Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus, kolegijos teisėjų Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,

nedalyvaujant atsakovų Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovams,

rašytinio proceso tvarka (be žodinio nagrinėjimo) išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

2014 m. vasario 17 d. atsakovas atsiuntė raštą Nr. SD-206(7.0406), prašydamas papildomų dokumentų byloje. Pareiškėjas 2014 m. vasario 20 d. nusiuntė atsakovui prašymą, smulkiai atsakydamas į atsakovo raštą Nr. SD-206(7.0406), ir paprašė jo 2014 m. sausio 23 d. prašymą grąžinti atgal Vilniaus VGTPT pagal jo gyvenamąją vietą. 2014 m. kovo 14 d. atsakovas atsiuntė raštą Nr. SD-340(7.0406), kuriame nurodė sumokėti 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2014 m. kovo 20 d. nusiuntė atsakovui prašymą, kuriame smulkiai atsakė į raštą Nr. SD-340-(7.0406) ir dar kartą nurodė, kad jo 2014 m. vasario 20 d. prašymas lieka galioti bei jis laukia konkretaus reagavimo į jį. Šiaulių VGTPT 2014 m. kovo 31 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SP-1094-(7.0406), kuriuo atsisakė pareiškėjui teikti teisinę pagalbą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, jog jis nesutiko sumokėti 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų, nors jis prašė jo prašymo iš viso nenagrinėti, o grąžinti Vilniaus VGTPT. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, yra nepagrįstas teisės normomis, neatsako į pateiktą klausimą, dokumentas nepatvirtintas įstaigos antspaudu.

Atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Tarnybai panaikinus skundžiamą sprendimą ir suteikus antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, neliko ginčo dalyko, t. y. paties reikalavimo, dėl kurio turėtų būti priimtas sprendimas. Sprendimas tik dėl paties administracinio akto panaikinimo, kai ginčijamas sprendimas jau yra Tarnybos panaikintas kitu administraciniu aktu, yra negalimas, todėl toks ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apie sprendimą „Dėl 2014 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. SP-1094-(7.0606) panaikinimo ir antrinės teisinės pagalbos teikimo“ informuotas 2014 m. balandžio 4 d. registruotu laišku Nr. SD-442(7.0406) bei 2014 m. balandžio 11 d. yra pateikęs Tarnybai prašymą (reg. Nr. PP-169(7.0406) perduoti kartu su prašymu atsiųstus dokumentus advokatui, teikiančiam antrinę teisinę pagalbą. Akivaizdu, kad pareiškėjas bendradarbiauja su jam paskirtu advokatu, kuris užtikrina antrinės teisinės pagalbos teikimą, todėl pareiškėjo teisės nėra pažeistos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama, ginčijamas sprendimas nesudaro savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu prašo teismo administracinę bylą Nr. I-1664-362/2014 nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Byla dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. SP-1094-(7.0406) panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą parsiųsti pareiškėjo 2014 m. sausio 23 d. prašymą atgal į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Vilniaus tarnyba) nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Vilniaus tarnyba 2014 m. sausio 23 d. gavo pareiškėjo V. S. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Vilniaus tarnyba, siekdama išvengti interesų konflikto priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui, persiuntė jo 2014 m. sausio 23 d. prašymą Tarnybai. Tarnyba, gavusi informaciją iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų nustatė, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama 3 bylose, bei pareiškėjui nepateikus rašytinio patvirtinimo dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo 2014 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą Nr. SP-1094-(7.0406) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“. Pareiškėjas skundą teismui dėl šio sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų pateikė 2014 m. balandžio 6 d. (spaudas ant voko, b. l. 27).

Byloje taip pat nustatyta, kad Tarnyba 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. SP-1147-(7.0406) „Dėl 2014 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. SP-1094-(7.0406) panaikinimo ir antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė ištaisyti faktinių duomenų neatitikimo klaidą ir panaikinti Tarnybos 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. SP-1094-(7.0406) bei priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. S. pagal jo 2014 m. sausio 23 d. prašymą.

Teismas sprendžia, jog byloje paaiškėjus, kad ginčijamas sprendimas atsakovo kitu administraciniu aktu panaikintas, tolimesnis šio sprendimo tyrimas nagrinėjamoje byloje būtų beprasmis, nes pareiškėjui tai nesukeltų pasekmių. Taip pat byloje nustačius, kad pareiškėjui pagal jo 2014 m. sausio 23 d. prašymą yra teikiama antrinė teisinė pagalba, pareiškėjas su jam paskirtu advokatu bendradarbiauja, sprendimo, kuriuo jam antrinė teisinė pagalba paskirta, neginčija, nėra pagrindo nagrinėti bei tirti pareiškėjo antrą reikalavimą, kaip išvestinį iš reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą – persiųsti jo 2014 m. sausio 23 d. prašymą Vilniaus tarnybai.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliu – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Asmens kreipimasis į administracinį teismą turi būti veiksmingas ir efektyvus ta prasme, kad, patenkinus atitinkamą teismui paduotą skundą, teismas galėtų realiai apginti viešojo administravimo subjekto pažeistas asmens teises arba įstatymų saugomus interesus. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, todėl, esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir dėl aptarto teisinio reglamentavimo administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. SP-1094-(7.0406) bei įpareigoti atsakovą persiųsti pareiškėjo 2014 m. sausio 23 d. prašymą Vilniaus tarnybai nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 300 Lt neturtinės ir 1000 Lt turtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad materialinė žala atsirado iš išlaidų, kurios susidarė sprendžiant šį ginčą teisminėse ir ikiteisminėse institucijose nuo 2011 metų, jo nurodyta 1000 Lt suma gali padengti tik pašto išlaidas ir išlaidas už jo skundų, kurie buvo paduoti įvairioms valstybės institucijoms, vertimą. Taip pat nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų kilo neturtinė žala, kadangi pareiškėjas buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose. Neturtinę žalą vertina 300 Lt.

Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas valstybės institucijų neteisėtus veiksmus, kurie, pareiškėjo teigimu, lėmė jo prašomos priteisti žalos atsiradimą, iš esmės sieja su ginčo teisminėse ir ikiteisminėse institucijose nagrinėjimu nuo 2011 metų, su pašto išlaidomis, skundų vertimo išlaidomis. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje atsakovu dėl žalos atlyginimo yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kas nulemia ir ginčo dėl žalos ribas – teismas nagrinėja žalos, kilusios būtent dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kuriuos pareiškėjas apskundė teismui, t. y. dėl 2014 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. SP-1094-(7.0406), atsiradimą.

Kaip jau šiuo sprendimu nustatyta, Tarnyba 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. SP-1147-(7.0406) „Dėl 2014 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. SP-1094-(7.0406) panaikinimo ir antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė ištaisyti faktinių duomenų neatitikimo klaidą ir panaikinti Tarnybos 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. SP-1094-(7.0406) bei priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. S. pagal jo 2014 m. sausio 23 d. prašymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pati Tarnyba 2014 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą panaikinti savo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą, motyvuodama netiksliai apskaičiuotu teikiamos antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui bylų skaičiumi, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo teismui apskųsto sprendimo atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą panaikinimas ir priešingo sprendimo priėmimas savaime nėra pagrindas preziumuoti Tarnybos 2014 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. SP-1094-(7.0406) ar Tarnybos veiksmų neteisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba, pati nustačiusi savo klaidą, ją 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu ištaisė, suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2014 m. sausio 23 d. prašymą, darytina išvada, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, jo veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas pagrįsti patirtą žalą, tik abstrakčiai nurodė atsakovo atsakomybę už jo nuo 2011 metų patirtą žalą. Teismas konstatuoja, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nenustačius bent vienos viešosios atsakomybės sąlygos pagal CK 6.271 straipsnį, pareiškėjo prašoma turtinė ir neturtinė žala nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Administracinės bylos Nr. I-1664-362/2014 dalį dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. SP-1094-(7.0406) panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą parsiųsti pareiškėjo 2014 m. sausio 23 d. prašymą atgal į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nutraukti.

Likusia apimtimi pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.