Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 ir 5 d.d., bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Priteista iš L. J. Valstybinei ligonių kasai 3084 Lt už nukentėjusiojo Č. D. gydymą stacionare; nukentėjusiajam Č. D. 2908,30 Lt turtinei žalai ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

L. J. nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 09 d., apie 21 val. Kaune, prie V.Landsbergio – Žemkalnio g. 6-to namo, II-os laiptinės, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo Č. D. atžvilgiu – sudavė kelis smūgius į galvą, pilvą, padarydamas Č. D. pilvo sumušimą, hematomą retroperitoniniam tarpe, kasos galvutės plyšimą, lydimą kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, pavojingą gyvybei bei toje pačioje vietoje, tuoj pat po padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, pagrobė svetimą turtą - konflikto pasekoje ant betoninio grindinio nukritusį nukentėjusiajam Č. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną – „Nokia 3410“ su 200 Lt vertės SIM kortele.

Be to, apelianto teigimu, liudytojams buvo daromas spaudimas, kad jie duotų parodymus prieš jį - liudytoja M. S. buvo gąsdinama, kad ją uždarys į izoliatorių, o jos vaikus paims į prieglaudą. Apeliantas taip pat nurodo, kad nukentėjusysis Č. D. nebuvo teismui pateikęs jokių čekių už vaistų įsigijimą, ir operacijos jam reikėjo jau seniai. Todėl apeliantas prašo teismo išsireikalauti nukentėjusiojo ligos istoriją bei išsiaiškinti, ar šios operacijos nukentėjusiajam nereikėjo anksčiau. Pačiam apeliantui nebuvo daroma ekspertizė girtumui nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis L. J. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas pagal BK 135 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. L. J. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir kitais apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Nuteistasis apeliaciniame skunde abejoja liudytojų L. D. ir O. M. parodymais. Tačiau liudytoja L. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad 2003 m. lapkričio 9 d. vakare, apie 21 val. jos vyras išėjo parūkyti prie namo laiptinės ir po kiek laiko kaimynė O. M. parvedė vyrą sužalotą. Po to ji iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Vėliau vyras dėl patirtų sužalojimų buvo operuotas. Po užpuolimo Č. D. pasigedo mobilaus ryšio telefono „Nokia 3410“ (t.1, b.l. 46-50; t.3, b.l. 138-139). Šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos O. M. parodymai, jog ji, įvykio vakarą grįždama namo, prie laiptinės rado sėdintį kaimyną Č. D. su sumušta galva, kuris jai pasakė, kad jį užpuolė keli vyrai. Kaimyną ji palydėjo namo, po ko Č. D. žmona iškvietė greitąją. Liudytoja taip pat paaiškino, kad Č. D. pasigedus mobilaus ryšio telefono ir akinių, jų ieškojo, tačiau akinius rado sudaužytus, o telefono nebebuvo (t.1, b.l. 52-53; t.3, b.l. 139-140). Taigi šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, patvirtina Č. D. sužalojimo faktą ir nėra prieštaringi ar nekonkretūs, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis.

Remiantis liudytojų V. P. , R. P. , M. S. (dabar M. P. – 2004 m. liepos 30 d.santuokos liudijimas, t.3, b.l. 19) parodymais, byloje nustatyta, kad po sužalojimo paėmęs mobilaus ryšio telefoną, Č. D. jį pardavinėjo. V. P. taip pat bandė parduoti telefoną, bet jo nerealizavęs grąžino nuteistajam L. J. , kuris tada telefoną pardavė R. P. , o pastarasis jį vėliau perpardavė. Nors liudytoja M. S. pirminės apklausos metu teigė neprisimenanti, kas įvykio vakarą buvo atėję pas jos sugyventinį ir siūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3410“ (t.1, b.l. 60-61), ji paaiškino, jog L.J. ir V. P. policijos pareigūnams neminėti prašė jos sugyventinis R. P. (t.1, b.l. 60-61). Tačiau tai nepatvirtina nuteistojo L. J. apeliacinio skundo argumento, jog šiai liudytojai ar kitiems liudytojams buvo daromas spaudimas duoti vienokius ar kitokius parodymus prieš jį, byloje tokių duomenų nėra. Nei M. S. , nei kiti liudytojai nenurodo tokio spaudimo fakto, priešingai, liudytoja R. K. , dirbanti Žaliakalnio PK tyrėja ir atlikusi šioje byloje ikiteisminį tyrimą, teisme patvirtino, kad visų liudytojų, nukentėjusiųjų ir kitų proceso dalyvių parodymai buvo surašyti iš jų žodžių, o parodymų teisingumą patvirtina prierašai, kad jie parodymus perskaitė, bei jų parašai.

Nuteistojo L. J. apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių, t.y. sunkaus Č. D. sveikatos sutrikdymo, taip pat neturi pagrindo. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, jog ekspertizės akto Nr. EKG 57/05 (02) išvadoje Č. D. konstatuotas pilvo sumušimas, davęs didelę retroperitoninę kraujosruvą dvylikapirštės žarnos, žarnų pasaitų ir kasos galvos pažeidimą, nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat muštinė žaizda Č. D. galvoje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Ir nors L. J. teigė, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu jį tik pastūmė, ir tas nukrito aukštielninkas, minėtoje išvadoje konstatuota, kad pilvo sumušimas padarytas paveikus pilvo sritį didele jėga kietu buku riboto paviršiaus daiktu, ir tas daiktas galėjo būti žmogaus kumštis ar apauta koja, bet tikėtina, kad tai buvo žmogaus koja. Išvadoje taip pat nurodoma, kad tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti pačiam Č. D. nugriuvus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Č. D. sužalojo kiti asmenys. Be to, iš liudytojų L. D. ir O. M. parodymų seka, kad nukentėjusysis prie laiptinės buvo rastas sužalotas praėjus trumpam laiko tarpui tarp jo išėjimo iš namų ir konflikto su nuteistuoju L. J. Tai atitinka ir nukentėjusiojo parodymus. Atsižvelgęs į tai, apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog L. J. ne tik pastūmė nukentėjusįjį, bet ir sudavė smūgius į pilvą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta ekspertizės akto išvada buvo pateikta išanalizavus KMUK gydymo stacionare istoriją nr.CP-860570-1/2003 (t.3, b.l. 107), kurioje užfiksuota Č. D. būsena pristačius jį įvykio dieną, t.y. 2003 m. lapkričio 9 d., į KMUK, ir tai, kad jis buvo operuotas jau sekančią dieną (t.3, b. l. 174-175). Todėl nėra reikalo išsireikalauti nukentėjusiojo ligos istorijos, nes operaciją buvo atlikta dėl sužalojimų, atsiradusių patirtų traumų pasekoje, o ne dėl to, kad šios operacijos nukentėjusiajam reikėjo jau seniai, kaip teigia nuteistasis apeliaciniame skunde.

Nuteistojo skundo argumentas, jog jam nebuvo daroma ekspertizė girtumui nustatyti, neturi prasmės, nes apie tai apygardos teismas nuosprendyje apskritai nepasisakė, reikšmės veikos kvalifikavimui ar bausmei pagrįstumui tai neturi. Be to, praėjus tiek laiko po įvykio, neįmanoma ekspertize nustatyti, ar jis įvykio metu buvo išgėręs.

Kolegijos nuomone, teismas, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, L. J. paskyrė tinkamą bausmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. J. padarė dvi tyčines veikas: vieną - sunkią, kitą – nesunkią. Nusikalstamos veikos baigtos, žala neatlyginta. L. J. , baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, tačiau nors teistumas jau išnykęs, išvadų iš to nepadarė. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta. Nuteistasis išsiskyręs, byloje yra duomenų, kad jis vengęs mokėti alimentus vaikų išlaikymui (t.2, b.l. 121), todėl tai, kad nuteistasis skunde nurodo, jog augina septynis mažamečius vaikus, nėra pakankamas įstatyminis pagrindas daryti išvadą, kad apygardos teismo L. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytas vidurkis, yra aiškiai per griežta. Skirdamas šią bausmę, apygardos teismas BK 54 str., 61str., 63 str., 64 str. reikalavimų nepažeidė.

Priešingai, negu apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, byloje esantys dokumentai patvirtina Č. D. padarytos turtinės žalos dydį: gydytojos pažyma apie vartojamus vaistus ir jų kainas, pažyma iš Č. D. darbovietės apie netekto darbingumo metu netektas pajamas ir dėl invalidumo sutrumpinus darbo valandas netenkamas pajamas (t.3, b.l. 103-107), raštas „Dėl tarnybinio telefono vagystės“ (t.1, b.l.34), pagrįsta ir įvykio metu sudaužytų akinių vertė. Apygardos teismas pagrįstai tenkino byloje pareikštus civilinius ieškinius, BK 109, 112, 115 str. reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. J. apeliacinį skundą atmesti.