Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos Šiaurės Lietuvos kolegijos ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Šiaurės Lietuvos kolegija prašo priteisti iš atsakovo T. K. 771,60 Eur skolą už studijas, 39,09 Eur delspinigius ir 24,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas su ieškovu 2017 m. sausio 23 d. sudarė studijų sutartį Nr. SS-127 (toliau Sutartis), kuria ieškovas ir atsakovas nustatė studento studijų sąlygas ir tvarką, mokėjimo už studijas principus. Sutartimi nustatytas už 2016-2017 mokslo metus 643 Eur studijų mokestis, už 2017-2018 mokslo metus - 1286 Eur (Sutarties 5 punktas). Vadovaujantis Studijų reglamentu bei atsižvelgiant į nepažangumą, 2018 m. liepos 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. S-79 atsakovas T. K. išbrauktas iš studentų sąrašų. Atsakovo finansinis įsiskolinimas už studijas yra 771,60 Eur. Vadovaujantis Sutarties 10 punktu „pavėlavus sumokėti mokestį už studijas ar jo dalį, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami delspinigiai, lygūs 0,1 proc. nuo nesumokėtos sumos“, todėl atsakovas privalo sumokėti ir 39,09 Eur delspinigius. Atsakovo įsiskolinimas VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegijai viso sudaro 810,69 Eur. 2019 m. gegužės 8 d. atsakovui registruotu laišku išsiųsta pretenzija Nr. SD-154 dėl prievolių nevykdymo su prašymu pervesti pinigus į VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegijos atsiskaitomąją sąskaitą, atsakymo į pretenziją ieškovas negavo (b. l. 1-2).

3. Atsakovas T. K. nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog buvo tempiamas studijų laikas, siekiant pasipelnyti. Pradėjus studijas, jis turėjo apie 12 (dvylika) akademinių įsiskolinimų. Jų nepavykus likviduoti kaupėsi nauji ir metų gale jų susidarė apie 20 (dvidešimt). Kolegijos darbuotojai į tai nekreipė dėmesio ir ramino, kad viskas bus gerai. Atsakovas kolegijos darbuotojams sakė, kad nori studijas nutraukti, nes negalės įsiskolinimų panaikinti, o ieškovo darbuotojai ramino, kad jis spės, dar yra laiko ir pan.. Pasibaigus metams, buvo pasiūlyta pratęsti studijas. Taip pat jam buvo minėta, kad nereikės jam antrą kartą mokėti už studijas. Pateikė pasiūlymą sumokėti už studijas pusę kainos ir tęsti dar kartą studijas su 30 (trisdešimt) turimų akademinių įsiskolinimų. Kai atsisakė taip padaryti, jis buvo pašalintas iš studentų sąrašų. Teigė, jog ieškovas tokiu savo elgesiu siekia jo sąskaita pasipelnyti (b. l. 31-33).

4. Ieškovo atstovė E. Š. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad kolegija su atsakovu sutarė, jog jis studijuos nuotoliniu būdu, t. y. jam buvo suteiktos prieigos prie duomenų bazės, kuriose studentas galėjo bet kuriuo paros metu prisijungęs peržiūrėti dėstomas paskaitas ir pan.. Studentams nuotolinės studijos lengvai pasiekiamos net ir neatvykus į kolegiją, o pasitelkus informacines technologijas. Tai pat nurodė, kad kolegija studentus iš sąrašų gali braukti 2 (du) kartus per metus, kaip numatyta Sutarties 12.2 punkte, tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad 2018 m. sausio ir vasario mėnesio 12 ir 13 dienomis atsakovas egzaminus laikė. Akivaizdu, jog studentas iš paslaugų tiekėjo (ieškovo) tikėjosi turėti galimybę už studijų dalykus atsiskaityti nuotoliniu būdu, pasirinkti ar atlikti praktiką Lietuvoje arba šalyje, kurioje jis gyvena bei turėti prieigą ir galimybę prieiti prie studijų dalykų medžiagos. Visas šias paslaugas kolegija atsakovui ir suteikė, o pats studentas turėdamas visas galimybes, neišsilaikė turimų įsiskolinimų. Pirmą kartą studentas (atsakovas) iš sąrašų buvo išbrauktas 2010 m., o 2017 m. studentas norėjo tęsti studijas, todėl buvo pasirašyta nauja 2017 m. studijų sutartis. Kolegija laiko pozicijos, kad studentas yra nepažangus, kai atitinkamai nesilaiko sutartyje numatytų susitarimų. Kolegija nusprendė nebevykdyti veiklos ir baigti savo funkcijas, todėl visi studentai buvo informuoti, kad jie turi teisę pagal individualų planą baigti studijas ir nagrinėtinu atveju, šia teise studentas (atsakovas) pasinaudojo. Kolegijoje yra leidžiama skolas išsilaikyti per pusmetį ir nebūtinai laikyti sausio mėnesį. Kolegijos dokumentuose nėra numatyta, kiek studentas turi turėti skolų, jog būtų braukiamas iš sąrašų. Jei studentas nelaiko nei vieno egzamino, nerodo jokių pastangų, tada toks studentas ir yra braukiamas iš sąrašų, tačiau šiuo atveju taip nebuvo, nes atsakovas laikė egzaminus. Jei atsakovas nebūtų laikęs nė vieno egzamino, tada jis būtų braukiamas iš sąrašų, tačiau taip nebuvo. Pažangumo vertinimui įtakos turi ir yra žiūrima ir į studento išsilaikytus dalykus. 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovas išsilaikė kokybės vadybą ir 2017 m. birželio 27 d. buvo teigiamai įvertintas kursinis darbas. Nuo sutarties sudarymo iki studento pašalinimo atsakovas teigiamai buvo išsilaikęs 1 (vieną) egzaminą bei atsiskaitęs 1 (vieną) kursinį darbą. 2017 m. sausio 23 d. sutartis sudaryta, o 2017 m. vasario 1 d. apmokėta 383,80 Eur (čia likutis, sąskaitų korekcija atnaujinus studijas, čia laikytina permoka). Vėliau studentas įmokų nemokėjo, todėl permoka vis mažėjo ir pradėjo kauptis skola. 2017 m. gruodžio 21 d. studentas padarė paskutinę įmoką už studijas ir tam laikotarpiui likutis jo buvo 0 Eur (nulis eurų). Vėliau nuo 2018 m. sausio 31 d. pradėjo skaičiuotis skola.

5. Atsakovas T. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pradėjo studijuoti dieniniame skyriuje 2010 metais. Baigė I (pirmą) kursą ir prasidėjus II (antro) kurso pirmam pusmečiui, spalio mėnesį buvo išvykęs atostogauti į Ispaniją, o lapkričio mėnesį išvyko į Norvegiją. Po savaitės, esant Norvegijoje, jis buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, kadangi nelankė paskaitų, todėl už nepažangumą buvo išbrauktas. 383,80 Eur suma yra permoka už II (antro) kurso I (pirmą) pusmetį sumokėti pinigai. Vėliau jam nuvykus į kolegiją pasiimti vidurinės baigimo diplomo, sužinojo, kad yra likusi permoka už studijas. Tada jis prašė šią permoką grąžinti, tačiau buvo atsakyta, jog šių pinigų negrąžins, nes jie yra užpajamuoti. 2016 metais grįžo iš Norvegijos ir sulaukė skambučio, lygtais skambino T. B., kuris pasiūlė jam grįžti į studijas, nes kolegija planuoja užsidaryti ir t. t.. Šiuo pasiūlymu susidomėjo, todėl nuvyko į kolegiją ir 2017 m. sausio 23 d. pasirašė naują studijų sutartį. Po pasirašytos sutarties jis studijas tęsti pradėjo grįždamas į II (antro) kurso 4 (ketvirtą) semestrą, nors pašalintas buvo II (antrame) kurse 3 (trečiame) semestre. Naujai studijuoti jam sekėsi sunkiai. Egzaminus nuotoliniu būdu laikė 2 (du) kartus, o kursinį gintis važiavo į Lietuvą. Išsilaikęs buvo kokybės vadybą ir dar kažkokį vieną egzaminą. Dėl studijų nutraukimo kreipėsi telefoninio pokalbio metu vieną kartą į T. B.. III (trečio) kurso pirmame semestre ar laikė egzaminą, neatsimena. Už studijas įmokas atliko vieną kartą banko pavedimu, o kitais kartais mokėjo grynaisiais pinigais. Kažkuriuo laikotarpiu buvo įsiskolinimas už studijas, tada viską padengė sumokėdamas šią sumą. Akademinių skolų jis net nebandė laikyti, o jos jau buvo ieškovo apmokestinamos, atrodo po 30,00 Eur. Studijuojant kolegijoje susidarė įspūdis, jog nors ir esi nepažangus, bet esi mokus, tada gali studijuoti šioje mokymo įstaigoje.

6. Liudytojas T. B. teismo posėdyje nurodė, kad dirba VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegijos nuotolinių studijų vadovu. Ar buvo kalbėta dėl studijų nutraukimo su atsakovu, nepamena, bet jei yra svarbūs sprendimai, visuomet jis pats prašo viską rašyti elektroniniu paštu. Pats paduoda kolegoms informaciją ar studentus, t. y., ar studentas yra aktyvus ar ne, o studijų administracija sprendžia dėl studentų išbraukimo iš sąrašų. Aktyvus studentas siejamas su konkrečia jo veikla - su mokymo studijų aplinka, t. y. paskaitų žiūrėjimas, egzaminų laikymas ir pan.. Su atsakovu T. K. buvo kalbėta, kad jis gali susidaryti individualių studijų planą, jis ir buvo sudarytas. Atsakovas semestro gale laikė egzaminą ir jį išlaikė, o kitame naujame semestre laikė dar vieną egzaminą, bet jo neišlaikė. Asmeniškai nepamena, ar jis atsakovui skambino ir siūlė jam grįžti į studijas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovas T. K. ir ieškovas VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija 2017 m. sausio 23 d. pasirašė studijų sutartį Nr. SS-127 (b. l. 3-6). Pagal šią sutartį buvo nustatytos studento studijų kolegijoje sąlygos ir tvarka, mokėjimo už studijas principai. 2018 m. liepos 2 d. VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegijos direktoriaus įsakymu atsakovas T. K. buvo išbrauktas iš studentų sąrašų nuo 2018 m. liepos 2 d., kadangi baigiamųjų kursų studentas nelikvidavo akademinių įsiskolinimų ir nerengė baigiamųjų darbų (b. l. 7). 2019 m. gegužės 8 d. pretenzija Nr. SD-154 atsakovas T. K. neįvykdęs studijų sutartyje numatytų įsipareigojimų buvo raginamas apmokėti susidariusį finansinį įsiskolinimą, įskaitant paskaičiuotus delspinigius (b. l. 8). Taip pat byloje pateiktas VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegijos statutas (b. l. 3-6) ir žiniaraštis, iš kurio matyti studijų mokesčių dydžių sumokėjimas ir neapmokėtos įmokos už studijas bei paskaičiuoti delspinigiai (b. l. 9-10). Be to, ieškovas pateikė išsamią informaciją apie atsakovo T. K. studijas, iš kurios matyti, jog studento prašymu jis 2017 m. vasario 1 d. įtrauktas į VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegijos studentų sąrašus, o 2018 m. liepos 2 d. dėl nepažangumo išbrauktas iš studentų sąrašų. Taip pat užfiksuota, kada buvo egzaminų sesijos, kuriuos egzaminus atsakovas yra išsilaikęs, kurių ne (b. l. 47-49). Byloje taip pat pateiktas atsakovo susirašinėjimas su nuotolinių studijų vadovu T. B., kuriame užfiksuota, kad 2017 m. kovo 5 d. atsakovas teiravosi kaip prisijungti prie kolegijos informacinės sistemos, siekiant peržiūrėti paskaitas, jog 2018 m. vasario 12 d. atsakovas ketino peržiūrėti personalo vadybą, taip pat 2018 m. vasario 13 d. teiravosi, ar atsakovas negalėtų laikytis dokumentų valdymo egzaminą (b. l. 55).

Dėl skolos už studijas priteisimo

8. Įstatymų leidėjas, priimdamas Mokslo ir studijų įstatymą, reglamentuodamas asmens teisę įgyti aukštąjį išsilavinimą, nustatė, kad šalyje yra tokios aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos, kurie gali būti tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai. Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 10 punktą studentas turi teisę aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas, atsižvelgiant į studentų asmeninio suinteresuotumo principą, kuriuo grindžiamos studijos (Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktas). VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegijos statuto 95.10. punktas studentams taip pat suteikia teisę nutraukti ir atnaujinti studijas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2010 m. studijavo VšĮ Šiaurės kolegijoje, tačiau mokslus nutraukė, nes buvo ieškovo iniciatyva išbrauktas iš studentų sąrašų. Studijos buvo nutrauktos atsakovui būnant II (antrame) kurse 3 (trečiame) semestre. Vėliau atsakovui nusprendus tęsti pradėtas studijas, 2017 m. atsakovas T. K. ir ieškovas VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija 2017 m. sausio 23 d. pasirašė studijų sutartį Nr. SS-127 (toliau – Studijų sutartis) (b. l. 3-6), kurios pagrindu jis atnaujino ir toliau tęsė studijas. Atnaujintus studijas, atsakovas buvo priimtas į II (antrą) kursą 4 (ketvirtą) semestrą.

10. Šalių sudaryta Studijų sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis (CK XXXV skyrius), nes šia sutartimi viena šalis – ieškovas (paslaugos teikėjas) įsipareigojo sudaryti studentui sąlygas vykdyti studijų programą, atitinkančią studijuojamos krypties turinį, pobūdį ir praktinio taikymo galimybes, užtikrinti dėstomos studijų programos kokybę ir sudaryti studentui sąlygas įgyti atitinkamos krypties išsilavinimą, o studentui visiškai įvykdžius studijų programą – išduoti aukštojo neuniversitetinio mokslo diplomą, t. y. suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – atsakovas (paslaugos gavėjas, klientas) įsipareigojo vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laiku mokėti mokestį už studijas, t. y. atsiskaityti už suteiktas paslaugas; šalių nesaisto darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai (CK 6.716 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinių paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas : teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi, įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Į šiuos paslaugų sutarties ypatumus būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų ir jų vykdymo. Be to, taip pat būtina vadovautis bendrosiomis prievolių ir sutarčių teisės nuostatomis, įpareigojančiomis sutartinių teisinių santykių dalyvius elgtis sąžiningai, vykdant prievoles bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi (CK 6.38, 6.158, 6.200 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).

12. Nagrinėtinu atveju atsakovas teigė, jog iš jo ieškovas pelnėsi, kadangi jam turint daug akademinių įsiskolinimų, toliau buvo leidžiama studijuoti kituose semestruose ir tokiu būdu buvo nebraukiamas iš studentų sąrašų ir nebuvo nutraukta su juo sudaryta studijų sutartis.

13. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą.

14. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama; įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007). Šalių sudarytoje studijų sutartyje nustatyta studento pareiga apie vienašalį sutarties nutraukimą informuoti raštu (Studijų sutarties 16 punktas). Tačiau sprendžiant dėl Studijų sutarties nutraukimo teisėtumo, ši sutarties nuostata negali būti suabsoliutinta, nes, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus paslaugų teikimo sutarčių ypatumus ir kliento interesų prioriteto bei šalių bendradarbiavimo ir sąžiningo elgesio principus, turi būti įvertintos visos nagrinėjamo konkretaus atvejo aplinkybės.

15. Ginčo šalių sudarytoje Studijų sutartyje taip pat buvo numatyta ir sutarties nutraukimo galimybės kolegijos iniciatyva, t. y. kolegijos iniciatyva vienašališkai be išankstinio įspėjimo ir neteismine tvarka sutartis gali būti nutraukta Studijų reglamento nustatyta tvarka : 17.1. dėl studento nepažangumo ar kitų studijų programoje nustatytų reikalavimų nevykdymo; 17.2. dėl studento neetiško elgesio studijų metu; 17.3. dėl mokesčio už studijas nesumokėjimo sutartyje nustatytu laiku ar kitų finansinių įsipareigojimų kolegijai nevykdymo; 17.4. dėl kitų studijų reglamente nurodytų priežasčių.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas iš kolegijos buvo pašalintas kolegijos iniciatyva, t. y. 2018 m. liepos 2 d. VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegijos direktoriaus įsakymu atsakovas T. K. buvo už nepažangumą išbrauktas iš studentų sąrašų nuo 2018 m. liepos 2 d., kadangi baigiamųjų kursų studentas nelikvidavo akademinių įsiskolinimų ir nerengė baigiamųjų darbų (b. l. 7). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas T. K. būtų raštu informavęs ieškovą, jog jis nori nutraukti studijas ir kartu nutraukti studijų sutartį, kaip tai numatyta Studijų sutarties 16 punkte. Tačiau atsakovas T. K. teismo posėdyje teigė, jog dėl studijų nutraukimo kreipėsi telefoninio pokalbio metu vieną kartą į T. B.. Liudytoju apklaustas T. B. teismo posėdyje negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti šių atsakovo nurodytų aplinkybių, tik teigė, jog nepamena ar buvo kalbėta dėl studijų nutraukimo su atsakovu. Nors atsakovo T. K. nurodytų aplinkybių, kad jis telefonu informavo kolegijos darbuotojus, jog jis nori nutraukti studijas, ir negalima patikrinti, tačiau atsakovo valią nutraukti studijų sutartį patvirtina byloje esantys kiti įrodymai, t. y. atsakovas nebuvo itin aktyvus ir nerodė iniciatyvos, siekdamas nustatytu laiku laikyti/išsilaikyti egzaminus – 4 (ketvirtame) semestre atsakovas buvo išsilaikęs tik 1 (vieną) egzaminą ir parašęs bei apsigynęs 1 (vieną) kursinį darbą, kitų 4 (ketvirto) semestro egzaminų atsakovas nelaikė/neišlaikė. Be to, atsakovas nerodė iniciatyvos ir perlaikyti susidariusius akademinius įsiskolinimus (perlaikyti bandė tik 2 (du) dalykus – šeimos teisę bei specialybės lavinimo praktiką, tačiau įvertinimo nėra, todėl spręstina, jog šių dalykų neišlaikė) bei laikyti naujų egzaminų, t. y. iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad iki 5 (penkto) semestro pabaigos atsakovas buvo išsilaikęs iš ankstesnių semestrų tik 1 (vieną) turimą akademinį įsiskolinimą, o 5 (penktame) semestre neišlaikytas nė vienas egzaminas. Pažymėtina, kad akademinių įsiskolinimų iki 5 (penkto) semestro atsakovas jų turėjo net 13 (trylika), o 5 (penktame) semestre jų dar padaugėjo ir atsakovui, neva, pabaigus 5 (penktą) semestrą (paskutinis egzaminas vyko 2018 m. sausio 30 d.) atsakovas iš viso turėjo net 18 (aštuoniolika) akademinių įsiskolinimų (b. l. 48).

17. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovas įmokas už 4 (ketvirtąjį) studijų semestrą mokėjo nereguliariai, o už 5 (penktąjį) studijų semestrą jis paskutinę įmoką padarė tik 2017 m. gruodžio 21 d., t. y. už 2018 m. studijas įmokų atsakovas iš vis nebemokėjo (pastebėtina, jog iš žiniaraščio matyti, jog atsakovas, sumokėdamas savo paskutinę įmoką - 514,40 Eur, šia suma padengė visus įsiskolinimus ir ieškovui nebebuvo skolingas) (b. l. 10), šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas atsiskaitęs su ieškovu ir žinodamas, kad jam nebėra skolingas, nelaikė kitų egzaminų (CPK 185 straipsnis). Teismas sprendžia, kad tokie atsakovo konkliudentiniai veiksmai (įmokų už studijas pilnas sumokėjimas už 5 (penktą) semestrą ir tolimesnis egzaminų nelaikymas) suteikė pagrindą ieškovui peržiūrėti ir įvertinti atsakovo studijų tolimesnį tęsimą, svarstyti studijų sutarties vykdymą.

18. Šalių sudarytoje Studijų sutartyje nurodyta, kad kolegija (ieškovas) turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį: 17.1. dėl studento nepažangumo ar kitų studijų programoje nustatytų reikalavimų nevykdymo; 17.3. dėl mokesčio už studijas nesumokėjimo sutartyje nustatytu laiku ar kitų finansinių įsipareigojimų kolegijai nevykdymo. Studijų sutarties 18 punkte numatyta, kad sutartis laikoma pasibaigusia, pašalinus studentą iš kolegijos jeigu jis: nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų; laiku nesumoka mokesčio už studijas pagal sutartį (18.3.2., 18.3.3. punktai). Studijų sutarties 12.2. punktas numato, kad pareiga mokėti mokestį už studijas pasibaigia, kolegijos administracijai semestro pabaigoje nustačius priežastis, kurių pagrindu studentas gali būti pašalintas iš kolegijos ir kolegijos administracijai priėmus sprendimą dėl studento pašalinimo. Kolegijos administracija sprendimą priima du kartus per metus: vasario 1 d. ir liepos 1 d. (b. l. 5).

19. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. sausio 31 d. ir vėliau atsakovas įmokų už studijas nebemokėjo, 2018 m. vasario 1 dienai atsakovas turėjo net 18 (aštuoniolika) akademinių įsiskolinimų, tačiau ieškovas po 5 (penkto) semestro nesiėmė jokių veiksmų, t. y. byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, turėdamas pareigą ir vykdydamas šalių pasirašytos studijų sutarties nuostatas, būtų 2018 m. vasario 1 d. peržiūrėjęs atsakovo studijas, būtų svarstęs atsakovo elgesį studijų metu, vertinęs jo pažangumą ir kitų studijų sutarties nuostatų vykdymą bei būtų svarstęs studijų sutarties nutraukimo galimybes. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovui vėluojant ir laiku nemokant įmokų už studijas, ieškovas būtų kokiu nors būdu reikalavęs atsakovo laiku sumokėti už studijas. Ieškovas atsakovui turint vos keletą išlaikytų egzaminų, leido toliau studentui studijuoti 6 (šeštame) semestre. Teismas sprendžia, kad ieškovas tokiais savo veiksmais nepagrįstai delsdamas ir didindamas skolininko (studento) nuostolius, tikėdamasis vėliau išsiieškoti mokestį už paslaugas, kurios klientui faktiškai nebuvo suteiktos (byloje nėra pateikta įrodymų - kada, kokiam laikui ar pan. atsakovas buvo prisijungęs prie ieškovo duomenų bazės, taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas po 2018 m. vasario 1 d. būtų laikęs kokį nors egzaminą) (CPK 178, 185 straipsniai).

20. Toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisėtumo kriterijus ir sąžiningo sutarties šalies elgesio principus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek 5 (penktame) semestre atsakovas neišsilaikė egzaminus, tiek nuo 2017 m. gruodžio 21 d. nemokėjo įmokų už studijas, tiek ir 6 (šeštojo) semestro laikotarpiu analogiškai atsakovas toliau buvo neaktyvus, nemokėjo įmokų už studijas, nelaikė egzaminų bei nemažino turimų akademinių skolų, tačiau ieškovas tik pasibaigus 6 (šeštajam) semestrui priėmė sprendimą atsakovą išbraukti iš studentų sąrašų už nepažangumą (b. l. 7, 47).

21. Pažymėtina, jog ieškovo pateikti įrodymai, kad atsakovas 2018 m. vasario 13 d. (prasidėjus 6 (šeštam) semestrui) teiravosi, ar jis negalėtų laikytis dokumentų valdymo egzaminą (pastebėtina, jog šis egzaminas yra įsiskolinimas už 1 (pirmą) semestrą) (b. l. 55) ir 2018 m. vasario 12 d. bandė ieškoti duomenų bazėje personalo vadybos, dar neįrodo, kad studentas gavo tinkamas studijų paslaugas ir studentas turėjo tikslą toliau studijuoti, kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas tikrai buvo prisijungęs prie kolegijos duomenų bazės ir naudojosi jame esančia medžiaga, ir nėra įrodymų, jog 2018 m. vasario 13 d. ar kitas dienas atsakovas būtų bandęs laikytis dokumentų valdymo egzaminą (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Įvertinus nustatytų bylos aplinkybių visetą, teismas sprendžia, kad abi šalys nesilaikė jų sudarytos studijų sutarties sąlygų, įtvirtinančių sutarties nutraukimo tvarką, todėl nėra pagrindo konstatuoti vien tik atsakovo atsakomybę už sutarties nevykdymą ir iš studijų sutarties kylančias pasekmes. Iš bylos faktinių duomenų matyti, kad ir ieškovas nesielgė kaip protingas ir apdairus asmuo, nuostoliai kilo ir dėl jo paties neteisėto neveikimo. Šios nustatytos aplinkybės yra svarbios sprendžiant ir vertinant susidariusios skolos ir delspinigių dydžius už nesumokėtas studijas.

23. Teismui nustačius, kad atsakovas vis dėl to nors ir fragmentiškai, bet studijavo 4 (ketvirtame) ir 5 (penktame) semestruose bei iš dalies gavo kolegijos teikiamas paslaugas, t. y. išsilaikė 1 (vieną) egzaminą, parašė ir apsigynė kursinį darbą, gavo neigiamą pažymį iš pažintinės praktikos ir pan., sprendžia, jog atsakovas vis dėl to turi ieškovui pilnai susimokėti už 4 (ketvirto) ir 5 (penkto) semestro studijas. Iš žiniaraščio matyti, kad 2018 m. sausio 31 d. (iki 6 (šeštojo) semestro pradžios) atsakovo skola ieškovui sudarė 128,60 Eur (b. l. 10).

24. Konstatavus, kad ieškovui nuostolių kilo ir dėl paties ieškovo neteisėto neveikimo, t. y. 5 (penkto) semestro pabaigoje kolegijos administracija nesvarstė galimybės ir 2018 m. vasario 1 d. nepriėmė sprendimo dėl atsakovo pašalinimo iš kolegijos už nepažangumą ir laiku nemokamo mokesčio už studijas pagal sutartį (Studijų sutarties 12.2. punktas 18.3.2., 18.3.3. punktai), teismas sprendžia, kad reikalavimo dalis dėl mokesčio už studijas priteisimo už 6 (šeštą) semestrą, atmestina. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovo ieškovui priteistina 128,60 Eur skola už studijas.

Dėl delspinigių

25. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 39,09 Eur dydžio delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnis). Sutarties 10. punkte nustatyta, jog pavėlavus sumokėti mokestį už studijas ar jo dalį, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami delspinigiai, lygūs 0,1 proc. nuo nesumokėtos sumos.

26. Teismui nusprendus, kad atsakovas ieškovo 2018 m. vasario 1 d. sprendimu vis dėl to turėjo būti išbrauktas iš studentų sąrašų dėl nepažangumo (ieškovas vienašališkai privalėjo nutraukti Studijų sutartį) ir pripažinus, jog atsakovui nekyla pareiga mokėti už studijas už 6 (šeštą) semestrą, kadangi tai yra ieškovo neveikimo pasekmė, atsižvelgus į tai, kad iš atsakovo ieškovui priteistina 128,60 Eur skola už studijas, o žiniaraštyje užfiksuota, jog ieškovo priskaičiuoti delspinigiai už 2018 m. sausio mėn. yra 3,60 Eur (b. l. 10), šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovui priteistini 3,60 Eur delspinigiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 24 Eur žyminį mokestį (b. l. 27). Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Nagrinėtinu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. patenkina 16,31 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 3,91 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje yra 10,23 Eur, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas iš dalies (16,31 proc.), todėl iš ieškovo valstybei priteistina 8,56 Eur išlaidų suma, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo turėtų būti priteistina valstybei 1,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau ši suma neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl 1,67 Eur suma iš atsakovo nepriteistina (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegijai (įmonės kodas 111966571) 128,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 60 centų) skolą už studijas, 3,60 Eur (tris eurus 60 centų) delspinigius ir 3,91 Eur (tris eurus 91 centą) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegijos (įmonės kodas 111966571) valstybei 8,56 Eur (aštuonis eurus 56 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.