- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-1671-577/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07264-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovo atstovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui R. B., advokatui Dariui Katauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 18000 Lt neturtinės žalos. Paaiškino, kad atsakovo automobilių remonto dirbtuvėse remontavo automobilį. Dėl užsitęsusio remonto ir blogo aptarnavimo (nebuvo išrašyti pinigų priėmimo dokumentai) jam pablogėjo sveikata. Atsakovas padarė žalą jo sveikatai ir turi atlyginti neturtinę žalą. Pažymėjo, kad kartu su Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atstovu buvo nuvykęs išsiaiškinti automobilio gedimų. Automobilio apžiūros metu buvo konstatuoti padaryti defektai, kurie vėliau buvo atsakovo pašalinti. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad jam priklausantis automobilis buvo remonto dirbtuvėse nuo 2009 metų spalio mėnesio 8 d. iki 2009 metų lapkričio 6 d. Atsakovui atsisakius patvirtinti pinigų priėmimo kvitą, ieškovui teko kreiptis į policijos komisariatą, Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Ieškovas savo patirtą neturtinę žalą įvertino 18000 Lt suma. Ieškovas teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilna apimti. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas sirgo įvairiomis ligomis dar iki kreipimosi į automobilių remonto dirbtuves. Ieškovas kreipėsi dėl automobilio remonto po patirto autoįvykio. Automobilyje buvo rasta daugiau gedimų, kurie buvo sutvarkyti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas pasirašytinai nurodė, jog pretenzijų dėl automobilio remonto neturi. Atsakovas geranoriškai kompensavo ieškovui papildomai patirtas išlaidas, dėl kurių ieškovas kreipėsi į atsakovą. Atsakovas prašė atkreipti dėmesį į tai, kad iš institucijų, į kurias kreipėsi ieškovas neva dėl padarytos žalos automobilio remonto metu, atsakovui nebuvo skirtos jokios nuobaudos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2011-01-25 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; motyvuose nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos atsakovo padarytu deliktu asmens sveikatai; ieškovas nepateikė medicininėmis žiniomis pagrįstų įrodymų apie jo sveikatos pablogėjimo priežastis; konstatavo, jog pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę nėra.
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo 2011-01-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę už asmens sveikatos sužalojimą; nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas gali kelti klausimą dėl žalos atlyginimo remdamasis sutartine atsakovo atsakomybe. Atsakovo civilinė atsakomybė už žalos ieškovo sveikatai padarymą negali būti aiškinama kaip reglamentuota teisės normomis, kurios nustato sutartinę civilinę atsakomybę. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nenurodė jokių atsakovo veiksmų, kuriais tiesiogiai jam būtų buvusi padaryta žala sveikatai. Pažymi Lietuvos Respublikos CK 6.250 ir 6.283 straipsnių nuostatas, kuriose nurodoma, kad „neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta <....> asmens sveikatai”, „kitaip sužalota jo sveikata” nereikalauja tiesioginio fizinio poveikio į asmens kūną ir tik tokio poveikio išdavoje sužalojama sveikata. Nepagrįsta teismo išvada, kad „tokie sveikatos sutrikimai yra susiję su „nervais”, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nesudaro pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę”. Pagal Lietuvos teisės doktriną ir teismų praktiką dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginama neturtinė žala. Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t.y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Iš to seka, kad turi būti nustatyta kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl netinkamo paslaugų suteikimo; atsakovas ir pats pripažino savo kaltę dėl netinkamo automobilio remonto. Atsakovo kalti veiksmai iššaukė ieškovo adekvačią (normalią) reakciją ir dėl atsakovo kaltų veiksmų jis patyrė stresą, nervinę įtampą, nervinį sukrėtimą. Dėl atsakovo nesąžiningų, neapdairių bei nerūpestingų kaltų veiksmų ieškovo patirtas stresas įtakojo tolesnį jo sveikatos blogėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Remlyga” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai išnagrinėjo civilinę bylą ir A. K. ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo neturtinė žala atsirado dėl atsakovo neva nekokybiškai atlikto ir užsitęsusio remonto. A. K. ieškinys yra nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais, prieštarauja įstatymuose įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas akivaizdžiai neturėdamas tam jokio pagrindo kreipėsi į teismą norėdamas prisiteisti iš atsakovo neva jo patirtą 18000 Lt sumą, todėl A. K. apeliacinis skundas turėtų būti teismo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2009-10-08 iki 2009-11-06 atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto dirbtuvėse buvo remontuojamas ieškovo automobilis. Ieškovas teigia, kad remonto paslaugos jam buvo suteiktos nekokybiškai ir netinkamai, dėl ko jis patyrė stresą, susirgo, buvo operuotas. Diagnozė – žarnų sąaugos su obstrukcija, chroninis dalinis žarnyno nepraeinamumas, preperitoninė baltosios pilvo linijos išvarža, chroninis apendicitas, Ca coli sigmoidei 3 kl. gr. Todėl prašo priteisti neturtinę žalą, padarytą dėl jo sveikatos sužalojimo. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys sulygo dėl 3 savaičių automobilio remonto darbų trukmės; remontas užsitęsė dėl beremontuojant automobilį papildomai aptiktų gedimų; atsakovas papildomai yra kompensavęs ieškovui už salono valymą bei akumuliatorių, iš viso 440 Lt; ieškovas automobilio perdavimo 2009-10-06 akte nurodęs, kad pretenzijų neturi.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teisėjų kolegija pažymi, kad suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnis). Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008, 2008-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008). Tačiau pažymėtina, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (LAT 2001-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001, paskelbta Teismų praktika 15, p. 163, LAT 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).
Iš ieškovo ieškinyje nurodytų ir bylos nagrinėjimo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę sutartiniai santykiai, o būtent atsakovas įsipareigojo suremontuoti ieškovui priklausantį automobilį, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už atliktus automobilio remonto darbus. Ieškovas nurodo, jog jis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį (remonto darbai nepagrįstai ilgai užsitiesė, automobilio remontas buvo atliktas nekokybiškai, atsakovas blogai aptarnavo ieškovą), ko pasėkoje pablogėjo jo sveikata ir jis patyrė neturtinę žalą. Taigi, akivaizdu, jog ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su atsakovo netinkamu sutarties vykdymu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas galėtų kelti klausimą dėl žalos atlyginimo, remdamasis sutartine atsakovo atsakomybe ir įrodęs esamos prievolės subjektyvinės teisės pažeidimą. Kaip minėta, ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą dėl jo sveikatos sužalojimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas tik dėl to, kad ieškovas savo pasisakymuose formuluoja reikalavimą kaip neturtinės žalos dėl jo sveikatos sužalojimo priteisimo, neturėjo pagrindo kvalifikuoti ieškovo reikalavimus pagal CK 6.283 str. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog CK 6.283 straipsnis yra bendroji norma ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju. Ši norma taikoma tik tada, kai nėra specialiųjų normų, reglamentuojančių žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimą (CK 6.283 str. 4 d.); esant nurodytam, pirmos instancijos sprendime nurodyti motyvai dėl CK 6.283 str. nepagrįsti ir šalintini.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis); neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje ieškovo teisė kreiptis su ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 str., 6.672 str. 3 d. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Civilinė atsakomybė atsiranda dėl civilinės subjektyvinės teisės pažeidimo, tačiau esant tam tikroms sąlygoms. Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246-6.249 str. str.). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teisinės atsakomybės apimtį ir pagrįstumą konkrečioje situacijoje leidžia įvertinti CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta priežastinio ryšio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, lemiančio ir paaiškinančio civilinės atsakomybės apimtį konkrečiu atveju, doktrina, leidžianti teismui konkrečioje byloje atsižvelgti į teisėtus ieškovo ir atsakovo interesus bei daugelį kitų reikšmingų aplinkybių. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju būtent ieškovui atitenka pareiga įrodyti, jog jo sveikatos pablogėjimas, patirti nepatogumai ir t.t. atsirado dėl atsakovo netinkamų veiksmų (neveikimo) (CPK 178 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamo paslaugų teikimo, t.y. ilgai užsitęsusio ir netinkamo automobilio remonto, ko pasėkoje, kaip nurodo apeliantas, jis patyrė stresą, susirgo ir buvo operuotas; savo teiginiams pagrįsti ieškovas pateikė teismui Vilniaus universiteto onkologijos instituto išrašą iš gydymo stacionare istorijos (b.l. 16-17), VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą (b.l. 18), darbingumo lygio nustatymo pažymą (b.l. 19), kurie patvirtina ieškovo patirtus sveikatos sutrikimus, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, kad paminėtuose dokumentuose nurodyti ieškovo sveikatos sutrikimai yra sietini su atsakovo veiksmais atliekant automobilio remontą ir yra atsakovo veikimo (neveikimo) pasekmė. Taigi, apelianto argumentai, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) turėjo tiesioginės įtakos ieškovo sveikatos pablogėjimui, niekuo nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra įrodyta viena iš sąlygų – priežastinis ryšys, dėl ko nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinės atsakomybės (CK 6.247 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 178 str.).
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, tame tarpe dėl CK 6.252 str., kuris reglamentuoja šalių susitarimus dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo, nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, keisti pirmos instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo apeliacinėje instancijoje laiko sąnaudas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas bei pateikimas, teismo posėdžio trukmė) bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovo naudai iš ieškovo priteisia 1320 Lt, kitoje dalyje atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atmestinas. Be to, iš ieškovo A. K. valstybei priteistina 7,05 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 125375411) naudai 1320 Lt atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) iš A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.