Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. Š. sistemingai baugino J. S. naudodamas psichinę prievartą:

- 2021-03-21, apie 20.10 val. degalinėje, (duomenys neskelbtini), atvažiavęs paskui J. S., atidaręs jos vairuojamo automobilio dureles, iš rankų pagriebė jos mobiliojo ryšio telefoną ir, sakydamas „pamatysiu, kad su kažkuo bendrauji, užmušiu abu“, jį numetė ant žemės, taip sukeldamas jai nerimą ir baimę;

- 2021-03-23, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, atvirai sekė J. S. iki (duomenys neskelbtini) skardžio, esančio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prašydamas pasikalbėti, taip sukeldamas jai nerimą ir baimę;

- 2021-03-26, apie 22.00 val. nusekė J. S. iki (duomenys neskelbtini), kur, vartodamas necenzūrinius žodžius, sugriebė ją už striukės ir išsakė grasinimus sugadinti jai gyvenimą, paviešinti jos nuotraukas, taip sukeldamas jai nerimą ir baimę;

- 2021-03-28, apie 17.00 val. jis nusekė J. S. prie (duomenys neskelbtini), rankomis ją sugriebė iš nugaros ir, iš rankų pagriebęs jai dovanotą mobiliojo ryšio telefoną, pabėgo, taip sukeldamas jai nerimą ir baimę;

- 2021-03-29, apie 01.30 val. ir 2021-03-30, apie 9.00 val. atvirai sekė J. S. prie (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jai nerimą ir baimę;

- 2021-03-31, apie 15.00 val. atvirai sekė J. S. iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), po to tą pačią dieną, apie 17.00 val. į J. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną prikišo popierių ir degtukų, taip sukeldamas jai nerimą ir baimę;

- 2021-04-10, apie 18.00 val. paskambinęs J. S. reikalavo atsiimti policijoje parašytą pareiškimą bei grasino paviešinti asmeninius vaizdo įrašus, taip sukeldamas jai nerimą ir baimę;

- 2021-04-12 atvirai sekė J. S. iki (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jai nerimą ir baimę;

- 2021-04-13, apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) ir apie 14.46 val. (duomenys neskelbtini), sekė J. S., važiuodamas paskui ją automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jai nerimą ir baimę;

- 2021-04-14, apie 22.20 val. nuvyko į J. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jai nerimą ir baimę.

Tokiu būdu M. Š. laikotarpiu nuo 2021-03-21 iki 2021-04-14 sistemingai baugino nukentėjusiąją J. S. naudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas susidorojimu, atvirai sekdamas, sukėlė jai baimę ir nerimą, nesaugumo jausmą ir tokiais veiksmais padarė J. S. laikiną psichikos sutrikimą – adaptacijos sutrikimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. Š. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, parodė, kad pripažįsta visus kaltinime nurodytus epizodus, tokiais savo veiksmais norėjo su nukentėjusiąja susitikti, pasikalbėti ir išsiaiškinti santykius, nes anksčiau su nukentėjusiąja jie buvo mylimieji, draugavo nuo 2020 m. pavasario apie metus laiko, jų santykiai nutrūko dėl nukentėjusiosios išdavystės. Kadangi jis neturi teisinių žinių, tai nežinojo, kaip gali būti traktuojami jo veiksmai, o jei būtų žinojęs, taip nebūtų elgęsis. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio, atsiprašo nukentėjusiosios. Nukentėjusiajai yra pervedęs 2 000 Eur. Mano, kad 2 000 Eur yra tikrai didelė pinigų suma, jo nuomone, jos turėtų pakakti žalai atlyginti. Tačiau jei teismas priteis didesnę pinigų sumą, tai jis ir sumokės. Šiuo metu jis nedirba, tačiau turi planų įdarbinti krašto apsaugos sistemoje. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą S. Š.. Jis gyvena kartu su tėvais, tėvai jam yra autoritetas, daro jam teigiamą įtaką, su jais labai gerai sutaria.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad dėl tokio M. elgesio yra likę nuoskaudų ir baimė. Kai byla pasiekė teismą, tai susidūrimų su juo nėra buvę, bet jo draugas gyvena tame pačiame name, kuriame gyvena ir ji. Kadangi jis labai dažnai lankosi pas tą savo draugą, todėl ji gali bet kada jį susitikti ir norėtų, kad M. Š. būtų uždrausta prie jos artintis arčiau nei 100 metrų atstumu. Nurodytą pinigų sumą ji gavo iš kaltinamojo, nesutinka sumažinti ieškinyje reikalaujamos žalos atlyginimo sumos, palaiko savo ieškinį pilna apimtimi. Kadangi ji draugavo su M., tai žino, kokie jo santykiai su tėvais, jis niekada savo mamos neklausė, nors jis ir gyvena su tėvais, praktiškai namuose nebūna, laiką leidžia su draugais. M. buvo pakėlęs prieš ją ranką, tada ji kreipėsi pagalbos į jo mamą, kad ši pakalbėtų su juo, tačiau ji pasakė, kad nieko negali padaryti, kad M. jau yra suaugęs ir jos neklauso. Tą patį M. mama pasakė, kai ji kreipėsi dėl šių įvykių. Todėl mano, kad jokios teigiamos įtakos mama M. nedaro ir nepadarys.

Kaip liudytoja apklausta S. Š. parodė, kad yra M. Š. mama, sūnus gyvena kartu su jais, jų santykiai yra artimi. Ji kritiškai vertina tokį sūnaus elgesį, stengsis užtikrinti, kad daugiau tokie įvykiai nepasikartotų, nuo vaikystės sūnui stengėsi skiepyti vertybes, auklėti doru žmogumi. Mano, kad ji gali sūnui daryti teigiamą įtaką, jis įsiklauso į tėvų pastabas. Sūnus jau suprato, kad elgėsi netinkamai, padarė išvadas dėl savo elgesio. Prašo atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su M. Š. draugavo nuo 2020 m. pavasario, jų bendravimas nutrūko 2021 m. vasario mėn. Tuo metu M. buvo išvykęs dirbti į užsienį, jie vieno telefoninio pokalbio metu susipyko ir apie mėnesį visai nebendravo, ji tuo metu nusprendė nutraukti santykius, bet apie tai jam niekaip nepranešė. 2021 m. kovo 20 d. M. jai parašė, kad grįžo ir nori pasiimti savo daiktus, kuriuos buvo pas ją palikęs. Jie susitiko vakare, jis atvažiavo prie jos namų, ji atnešė jo daiktus, pasakė, kad nebenori su juo draugauti, jis sakė, kad nori pabandyti išsaugoti santykius, tačiau ji aiškiai pasakė, kad nieko nebenori. Jie tada išsiskyrė gražiuoju. 2021 m. kovo 21 d. baigusi darbą važiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Važiavo viena savo automobiliu „Citroen C5“. Netoli degalinės sustojusi prie šviesoforo, už savo automobilio pastebėjo M. tėvų automobilį „(duomenys neskelbtini)“, už vairo sėdėjo M. Jį pamačiusi, iškart paskambino draugei ir pasakė, kad įtaria, jog M. ją seka. Jai atvažiavus į degalinę, M. atvažiavo paskui. Sustojus prie kolonėlės, ji dar vis sėdėjo automobilyje, nes kalbėjosi su drauge. M. automobilį pastatė prie kitos kolonėlės, išlipo iš automobilio, priėjo prie jos automobilio, atidarė automobilio dureles ir griebė už telefono. Ji taip pat išlipo iš automobilio, sakė M., kad atiduotų jos telefoną. Tačiau jis nervinosi, sakė, kad jam pasirodė, kad ji bendrauja su kažkokiu vaikinu, pasakė: „pamatysiu, kad su kažkuo bendrauji, užmušiu abu“ ir sviedė jos mobilųjį telefoną ant važiuojamosios kelio dalies. Ji nuėjo pasiimti telefono. Pakėlusi jį nuo žemės, pamatė, kad jis visas sudaužytas, nebeveikė. Grįžusi prie M., paklausė, kodėl jis taip padarė, ir parodė, kad telefonas yra sudaužytas. Jis tik pasakė, kad čia nieko tokio, ir vėl atėmė telefoną jai iš rankų. Tada jis pradėjo sakyti, kad jos telefoną duos pažįstamiems, kurie patikrins visą jame esančią informaciją, nes jis nori sužinoti, ar ji su kažkuo bendrauja. Tokio jo elgesio ji išsigando, prašė, kad grąžintų telefoną, tačiau jis negrąžino. Jis nuėjo į savo automobilį ir atsisėdo. Tuomet ji įsipylė degalų, sumokėjusi už degalus, nutarė dar kartą M. paprašyti, kad grąžintų jos telefoną. Ji nuėjo į jo automobilį, atsisėdo į keleivio pusę ir paprašė grąžinti jos telefoną, tačiau jis griežtai prieštaravo, vis sakydamas, kad pirma nori sužinoti visą jame esančią informaciją. Su M. susiginčijo, ji pradėjo reikalauti, kad grąžintų jai telefoną, tačiau jis nesutiko. Buvo susinervinusi, išsigandusi, verkė ir, nežinodama ko griebtis, vieną kartą delnu M. trenkė per veidą. Tuomet M. ją pasivertė ant savo kelių ir abiem rankomis sugriebęs jai už kaklo pradėjo smaugti. Jis jai sakė, kad važiuotų namo, o jis važiuos paskui ir susitiks jos kieme. M. nustojo ją smaugti, kodėl, negali paaiškinti. Dėl smaugimo ji patyrė fizinį skausmą, kaklas buvo skausmingas, po to buvo sunku kvėpuoti, važiuodama duso. Ant kaklo jokių žymių nebuvo, į medikus nesikreipė. Ji grįžo į savo automobilį ir važiavo namo. M. visą laiką važiavo paskui. Grįžus namo, vėl atsisėdo į M. automobilį, kad atsiimtų mobiliojo ryšio telefoną. Automobilyje M. pasakė, kad nori būti su ja ir nežino, ką jam daryti. Ji jam pažadėjo, kad susitiks vėliau, ir tada jis jai grąžino jos sudaužytą telefoną. Su juo ji tą dieną daugiau nesusitiko, jis jai rašė, tačiau ji jam neatrašė. Nuo to vakaro kiekvieną rytą, prieš važiuojant į darbą, jis jos laukdavo prie namų, norėdavo pasikalbėti. Ji tiesiog jam pasakydavo, kad jie nebedraugaus, ir nuvažiuodavo į darbą. 2021 m. kovo 23 d., dienos metu ji su drauge M. N. šios automobiliu važiavo pasivaikščioti prie Olando kepurės. Grįžtant nuo jūros, pamatė, kaip ateina M. su savo draugu. Jie ėjo link jūros. Važiuojant į Klaipėdą, pastebėjo, jog M. su draugu važiuoja iš paskos. Parašė jam žinutę: „Kodėl tu persekioji?“ M. atrašė: „Nepersekioju, taip važinėjam, pasikalbėt noriu“. Ji jam nieko neatrašė. Tačiau jis vis tiek atvažiavo iki pat jos namų, jie kieme kalbėjosi apie sudaužytą jos telefoną. Su M. susitarė, kad jis nupirks jai naują telefoną. 2021 m. kovo 26 d., apie 15 val. prie jos darbo atvažiavo M. ir atvežė jai naują telefoną. Tos pačios dienos (kovo 26 d.) vakarą ji važiavo į (duomenys neskelbtini) pas savo draugą. Atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), ir išlipusi iš savo automobilio, pamatė, kad link jos eina M. Jis priėjęs paklausė, ką ji čia daro, ar atvažiavo pas kitą draugą. Ji patvirtino, kad atvažiavo pas draugą. Tada M., vartodamas necenzūrinius žodžius, sakydamas, kad jai bus blogai, kvietė į lauką išeiti jos draugą. Tuo metu jis buvo sugriebęs ją už striukės ir laikė, liepė jai atiduoti tą naują telefoną ir pridūrė, kad sugadins jai gyvenimą. Taip pat M. grasino, kad paviešins jos nuotraukas, kurias ji jam siuntė draugystės metu, taip pat ir tuos vaizdo įrašus, nuotraukas, kuriuos jis pats filmavo ar fotografavo. Ji išsigando, pradėjo verkti, bijojo M. Kovo 28 d., apie 17 val. ji ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Staiga pajuto, kaip kažkas artinasi jai iš už nugaros. Ji atsisuko ir pamatė, kad paskui ją eina M. Tada jis prie jos pripuolė, apglėbė iš nugaros savo rankomis ir iš jos rankos išplėšė mobiliojo ryšio telefoną, kurį jai pats buvo nupirkęs. Pagriebęs telefoną, jis pradėjo bėgti. Ji bandė jį pasivyti, tačiau jis įlipo į automobilį. Automobiliu M. bandė pabėgti, tačiau jam kelią užstojo kitas automobilis. Kol atvyko policijos pareigūnai, M. spėjo kažkur išvažiuoti ir paslėpė telefoną. Visą įvykį matė pašaliniai asmenys, jie ir iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi tame telefone liko jos visi prisijungimai prie socialinių tinklų, taip pat jos asmeninės nuotraukos, norėjo telefoną susigrąžinti. Kadangi telefonas buvo pirktas M. vardu, telefonas ir liko pas jį, bet telefono dėžutė, įkroviklis, ausinės – pas ją. Prie pareigūnų buvo susitarta, kad per rytojaus dieną M. jai nupirks kitą, pigesnį telefoną, bet to taip ir nesulaukė. 2021 m. kovo 29 d., apie 01.40 val., jai būnant (duomenys neskelbtini), jos draugas A. G. išėjo į balkoną ir pamatė, kad kažkas yra prie jos automobilio, pamatė nuo jos automobilio nubėgant M., kad jis įlipa į automobilį „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuoja. M. išvažiavus, ji su A. išėjo į kiemą ir pamatė, kad yra pradurta jos automobilio kairės pusės galinė padanga. Į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kurie užfiksavo įvykį. Kitą dieną (kovo 30 d.) nuo 9.00 val. ryto tuo pačiu automobiliu M. vėl atvažiavo į tą pačią vietą, savo automobilį pastatė šalia jos. Tai pamačiusi, ji jam paskambino ir paklausė, ko jis nori, o jis jai atsakė, kad telefono dėžutės. Ji jam pasakė, kad dėžutės neturi, kad kol jis neduos jai telefono, kad galėtų atsijungti nuo socialinių tinklų, tol ji jam neatiduos telefono dėžutės. Ji iškvietė policijos pareigūnus, jie užfiksavo įvykį ir liepė jam išvažiuoti. Kovo 31 d., apie 11.45 val. ji atėjo prie savo automobilio, kurį buvo pasistačiusi parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad yra apgadintos automobilio dešinės pusės galinės ir kairės pusės galinės ir priekinės durys. Ji išsikvietė policiją, parašė pareiškimą (IT Nr. 01-1-09807-21). Tą pačią dieną (kovo 31 d.) ji su drauge M. apie 15 val. išvyko iš namų į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, ten užtruko apie 40 min. Išeidama iš prekybos centro pamatė M., įeinantį pro pagrindinį įėjimą, suprato, kad jis vėl ją seka. Grįžusi namo ji niekaip negalėjo atrakinti buto durų, nes į rakto skylutę niekaip negalėjo įkišti rakto. Vėl išsikvietė policiją, meistrą, šis sutvarkė spyną ir pasakė, jog į spyną buvo prikišta popieriukų ir degtukų. Ji dėl tokio M. elgesio patiria didelį stresą, gyvena baimėje, atrodo, jog jis visur ją persekioja. Dėl patirtų išgyvenimų balandžio 1 d. ji kreipėsi į psichologę, balandžio 8 d. kreipėsi į psichiatrą, į darbą taip pat neina, nes jos emocinė būklė šiuo metu to neleidžia. 2021 m. balandžio 10 d. M. jai daug kartų skambino telefonu ir reikalavo, kad ji atsiimtų pareiškimą, grasino, kad paviešins jos nuogos vaizdo įrašus, o jei ji atvažiuos pas draugą į (duomenys neskelbtini), praneš, kad ji nesilaiko karantino. 2021 m. balandžio 14 d. vakarą jai būnant pas draugą A., atvyko policijos pareigūnai. Iš to ji suprato, kad M. ją sekė ir žinojo, kur ji yra, ir įvykdė savo grasinimus dėl policijos iškvietimo, nes pareigūnai atvyko dėl karantino taisyklių pažeidimo. Balandžio 13 d. ji iškvietė policijos pareigūnus, kadangi M. stovėjo prie laiptinės, o jai išvykus automobiliu, sekė paskui ją. Balandžio 14 d. M. jos mamai per „Messenger“ programėlę atsiuntė jos nuogos vaizdo įrašus, kuriuos jam buvo siuntusi pati bei tuos, kuriuos jis pats filmavo, kai jie draugavo. M. sistemingai ją seka, laukia prie namų, laukia prie jos draugo namų, gadina jos turtą, sudaužė telefoną, pradūrė automobilio padangą, subraižė automobilio šoną, konflikto metu ją smaugė, ji baiminasi, kad jis gali sugadinti kitą jos turtą ar kitaip pakenkti jai, jos sveikatai (1 t., b. l. 105–110).

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dukra J. S. su M. Š. draugavo apie 2 metus. M. Š. yra mačiusi tik vieną kartą, galėjo būti kovo ar balandžio mėn., kai jis buvo pas ją atvykęs, norėdamas atsiprašyti, kad nuskriaudė dukrą J. S., bei pažadėjo daugiau jos nebeskriausti, palikti ją ramybėje. Ji su M. Š. niekada jokių kontaktų nepalaikė, neturėjo, neturi jo telefono numerio, tad jai asmeniškai jis nesiuntė jokių vaizdo, garso įrašų, nuotraukų. Kiek jai yra žinoma, pradžioje dukros ir M. Š.santykiai buvo gražūs, bet palaipsniui dukra pradėjo sakyti, kad iškilus konfliktinei situacijai, M. Š. vis dažniau būna agresyvus, labai pavydus, pykdavo, kad dukra gražiau apsirengia, kad turi draugų. Dukra pasakojo, kad M. Š. prieš ją smurtavo. Datų, kada dukra jai ką pasakė, nurodyti negali, bet pastaruosius metus, išskyrus vasaros laikotarpį, dukra vis pasakojo, kad M. Š. jos laukia prie namų, būna, kad atvyksta nakties metu ir daužo buto duris, lankosi darbovietėje, kurioje kyla konfliktai ir tenka vykti policijos pareigūnams. Iki pat šios dienos dukra jai vis skambina ir pasakoja, kad po darbo bijo išeiti iš darbovietės, nes dažnai M. Š., būdamas girtas, jos laukia prie mašinos ar namų. Dukra pasakoja, kad negali naktimis ramiai miegoti, jaučia nuolatinį stresą. Dukra vartoja homeopatinius vaistus, nes nebežino, ko tikėtis, kaip toliau gyventi (2 t., b. l. 9–11).

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-192/2021 matyti, kad J. S. 2021-04-20 nustatytas laikinas psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimai – tiesioginiu priežastiniu ryšiu sąlygotas byloje nagrinėjamų įvykių. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, J. S. sveikatos sutrikdymo mastas yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamų įvykių J. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 158–164).

Iš 2021-05-24 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti J. S. pateikti vaizdo įrašai. Video-1617104156(01) užfiksuota, kad už medžių važiuoja baltos (sidabrinės) spalvos automobilis (džipas). Automobilio modelio, markės, valstybinių numerių, kas vairuoja automobilį, nesimato. Iš video-1617285332 matyti, kad filmuojama iš aukštai per lango stiklą. Matomi trys automobiliai, stovintys aikštelėje. Automobilių modelių ar markių nesimato, viduryje stovi baltos (sidabrinės) spalvos džipas. Automobilio valstybinių numerių nesimato, ar kas yra jo viduje, nesimato. Iš video-1617285338 matyti, kad filmuojama iš balkono. Vaizdas spalvotas, filmuojama tamsiu paros metu. Įraše užfiksuota, kad pravažiuoja baltos (sidabrinės) spalvos džipas neįjungtais priekiniais žibintais. Automobilio valstybinių numerių ir kas vairuoja automobilį, nesimato. Iš video-1617616772 matyti, kad vaizdo įrašas perfilmuotas, vaizdas nespalvotas, neryškus. Filmuojama degalinės kolonėlė. Matoma užrašyta data 2021-03-21 ir laikas 21:07:48. 21.08 val. į degalinę atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, iš paskos atvažiuoja kitas šviesios spalvos automobilis. Abu automobiliai sustoja lygiagrečiai. Matyti tik šviesaus automobilio galas. Matyti, kaip prie tamsios spalvos automobilio ateina vyriškis – M. Š.. Priėjęs M. Š. atidaro automobilio dureles, matosi, kad jis įkiša galvą į automobilio saloną prie vairuotojo ir kažką daro, ką, nesimato. Netrukus jis atsitraukia, iš automobilio išlipa mergina – J. S.. Ji eina paskui M. Š., bando jį sulaikyti. Abu nueina už automobilio galo, matyti, kad M. Š. dešine ranka kažką numeta. J. S. nueina į tą pusę, kur kažką numetė, M. Š. ateina prie jos automobilio ir įlipa į vidų, kažko ieško, išlipa. Prie automobilio grįžta J. S., jie kalbasi, po to grįžta į savo automobilį, užsidaro duris (1 t., b. l. 174–176).

Iš 2021-04-08 – 2021-04-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti 2021-03-28 policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai, juose užfiksuota, kaip 2021-03-28 19.21 val. policijos pareigūnai bendrauja su J. S. ir M. Š.. J. S. nurodo, kad M. Š. ją sekė iki (duomenys neskelbtini), po to pokalbis vyksta dėl mobiliojo ryšio telefono, kurį M. Š. nupirko J. S. ir vėliau atsiėmė (1 t., b. l. 177–192).

Iš įvykių suvestinės matyti, jog 2021-03-28 19.24 val. gautas pranešimas, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ vaikinas stumdo merginą, aiškinasi santykius. Atvykus nustatyta, kad M. Š. iš J. S. atėmė mobilųjį telefoną, kurį jai buvo dovanojęs. 2021-04-13 13.09 val. gautas J. S. pranešimas, kad važiuojant automobiliu link (duomenys neskelbtini), ją seka buvęs vaikinas M. Š.. 2021-04-13 14.46 val. gautas J. S. pranešimas, kad važiuojant automobiliu link (duomenys neskelbtini), ją seka buvęs vaikinas M. Š.. 2021-04-14 22.28 val. gautas J. S. pranešimas, kad buvęs vaikinas M. Š. atėjo į jos namo laiptinę, todėl ji bijo, kad jis neateitų pas ją į namus (2 t., b. l. 19–28).

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis M. Š. laikotarpiu nuo 2021-03-21 iki 2021-04-14 sistemingai baugino nukentėjusiąją J. S. naudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas susidorojimu, atvirai sekdamas, sukėlė jai baimę ir nerimą, nesaugumo jausmą ir tokiais veiksmais padarė J. S. laikiną psichikos sutrikimą – adaptacijos sutrikimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl tokia kaltinamojo M. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

S. Š. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Ji nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus ir ji žino, kuo jos sūnus yra kaltinamas. Sūnus gyvena kartu su jais (tėvais), jų tarpusavio santykiai yra artimi, sūnus įsiklauso į jos patarimus, jis dabar suvokia, ką padarė, dėl to išgyvena, gailisi. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano vadove, įmonės administracija ją charakterizuoja teigiamai, ji neteista, nebausta administracine tvarka. Todėl ji gali daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui.

M. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad S. Š. yra jo motina, jie kartu gyvena, juos sieja artimas ryšys, tėvai visada jam daro teigiamą įtaką ir yra autoritetas.

Visa tai įvertinęs, teismas daro išvadą, kad laiduotoja S. Š. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką M. Š.. Be to, byloje nustatyta, kad M. Š. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jie sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, jis neteistas, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, nėra, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, jis šiuo metu nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, teigia siekiantis įsidarbinti. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad M. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu, jį perduodant laiduotojos S. Š. atsakomybei, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Laidavimas šiuo atveju skirtinas su užstatu, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – jos nukreiptos į kito asmens sveikatą, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai, ją sistemingai bauginant naudojant psichinę prievartą, į kaltinamojo asmenybę – nors jo teistumas išnykęs ir jis laikomas neteistu, tačiau praeityje buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, į pačios laiduotojos asmenines savybes, turtinę padėtį – kaltinamasis nusikalstamų veiksmų atlikimo laikotarpiu irgi gyveno kartu su tėvais, tačiau tada tai jo nesulaikė nuo šių veiksmų darymo, be to, laiduotoja yra dirbanti. Todėl teismas mano, kad užstato paskyrimas bus saugiklis, padėsiantis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, o laiduotoją jis paskatins labiau domėtis kaltinamojo gyvenimu, daryti jam teigiamą įtaką.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 72¹ straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiosios parodymus, kad ji vis dar jaučia baimę, bijo susitikti su kaltinamuoju, kuris dažnai lankosi tame pačiame name, kur gyvena ir ji, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus, kaltinamajam M. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, uždraudžiant jam laidavimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiosios J. S. arčiau nei 10 metrų atstumu, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos darbo ir gyvenamojoje vietose.

Kaltinamajam M. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusioji J. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 57–59). Jis grindžiamas tuo, kad kaltinamasis ilgą laiką ją persekiojo, dėl patiriamo nuolatinio streso, pablogėjusios emocinės sveikatos būklės, kurią sukėlė neteisėti kaltinamojo veiksmai, ji kreipėsi pagalbos į psichiatrą, poveikį sveikatai ir padaryto sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina ekspertizės aktas. Nukentėjusioji nurodo dėl M. Š. veiksmų patyrusi didelį išgąstį, nuolatinę baimę, emocinę traumą, bendravimo galimybių sumažėjimą, buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą, nebegalėjo dirbti, išėjo iš darbo. Bylos duomenimis, kaltinamasis yra sumokėjęs nukentėjusiajai 2 000 Eur žalos atlyginimo, nukentėjusioji prašo atlyginti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 1 000 Eur. Įvertinęs bylos duomenis, apibūdinančius padarytas nusikalstamas veikas, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. Š. sistemingai baugino J. S. naudodamas psichinę prievartą ir tokiais veiksmais padarė jai laikiną psichikos sutrikimą – adaptacijos sutrikimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas neabejoja, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė baimę, išgąstį, įtampą, stresą, negalėjo normaliai dirbti, dėl to kreipėsi į medikus, jai buvo išduotas nedarbingumas, kuris truko 3 savaites. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiosios patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su itin dideliais, negrįžtamojo pobūdžio jos sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius patirto sveikatos sutrikdymo reiškinius šiuo metu, dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę teismui nepateikta. Iš bylos duomenų matyti, kad nedarbingumo laikotarpiu nukentėjusiajai gydytojas paskyrė nereceptinį augalinės kilmės vaistą nervinės įtampos mažinimui, poilsio ir aktyvumo režimą, ji gydėsi tik ambulatoriškai. Pati nukentėjusioji ekspertizės atlikimo metu (ekspertinis tyrimas buvo atliekamas laikotarpiu nuo 2021-09-22 iki 2021-10-01) nurodė, kad nuo 2021 m. gegužės mėn. aktyvaus kaltinamojo persekiojimo nejaučia, grįžo į darbą, jaučiasi geriau, ramiau, yra atgavusi darbingumą, gyvenimo džiaugsmą, nors išlikusi grėsmės nuojauta, baimė, kad ji gali būti sekama, nesaugumas, padidėjęs budrumas. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji taipogi patvirtino, kad kaltinamasis nebandė tiesiogiai su ja kontaktuoti. Ekspertizės akte pažymėta, jog ekspertizės metu J. S. psichikos būsenoje stebimi neišreikšti situaciniai emociniai sutrikimai, sąlygoti byloje nagrinėjamų įvykių (emocinis labilumas, nežymus nerimas), tačiau nenustatyta reikšmingų nuotaikos, išreikšto specifinio nerimo sutrikimo, kognityvinių funkcijų, socialinio ir kasdienio funkcionavimo sutrikimų, tai leidžia konstatuoti, jog tiriamoji šiuo metu yra praktiškai psichiškai sveika (1 t., b. l. 162, 163). Todėl reikalavimas atlyginti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 1 000 Eur – atmestinas. Kadangi kaltinamasis jau yra sumokėjęs nukentėjusiajai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir ši suma laikytina pagrįsta bei atitinkančia teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, laikytina, jog neturtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusioji J. S. taipogi prašo priteisti iš kaltinamojo 1 000 Eur išlaidas atstovo advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 60; 3 t., b. l. 9). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Prašoma priteisti suma už atstovo advokato paslaugas yra pagrįsta, atitinka suteiktų paslaugų tiriant ir nagrinėjant bylą apimtį. Atsižvelgiant į tai, minėtos nukentėjusiosios išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo M. Š..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninės laikmenos (3 vnt.), esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. Š., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą M. Š. nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją S. Š. įmokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, nurodant paskirtį „Užstatas už laidavimą“. Išaiškinti S. Š., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti laiduotojai S. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl M. Š. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. Š., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, M. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, uždraudžiant jam laidavimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiosios J. S. arčiau nei 10 metrų atstumu, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos darbo ir gyvenamojoje vietose.

Kaltinamajam M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. S. civilinio ieškinio dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Procesą dėl nukentėjusiosios J. S. civilinio ieškinio 2 000 Eur sumai kaltinamajam M. Š. nutraukti, šiam atlyginus 2 000 Eur.

Iš kaltinamojo M. Š. nukentėjusiosios J. S. naudai priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmenines laikmenas (3 vnt.), esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.