Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2103-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
1-2103-673/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21612-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
S. B.
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2103-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21612-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.5.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S)
Kauno apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:prokurorei Stasei Svetickienei,nukentėjusiajai S. B.,kaltinamojo gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ trinkelių klojėju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2009-05-27 pagal BK 178 str. 4 d., BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. - 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, taikytas BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2014-04-28 pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 9 mėn.; 3) 2015-08-13 pagal BK 138 str. 1 d. - laisvės apribojimu 9 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymiu sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. gegužės 8 d. apie 19.14 val., R. B., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinei S. B. tyčia vieną kartą koja spyrė į kairės pusės šoną, vieną kartą delnu sudavė į galvą bei pastūmė, dėl ko griūdama nukentėjusioji galvą trenkė į spintą, tuo šiais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai padarė kraujosruvas dešinės alkūnės srityje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sugyventinės S. B. sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įpykęs dėl sugyventinės girtavimo, sugyventinei S. B., su kuria gyvena apie 11-12 metų ir augina tris 4,5,6 metų amžiaus dukras, vieną kartą koja spyrė į kairės pusės šoną, vieną kartą delnu sudavė į galvą bei pastūmė, dėl ko griūdama ji galvą trenkė į spintą. Supranta, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, ją sužalojo. Smurtą panaudojo matant vaikams. Sugyventinė girtauja, bet nepripažįsta turinti problemą. Jis pats užsikodavęs ir apie tris metus negeria. Neatlaikė nervai. Gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi S. B. patvirtino, kad sugyventinis R. B., aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, vaikų akivaizdoje, koja spyrė jai į kairės pusės šoną, vieną kartą delnu sudavė į galvą bei pastūmė, dėl ko griūdama ji galvą trenkė į spintą. Jai skaudėjo, buvo sužalota. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo neblaivi. Žada užsikoduoti dėl alkoholio vartojimo (b. l. 53-54).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 59).

Liudytoja K. G. – socialinė darbuotoja, patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo kaltinime nurodytą smurtą (b. l. 65-66).

Dėl smurto artimoje aplinkoje policijai pranešė socialinė darbuotoja (b. l. 13-14).

Nukentėjusiajai nustatytas 3,71 promilės girtumas (b. l. 33).

Šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl alkoholio vartojimo (b. l. 44).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. apie 19.14 val., R. B., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinei S. B. tyčia vieną kartą koja spyrė į kairės pusės šoną, vieną kartą delnu sudavė į galvą bei pastūmė, dėl ko griūdama nukentėjusioji galvą trenkė į spintą, tuo šiais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai padarė kraujosruvas dešinės alkūnės srityje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sugyventinės S. B. sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojo. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios, liudytojos parodymai, kuriais jos patvirtino, kad kaltinamasis – nukentėjusiosios sugyventinis, smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo nežymiai sužalota. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį, matant mažamečiams vaikams; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas tris kartus, visus kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs, šeimoje su nukentėjusiąja augina tris mažamečius vaikus, kaltinamasis vienintelis dirba, išlaiko šeimą, tvirtina, kad užsikodavęs dėl alkoholio vartojimo ir alkoholio nevartoja, nurodė, jog bandys, kad dėl alkoholio vartojimo būtų užkoduota jo sugyventinė, sveikas.

Neišnykusį teistumą turinčiam kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), paskiriant mažesnį bausmės dydį, nei numatytos bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d., 61 str.), paskirtą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šį kartą dar atidedant vidutiniam laikui, nes teismas viliasi, jog kaltinamajam, kuris nuo 2015 m., kuomet buvo priimtas paskutinis nuosprendis, nebebuvo teistas, vienas dirba ir išlaiko 3 nepilnamečius vaikus, dar galima suteikti galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Tačiau smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui.

Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis nebuvo sulaikytas, jam paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas. Vaizdo įrašas (b. l. 31), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti R. B.:

1. auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti vaikus;

2. dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: R. B. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą - vaizdo įrašą palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė