Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. (R. G. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. sausio 18 d. surašė R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2007 m. gruodžio 2 d., 17 val. 21 min., Pupinės g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas nesiėmė visų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 54 ir 271 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyr. inspektoriaus 2008 m. vasario 19 d. nutarimu R. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje paskirta 150 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskirta 3100 Lt bauda. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir R. G. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3100 Lt bauda.

II.

III.

Teismas nusprendė, jog aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinius teisės pažeidimus, kurie teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyr. inspektoriaus 2008 m. vasario 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Apeliacinio skundo argumentas, jog nenustatytas pažeidimą padaręs asmuo, laikytinas nepagrįstu. Kaip matyti iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro informacinio lapo, 2007 m. gruodžio 2 d. 17 val. 21 min. buvo pranešta, jog automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. G. , savo paaiškinime R. G. nurodė, jog minėtą automobilį vairuoja tik jis. Eismo įvykis įvyko prie R. G. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš I. C. (I. C. ) paaiškinimo, jis ir R. G. tą dieną apie 16 val. atvažiavo prie R. G. namų, ten prabuvo apie 2,5 – 3 val., apie 19 val. išvažiavo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas ir I. C. paaiškinime nurodytas pažeidimo padarymo laikas gali skirtis, nes I. C. savo paaiškinime nurodo tik apytikslį laiką. Be to, kaip matyti iš minėto Bendrojo pagalbos centro informacinio lapo, į eismo įvykį policijos pareigūnai išvyko 17 val. 26 min., taigi atvažiuoti turėjo tikrai anksčiau nei 19 val., todėl, jei R. G. ir I. C. būtų išvykę ne anksčiau kaip 19 val., automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar būtų stovėjęs įvykio vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini). Nors tiek nukentėjusysis R. P. (R. P. ), tiek liudytojas I. P. (I. P. ) nurodė, jog vairuotojo nepažintų, tačiau patvirtino, kad gerai įsidėmėjo automobilio numerius. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, be to, kaip matyti iš paaiškinimų, nors ir ne teismo posėdžio metu, tačiau jie buvo supažindinti su ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybe už melagingų parodymų teikimą. Taigi atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, kaip nurodė pats apeliantas, automobilį vairuoja tik jis, tiek jis, tiek su juo buvęs I. C. nurodė, jog įvykio dieną, automobiliu Ford jie buvo atvažiavę prie (duomenys neskelbtini) namo, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto teiginys, kad eismo įvykyje jis nedalyvavo laikytinas pasirinktu gynybos būdu, siekiant išvengti atsakomybės.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė administracinio teisės pažeidimo protokolo ar nutarimo trūkumų, minėti dokumentai atitinka ATPK nustatytus reikalavimus (ATPK 260, 286 straipsniai).

Byloje taip pat yra prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso kalba. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis bei 144 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju apeliacinio skundo teisingam išsprendimui pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. R. G. nepateikė jokių argumentų, tokių nenustatė ir teisėjų kolegija, dėl ko būtų pagrindas rašytinio proceso tvarką pakeisti į žodinį procesą. Papildomai apklausti R. G. teismo posėdyje nėra būtinybės, jis savo paaiškinimus pateikė bylą nagrinėjant institucijoje, taip pat pirmosios instancijos teisme, argumentus yra nurodęs apeliaciniame skunde. Todėl R. G. prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmetamas.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinti ar pakeisti, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.