisiamas pirmą kartą (b.l.55), anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, yra viena galiojanti nuobauda (b.l.56-57), nedirba, buvo registruotas darbo biržoje nuo 2011-02-17 iki 2011-04-26, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (b.l.58), Kėdainių miesto seniūnija kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų neturi (b.l.67), į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitas neįrašytas (b.l.63). Teismas taip pat atsižvelgia į sukeltas pasekmes - eismo įvykio, kurio kaltininkas yra kaltinamasis, metu buvo sutrikdyta sveikata dviems nukentėjusiesiems: vienam - nežymiai, kitam – nesunkiai. Teismas, vadovaudamasis BK 54 str., atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, mano, kad kaltinamajam netikslinga skirti sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – baudą, kadangi kaltinamasis nedirba, nurodė, jog pajamų neturi, tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja S. D., nurodžiusi, kad kaltinamąjį, jo draugę ir jų vaiką išlaiko ji. Teismas taip pat mano, kad skirti sankcijoje numatytą arešto bausmę, kuri atliekama realiai, taip pat netikslinga, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis su sugyventine turi mažametį vaiką, nurodė, jog ieškosi darbo. Atsižvelgus į visas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri skiriama vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, mažesnė už sankcijos vidurkį, bei atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, įvertinus jo šeimyninę padėtį, jauną amžių, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., numatantį bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant įpareigojimus. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, bei į tai, kad anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti transporto priemones (BK 67 str. 1 d., 3 d., BK 68 str.).
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. R. ir E. R. byloje pateikė civilinį ieškinį (b.l.85), kuriuo prašoma jiems priteisti iš kaltinamojo 350 Lt turtinės ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusieji civilinį ieškinį patikslino: A. R. nurodė, jog prašo jam priteisti 350 Lt turtinei žalai (299 Lt – draudimo bendrovės už sugadintą automobilį neišmokėta suma ir 51 Lt – plokštės kietam lovos pagrindui įrengti vertė) ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, E. R. nurodė, jog prašo jai priteisti 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisiamajame posėdyje iki įrodymų tyrimo pradžios AB DK „PZU Lietuva“ įtraukta civiliniu atsakovu šioje byloje.
Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, gautas jų atsiliepimas į civilinį ieškinį, kuriame prašo baudžiamąją bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmesti, nes draudimo bendrovės įsipareigojimai ieškovų atžvilgiu yra pilnai įvykdyti (b.l.91,92-96).
Iš byloje esančio draudimo liudijimo matyti, kad transporto priemonė Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) priklausanti S. D., kurią vairavo kaltinamasis, buvo drausta nuo 2011-04-28 iki 2011-11-27 UAB DK „PZU Lietuva“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l.44), iš UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktos informacijos matyti, kad transporto priemonė Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) priklausanti S. D., drausta įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, draudiminė apsauga galioja automobilio valdytojams (b.l.45).
Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiojo A. R. dėl 350,00 Lt turtinės žalos ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tenkintinas iš dalies.
Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiosios E. R., dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tenkintinas iš dalies.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Bendroji taisyklė yra ta, kad esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o draudėjui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (2007-05-17 įstatymo red.), esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, šioje byloje – civiliniam atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“. Pagal minėto įstatymo 1 d. 2 p. nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Iš byloje esančio civilinio atsakovo atsiliepimo matyti, kad A. R. buvo išmokėta 240,24 Lt (kuro ir kelionės išlaidos bei patirtos gydymo išlaidos) bei 741,00 Lt – skirtumas tarp sugadinto automobilio vidutinės rinkos (vardinės) ir likutinės verčių, atsisakyta apmokėti už plokštę kietam lovos pagrindui įrengti. Atsižvelgus į tai, kad byloje yra pateiktas 2011-06-15 UAB „Takada“ mokėjimo čekis 51,25 Lt sumai už plokštę (b.l.87), bei į tai, kad viena iš įrodymų rūšių yra apklaustų asmenų parodymai, iš teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų A. R. ir E. R. parodymų matyti, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydytojai rekomendavo nukentėjusiajam gulėti ant kieto pagrindo, tuo tikslu ir buvo nupirkta plokštė, plokštės vertė - 51,25 Lt, priteistina iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, kadangi bendra išmokėta suma ir priteistina suma draudiko atsakomybės ribų neviršija. Atsižvelgus į tai, kad eismo įvykio metu sugadintas automobilis perduotas nukentėjusiajam A. R., kuris teisiamajame posėdyje nurodė, jog ketina jį parduoti, akivaizdu, kad pardavus automobilio liekanas, būtų gauta tam tikra pinigų suma, teismas daro išvadą, kad negavus papildomos medžiagos šioje dalyje civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti negalima, todėl nukentėjusiajam A. R. likusioje ieškinio dalyje dėl turtinės žalos priteisimo pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str.2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis A. R., kuriam eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus – jis yra senyvo amžiaus, pagal gydytojų rekomendaciją turėjo apie mėnesį gulėti ant kieto pagrindo, negalėjo rūpintis sode auginamomis daržovėmis, vėliau, neturėdamas automobilio, negalėjo iš sodo parsivežti vaisių ir daržovių, teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam ir šiuo metu skauda krūtinę, jis yra siunčiamas persišviesti, nes yra krūtinkaulio pasislinkimas, yra susidarę skysčio, tai matyti ir iš teisiamajame posėdyje apžiūrėto nukentėjusiojo pateikto siuntimo, kuriame nurodyta, kad pagal Kėdainių PSPC medicininius dokumentus A. R. diagnozuoti liekamieji reiškiniai po 2011-06-09 krūtinės ląstos traumos, po krūtinkaulio lūžio buvo rasta skysčio pleuroje, jis siunčiamas atlikti echoskopiją, tokiu būdu akivaizdu, kad gydymas nėra baigtas. Nukentėjusioji E. R., kuriai dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, nurodė, jog jos sutuoktiniui visiškai negalint nieko dirbti, ji, nors ir kęsdama krūtinės skausmus, turėjo rūpintis sodu ir šiltnamiu, samdyti žmones, prašyti draugų ir kaimynų pagalbos. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Kadangi pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad A. R. yra nustatomas atlygintinos neturtinės žalos dydis - 2500,00 Lt, neįskaitant draudimo bendrovės atlygintos 960,00 Lt sumos, E. R. yra nustatomas atlygintinas neturtinės žalos dydis – 800,00 Lt, neįskaitant draudimo bendrovės atlygintos 280,00 Lt sumos, nes mano, kad tokio dydžio kompensacijos nėra per didelės ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo, iš kurio draudimo bendrovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka, turtinę padėtį (nedirba, turi mažametį vaiką, šiuo metu yra išlaikomas savo motinos), tačiau pažymėtina, kad tai nėra lemiamas kriterijus, be to kaltinamojo turtinė padėtis priklauso ir nuo jo paties, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad jo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numato, jog privalomojo draudimo suma vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, neturtinė žala ribojama – 2500 eurų, į tai, kad nukentėjusiojo A. R. gydymas nėra baigtas, daro išvadą, jog bendrovė privalo atlyginti nukentėjusiesiems A. R. ir E. R. teismo nustatytą neturtinę žalą, todėl iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina neturtinė žala: A. R. - 2500,00 Lt, neįskaitant draudimo bendrovės atlygintos 960,00 Lt sumos, E. R. - 800,00 Lt, neįskaitant draudimo bendrovės atlygintos 280,00 Lt sumos, kadangi bendra išmokėta suma ir priteistina suma draudiko atsakomybės ribų neviršija. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų A. R. ir E. R. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pas A. R. saugomas jam priklausantis automobilis AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.27), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. R..
Iš kaltinamojo A. D. valstybei priteistina 11,27 Lt pašto išlaidų, pripažinus jas proceso išlaidomis - BPK 103 str., 105 str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-305 str., 307-308 str. teismas
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, įpareigojant nuteistąjį per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Taikyti BK 67 str. 3 d., BK 68 str. ir A. D. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerių (1) metų laikotarpiui.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykt palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. R. dėl 350,00 Lt turtinės ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ A. R. 51,25 Lt (penkiasdešimt vieną litą 25 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2500,00 (du tūkstančius penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti (neįskaitant draudimo bendrovės atlygintos 960,00 Lt sumos), E. R. - 800,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (neįskaitant draudimo bendrovės atlygintos 280,00 Lt sumos). Likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. R. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. R. dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ E. R. 800,00 (aštuonis šimtus) litų (neįskaitant draudimo bendrovės atlygintos 280,00 Lt sumos). Likusioje dalyje dėl 300,00 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pas A. R. saugomą jam priklausantį automobilį AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini) - grąžinti A. R..
Priteisti iš A. D. valstybei 11,27 Lt (vienuolika litų 27 ct) pašto išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.