Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, dalyvaujant pareiškėjui A. Z., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovui A. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą, pareikštą Vilniaus AVPK KPV dėl nutarimo panaikinimo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus AVPK KPV 2010-11-17 nutarimu, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., buvo netenkintas A. Z. pareiškimas, kuriuo šis prašė S. G. atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal LR ATPK 187² str.

Nutarime nurodyta (cituojama): „Vilniaus aps. VPK KPV 2010-11-09 gavo A. Z. pareiškimą Nr. 10-AP-1041 su prašymu iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 187² str. S. G. atžvilgiu dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje 07-10-4428879.

2009-11-25 Vilniaus aps. VPK KPV buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Nr. 07-10-0353196, įvykusį 2009-11-25, 16.57 val., (duomenys neskelbtini) g. 21 teritorijoje, Vilniuje, kurio metu automobilis „Nissan Almera", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. Z. partrenkė ir sužalojo pėsčiąjį S. G.. Pėsčiajam S. G. VGPU ligoninėje nustačius dešinės blauzdos sumušimą išleistas gydytis į namus. Įvykio tyrimą atliko Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS vyresnysis tyrėjas A. N..

Įvykio tyrimo metu buvo apklausti: pėsčiasis S. G., vairuotojas A. Z., liudytojai I. P., V. O., Z. O., A. K., R. Č.. MRU TMI Toksikologijos skyriaus specialistas 2009-11-30 išvadoje Nr. T-A 6271/09(01) konstatavo, kad 2009-12-07 18.10 val., S. G. kraujyje buvo rasta 1,31% (promilės) etilo alkoholio ir 2009-11-25 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2065 konstatuota, kad 2009-11-25 18.45 val., A. Z. buvo blaivus. MRU TMI Vilniaus skyriaus 2009-12-07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau taip pat nurodyti S. G. padaryti sužalojimai, kurie neatitiko S. G. nurodytu aplinkybių patiriant kūno sužalojimus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kad tyrimo metu nepavyko surinkti objektyvių įrodymų nurodančių, kad A. Z., vairuodamas automobilį „Nissan Almera", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga pažeidė KET reikalavimus ir to pasėkoje buvo sužalotas kitas asmuo, todėl vairuotojo A. Z. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebuvo pradėta ir vadovaujantis ATPK 250 str. l d. l p. nutraukta.

S. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu panaikinti 2010-01-27 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-10-4428879, S. G. skundą atmetė ir Kelių policijos valdybos pareigūno 2010-01 -27 nutarimą Nr. 3-7422 paliko nepakeistą.

Atsižvelgdamas į išdėstytą konstatuoju, A. Z. pareiškimas netenkintinas.

Dėl melagingų parodymų davimo įvykio tyrimo policijoje metu.

Dėl įvykio tyrimo metu melagingų parodymų davimo ar yra administracinio teisės pažeidimo, pagal ATPK 187² str., sudėtis sprendžia administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas. Pareigūnas, nustatęs pažeidimo numatyto ATPK 187² str. sudėtį turi teisę asmens atžvilgiu iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 259¹ str. l d.) pagal ATPK 187² str. ir bylos nagrinėjimą perduoti pagal nagrinėjimo žinybingumą į teismą (ATPK 224 str. l d.). Kadangi bylos nagrinėjimo metu S. G. atžvilgiu nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str. sudėtis, todėl jo atžvilgiu nebuvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla.

Dėl melagingų parodymų davimo skundo nagrinėjimo teisme metu.

Ar skundo nagrinėjimo teisme metu yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., sudėtis sprendžia skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjantis teismas. Tuo atveju, kai skundo (bylos) nagrinėjimo metu teismas asmens atžvilgiu nustato ATPK 187² str. sudėties buvimą, vadovaudamasis ATPK 259¹ str. 1 d., turi teisę surašyti teisės pažeidimo protokolą ir, vadovaudamasis ATPK 224 str. l d., priimti dėl nustatyto teisės pažeidimo atskirą nutarimą.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas, nagrinėdamas teisės pažeidimo administracinę bylą dėl eismo įvykio, taip pat teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje nenustatė S. G. priešingos teisei veikos, numatytos ATPK 187² str., sudėties, todėl S. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., bylos teisenos nepradėjo.

Atsižvelgus į išdėstytą ir S. G. veikoje nenustačius bylos nagrinėjimo policijoje metu administracinio teisės pažeidimo sudėties, vadovaujantis ATPK 250 str. I d. l p.. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra nepradėtina ir A. Z. pareiškimas netenkintinas“.

Pareiškėjas prašo nutarimą panaikinti ir pradėti S. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 187² str. teigdamas, jog 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog S. G. atžvilgiu nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str. yra nepagrįstas. Nurodo, kad pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tuo tarpu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis tyrėjas A. N. priimdamas nutarimą neįvertino teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, surinktų įrodymų pakankamumo, jų nuoseklumo, galimo jų prieštaravimo, logiškumo, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybių, įrodymų šaltinių patikimumo. Pažymi, kad skundžiamame nutarime nagrinėta ir motyvuota vien tik ta aplinkybė, jog apklausos metu melagingi parodymai galimai nebuvo duoti, nes nei teismas, nei tyrėjas neskyrė S. G. baudos už melagingų parodymų davimą. Mano, kad jo pareiškimas nebuvo išnagrinėtas nevisapusiškai, kaip to reikalauja ATPK 284 straipsnis, todėl ginčo nutarimas yra naikintinas.

Visų pirma, 2010 m. spalio I d. įsiteisėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. 11-528-484/2010, patvirtina, kad „S. G. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Minėta nutartimi teismas paliko nepakeistą 2010 m. sausio 27 d. nutarimą, kuriuo buvo konstatuota, jog „atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją, pobūdį, įvykio aplinkybes, automobilio ratas dešinę pėdą galėjo kliudyti iš išorinės jos pusės, t.y. S. G. nustatytas sužalojimas padarytas visiškai priešingomis aplinkybėmis nei šis nurodo.

Antra, byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad S. G. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, davė prieštaringus ir nenuoseklius paaiškinimus policijos pareigūnams ir teisme: 2009 m. gruodžio 4 d. S. G., duodamas paaiškinimus Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniajam tyrėjui A. N., nurodė, kad A. Z., vairuodamas automobilis „Nissan“ „kliudė dešinę koją, dėl ko aš rankomis atsirėmiau į automobilio galinį kairį kampą, o Z., tęsdamas važiavimą, galiniu kairiu ratu užvažiavo ant dešinės kojos pėdos, todėl aš atbulas, rėkdamas A. Z., kad atkreiptų dėmesį, kritau ant aikštelės važiuojamosios dalies ir susitrenkiau užpakalį ir stuburą". 2010 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje S. G. jau paaiškino, kad A. Z. „užvažiavo ant bato krašto. Aš norėjau pasitraukti, bet batas liko po ratu, o aš nukritau ant žemės. Aš patempiau visą koją". Vėliau S. G. teigė, kad A. Z. užvažiavo ant „dešinės kojos priekio bato ir pirštų". 2010 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje S. G. įvykio aplinkybes paaiškino kitaip: „Koja buvo prispausta ratu ir aš nukritau ir pasukau koją bate". Nors S. G. teigimu buvo sužalota dešinė koja, tačiau 2010-05-17 d. teismo posėdyje S. G. nurodė, kad A. Z. važiuojant nuo automobilių plovyklos atbuline eiga į dešinę, jis stovėjo į plovyklą atsisukęs kairės pusės šonu. Teigia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad paties S. G. duoti paaiškinimai policijoje ir teisme yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes S. G. nustatytas sužalojimas padarytas visiškai priešingomis aplinkybėmis nei nurodė S. G.: 2009 m. lapkričio 25 d. tarp jų įvyko konfliktas, po kurio S. G. apspjaudė A. Z. automobilį, kaire koja spyrė į A. Z. automobilį, o paskui vaizdavo, kad A. Z. vairuojamas automobilis jį partrenkė.

Trečia, eksporto išvada byloje patvirtina, kad negalima besąlygiškai teigti, kad S. G. apžiūros metu užfiksuotas odos nubrozdinimas dešinėje pėdoje padarytas automobilio ratu kliudant S. G. dešinę koją iš išorinės pusės. Ant S. G. dešinės kojos yra užfiksuotas paprastas nubrozdinimas, paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodant smūgį, tiek dešine pėda atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių.

Ketvirta, specialistė J. G.-D. 2010 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad „kai užvažiuoja ant pėdos, paprastai lūžta kaulai, nes tai yra sunki transporto priemonė. Kai ratas sukasi pirmiausia būna sudavimas per koją po to tik užvažiavimas. Nuo to sudavimo koja nebuvo atšokusi, tai vadinasi lėtai važiavo per automobilis ir nebuvo stiprėtus sudavimo. Aš negaliu teigti, kad tai buvo užvažiavimas ant pėdos" (2010 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio protokolo nuorašas pridedamas; priedas Nr. 9). Specialistė J. G.-D. 2010 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad S. G. diagnozė paremta subjektyviais skausminiais nusiskundimais ir neparemta objektyviais traumavimo požymiais"

Penkta, liudytojai I. P., V. O., Z. O. patvirtino, kad 2009 m. lapkričio 25 d. S. G. apspjaudė A. Z. automobilį ir kaire koja spyrė į A. Z. automobilį, o paskui vaizdavo, kad A. Z. vairuojamas automobilis jį partrenkė. Taigi, aukščiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog suinteresuotas asmuo S. G. davė tikrovės neatitinkančius, dėl to akivaizdžiai prieštaringus, nenuoseklius ir nelogiškus, parodymus tiek Vilniaus apskrities VPK tyrėjui, tiek bylą nagrinėjant teisme, tokiu būdu inicijavęs visiškai nepagrįsto įvykio tyrimą, kuris sukėlė nerimą, trukdė atitinkamų tarnybų darbą, vilkino bylos šalių laiką.

Teigia, kad ginčo nutarimą surašęs Vilniaus apskrities VPK tyrėjas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes, nevertino S. G. parodymų akivaizdaus melagingumo, pateiktų rašytinių įrodymų, konstatuodamas, kad baudą už melagingų parodymų davimą administracinėje byloje S. G. galėjo skirti tiek Vilniaus apskrities VPK tyrėjas, tiek teismas, nagrinėdami S. G. pareiškimą.

Mano, kad svarbu tai, jog konkretus padarytas pažeidimas privalo būti nustatytas ne prieš pradedant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, o šios teisenos metu. Tiek teismas, tiek VPK tyrėjas, nagrinėdami S. G. pareiškimą, nagrinėjo ne S. G., o A. Z. veikoje administracinio teisės pažeidimo požymių egzistavimą, tačiau nesprendė, ar S. G. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnio dispozicijoje, požymių.

Vilniaus AVPK KPV atstovas prašo skundą atmesti skundžiamame nutarime nurodytais motyvais.

Skundas atmestinas.

Ištyręs byloje surinktą medžiagą teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

2009 m. lapkričio 25 d. S. G. pranešė policijos pareigūnams, kad 2009 m. lapkričio 25 d., apie 16.57 val., (duomenys neskelbtini) g. 21 teritorijoje, Vilniuje, automobilis „Nissan Almera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. Z., partrenkė jį ir sužalojo.

2010 m. sausio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu Nr. 3-7422 nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėti, nenustačius A. Z. veikoje administracinio teisės pažeidimo požymių. S. G. su 2010 m. sausio 27 d. nutarimu nesutiko, padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas pradėti administracinę teiseną.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi S. G. skundo netenkino, o 2010 m. sausio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. 3-7422 paliko nepakeistą.

2010 m. spalio 25 d. pareiškimu A. Z. kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK I87² straipsnį S. G. atžvilgiu dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nes 2009 m. lapkričio 25 d. tarp šalių įvyko konfliktas, po kurio S. G. apspjaudė A. Z. automobilį, kaire koja spyrė į A. Z. automobilį, o paskui vaizdavo, kad A. Z. vairuojamas automobilis jį partrenkė.

2010 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarimu A. Z. prašymas buvo atmestas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 187² straipsnį S. G. atžvilgiu dėl melagingų parodymų teikimo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje pradėta nebuvo.

LR ATPK I87² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teises pažeidimo byloje.

Taigi, nustatyta, jog S. G. dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje buvo įspėtas 2009 m. gruodžio 4 d. paimant iš šio paaiškinimą, o A. Z. kreipėsi su prašymu S. G. patraukti administracinėn atsakomybėn 2010 m. spalio 25 d.

LR ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama nevėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos <...>.

Vadinasi, šiuo atveju, yra suėjusi S. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 187² str. senatis, o tai, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 7 p., yra aplinkybe, darančia administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima, todėl teisena negali būti pradėta <...>.

Nesutikdamas su 2010 m. sausio 27 d. Vilniaus AVPK KPV nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. Z. atžvilgiu, S. G. 2010 m. vasario 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, atmesdamas pastarojo skundą, 2010 m. spalio 1 d. priėmė nutartį.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme nei LR ATPK, nei LR ABTĮ nėra numatyta galimybė įspėti skundą padavusį asmenį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl, šiuo atveju taip pat, nėra pagrindo traukti S. G. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 187² str.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartį per 10 d. galima skųsti Vyriausiajam administraciniam teismui.