- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- 2-23805-347/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01697-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Ieškovas
- Ž. B.
- Atsakovas
- T. M., K. B.
- Išvadą teikia
- Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
dalyvaujant ieškovei Ž. B., jos atstovei advokatei R. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovams T. M. ir K. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė: nustatyti, kad T. M. nėra M. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti gimimo liudijimo įrašo Nr. 350 dalį, kurioje T. M. nurodytas M. A. P. tėvu; nustatyti, kad K. B. yra M. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. A. P.. yra K. B. dukra.
2. Ieškovė nurodė, jog santuokoje su atsakovu T. M. gyveno apie tris mėnesius, nuo 2014 m. pradžios gyveno atskirai. Su atsakovu K. B. draugauja nuo 2014 m. balandžio 1 d. Ieškovė su biologiniu vaiko tėvu K. B. susituokė, jis vaiku rūpinasi. Vaikas tėvu pripažįstą. Vaiko gyvenimui tai įtakos neturės. K. B. teikia reikiamo dydžio išlaikymo. Papildomai prašo nustatyti, kad vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepimų nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko.
4. Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. rugsėjo 7 d. išvadoje Nr. 4SD-976 dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo nurodyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, neprieštaraujama dėl ieškinio tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo T. M. nutraukta 2015 m. liepos 8 d. Kaip patvirtino šalys, jos kartu negyvena nuo 2014 m. pradžios, artimų ryšių nepalaiko. Ieškovei dar būnant santuokoje su atsakovu T. M. ji pastojo, dukra M. A. P., gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog M. A. P. yra K. B. dukra. Kadangi dukra gimė santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įraše Nr. 350 jos tėvu įrašytas atsakovas T. M.. Tikrasis vaiko tėvas yra K. B., jokių ginčų dėl to nekilo, šalys genominės ekspertizės skirti vaiko tėvystei nuginčyti ir/ar nustatyti nepageidavo.
6. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
7. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, jog atsakovas T. M. nėra M. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbrauktini duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, M. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo įraše Nr. 350, apie tai, kad T. M. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178, 185 straipsniai).
8. Ieškovė prašo nurodyti, kad M. A. P. tėvas yra atsakovas K. B., t.y. prašoma nustatyti atsakovo tėvystę. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad visos bylos šalys atsakovo K. B. tėvystę pripažino. Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių abejonių dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nekyla.
9. Išdėstyti įrodymai yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti ir nustatyti, kad atsakovas K. B. yra M. A. P. biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).
10. Ieškovė taip pat prašo nustatyti dukters M. A. P. gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad gyvendami šeimoje su K. B. jie (dukra ir K. B.) gali netrukdomai bendrauti. Iš ieškoves pateiktos pozicijos, teismas nenustatė aplinkybių (santuokos negaliojimas, nutraukimas, sutuoktinių separacija, nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir kt.) dėl kurių reikėtų nustatyti vaiko gyvenamąją vieta su vienu iš tėvų. Pagal CK 2.14 straipsnio 1 dalį, nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta – jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų. Teismo išvada ši norma sudaro pakankama pagrindą vaikui ir toliau gyventi su ieškove. Byloje ginčo dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nėra.
11. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 24 d. sprendimu byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba. Pateikta pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 266,50 Eur. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovai su ieškiniu sutiko, ekspertizės skirti neprašė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovų veiksmų/neveikimo, konstatuoti nesąžiningą atsakovų elgesį nėra pagrindo, jų procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, todėl byloje nagrinėjamu atveju jų negalima laikyti pralaimėjusia šalimi, todėl yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nėra T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas ir panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje registruotame M. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įraše Nr. 350 grafoje – „duomenys apie tėvą“ nurodytus duomenis apie tai, kad T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko tėvas.
Nustatyti, kad K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). yra K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.