Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjos advokatės Ritos Petručionytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 8 MGL (301,28 euro) dydžio bauda, baudą sumokant per 2 mėnesius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Ž. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. namuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, nukentėjusiajam V. Ž. tyčia įspyrė į dešinę koją ir jam esant tarp durų, vieną kartą į jį trenkė durimis, tuo padarydamas jam muštinę žaizdą kaktos srityje, nosies sumušimą su odos nubrozdinimais, poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, kairės plaštakos sumušimą su odos nubrozdinimais II, IV pirštų srityse ir tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariui V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjos advokatės Ritos Petručionytės apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjos apeliacinio skundo turinio, jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl R. Ž. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

6. Skunde nuteistasis ir jo gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo parodymus, kurie yra nenuoseklūs, kadangi nukentėjusysis parodymus keitė, vis papildydavo naujomis aplinkybėmis. Pasak skundų autorių, Kauno apylinkės teismas iš esmės rėmėsi vien ta įrodymų dalimi, kuri atitiko kaltinimą, prioritetą suteikė nukentėjusiojo parodymams, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pat be pagrindo nevertino giminaičių nurodomos aplinkybės, kad pats nukentėjusysis V. Ž. yra konfliktiška asmenybė.

7. Nuteistasis R. Ž. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu nepripažino ir tvirtino, jog nepadarė nukentėjusiajam jokių sužalojimų, kadangi nukentėjusysis pats krisdamas atsitrenkė į duris ir susižalojo. R. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tėvas V. Ž. sukonfliktavo su teta A. A. Ž.. Į pastarųjų ginčą įsikišo R. Ž., todėl V. Ž. jam norėjo trenkti, bet R. Ž. sulaikė jo smūgį. Tuomet V. Ž. eidamas link R. Ž. užkliuvo už slenksčio ir griūdamas atsitrenkė į savo kambario duris, prasiskėlė abu antakius. Nuteistasis pažymėjo, jog vienintelį kartą prieš tėvą V. Ž. smurtavo prieš 17 metų, kuomet jie abu vienas kitam sudavė įvairius smūgius. R. Ž. pažymi, jog tėvas yra konfliktiškas, agresyvus, nuolat puola muštis, ne vieną kartą yra smurtavęs prieš kartu gyvenančią tetą A. A. Ž. ir buvusią sutuoktinę (1 t. b. l. 187-188). Papildomos apklausos metu R. Ž. nurodė, kad konflikto metu teta buvo namo pirmajame aukšte, todėl konflikto nematė. R. Ž. pažymi, jog prieš tėvą nesmurtavo, kadangi jis pats griūdamas ir atsitrenkęs į duris prasikirto antakius, po ko dar 10 minučių jie toliau konfliktavo. Negali paaiškinti kokiu būdu tėvui ant kojų atsirado sužalojimai (1 t. b. l. 195). Teisiamojo posėdžio metu R. Ž. nurodė iš esmės vienodus parodymus, taip pat pažymėjo, jog kartais parūko žolę, konfliktų jis niekada nekelia (2 t. b. l. 36-37).

8. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad šiuos nuteistojo R. Ž. parodymų nepatvirtina jokia baudžiamosios bylos medžiaga. Iš telefoninio pokalbio tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir nukentėjusiojo V. Ž. išklotinės matyti, kad V. Ž. nurodė, kad jam sūnus pramušė akį ir stūmė į duris. Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis V. Ž. nurodė, kad sūnus R. Ž. kumščiu sudavė į veidą, vėliau su durų varčia trenkė į galvą ir prakirto kaktą. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad jiems tikslinant įvykio aplinkybes V. Ž. nurodė, kad jam į veidą R. Ž. trenkė su kumščiu vieną smūgį, taip pat trenkė su durimis į veidą ir buvo spardomas į kojas. V. Ž. apklausos metu nurodė, kad jam sūnus R. Ž. jam kumščiu bandė suduoti, bet jis nuo smūgio išsisuko. Tuomet R. Ž. paėmė V. Ž. kambario duris ir su jėga pastūmė į V. Ž.. Durys trenkėsi tiesiai V. Ž. į galvą ir praskėlė abu antakius. Tuomet R. Ž. įspyrė į V. Ž. dešinę koją (1 t. b. l. 127-128). Nukentėjusysis papildomos apklausos metu nurodė, kad jis su R. Ž. sukonfliktavo, todėl pastarąjį nurodė išvaryti iš kambario. V. Ž. norėjo R. Ž. išstumti iš savo kambario, bet jo nepastūmus, R. Ž. V. Ž. trenkė į duris ir prakirto antakius, po to spyrė į koją (1 t. b. l. 133). Teisminio nagrinėjimo metu V. Ž. nurodė, kad jis bandė išstumti iš kambario R. Ž. ir pastarasis jam spyrė, po to trenkė su durimis (2 t. b. l. 37-38). Iš akistatos protokolo matyti, kad kilus žodiniam konfliktui tarp R. Ž. ir V. Ž., pastarasis nurodė iš savo kambario išstumti R. Ž., kuris V. Ž. trenkė su durimis. Taip pat V. Ž. nurodė, kad jam R. Ž. bandė trenkti su kumščiu, bet nepataikė ir tada trenkė su durimis, po to įspyrė į koją. V. Ž. nurodė, kad jam taip pat buvo sužalota ranka, tačiau nežino kaip, galėjo pats į durų staktą susimušti. Akistatos metu V. Ž. ir R. Ž. nurodė, kad jų konflikto niekas nematė, A. A. Ž. tuo metu buvo namo apačioje (1 t. b. l. 146-148). Kaip matyti, nukentėjusysis V. Ž. tiek apklausiamas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklus nurodydamas kokiu būdu jis buvo sužalotas, tai yra, jog R. Ž. V. Ž. trenkė su durimis, po ko buvo jam prakirsti abu antakiai, taip pat spyrė į koją. Nors nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis savo parodymus nuolat papildydavo, tačiau kaip matyti pats sužalojimų mechanizmas viso proceso metu buvo nurodomas iš esmės analogiškai, todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiojo parodymais vadovavosi kaip nuosekliais ir patvirtinančiais nuteistojo kaltę.

9. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Ž. konstatuota muštinė žaizda kaktos srityje, nosies sumušimas su odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, kairės plaštakos sumušimas su odos nubrozdinimais II, IV pirštų srityse. Sužalojimai padaryti buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje (1 t. b. l. 89-90). Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti trenkiant durimis panaudojant didesnę ir staigesnę jėgą. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuvimui ir atitrenkiant į kietą, buką daiktą (1 t. b. l. 94). Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad V. Ž. nustatyta muštinė žaizda kaktos srityje ir nosies sumušimas galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje galėjo būti padaryta trauminio poveikio metu ir trenkiant durimis, ir spiriant koja. Sumušimai kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti tiek trenkiant durimis, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Sužalojimai nebūdingi tyčia savęs žalojimui. V. Ž. nustatyta muštinė žaizda kaktos srityje ir nosies sumušimas galėjo būti padaryti durų kampu ir aplink duryse esančiu stiklų apvadu. V. Ž. nustatyta muštinė žaizda kaktos srityje ir nosies sumušimas negalėjo atsirasti be pašalinės jėgos poveikio (1 t. b. l. 97-98). Specialistė teisiamojo posėdžio metu šiuos savo parodymus patvirtino (2 t. b. l. 47-48). Taigi, tiek specialisto išvada, tiek specialistės apklausos protokolai patvirtina nukentėjusiojo V. Ž. parodymus, jog jam veido sužalojimai buvo padaryti durimis panaudojant papildomai didesnę ir staigesnę jėgą, taip pat paneigia nuteistojo R. Ž. parodymus, kadangi specialistė apklausiama aiškiai nurodė, jog V. Ž. pats kirsdamas ir atsitrenkdamas į duris negalėjo pasidaryti tokių veido susižalojimų.

10. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusysis V. Ž. yra konfliktiškas ir nuolat smurtauja tiek prieš jį, tiek prieš kitus šeimos narius, tačiau šiuo apeliacinio skundo argumentus paneigia liudytojos A. Ž. apklausa. Liudytoja nurodė, kad ji yra V. Ž. dukra ir R. Ž. sesuo. Liudytoja nurodė, kad tiek tėvas, tiek brolis yra konfliktiški asmenys, linkę į smurtą, anksčiau ne kartą yra susimušę. Liudytoja nurodė, kad brolis R. Ž. apie 15 metų vartoja narkotines medžiagas, ilgą laiką neturi pastovaus darbo, neturi pastovių pajamų. Pažymi, jog brolis gyvena be pasekmių, jam pinigų už paskirtas baudas duoda teta ir toliau lis slysta be pasekmių. Prie R. Ž. pasunkėjusios psichinės būklės prisidėjo ir skyrybos su sugyventine, taip pat pandemija, kadangi vis dažniau kalbėdavo agresyviai, neadekvačiai. Atslūgus emocijoms brolis yra minėjęs, kad nesusivaldo ir neturi emocijų kontrolės (1 t. b. l. 152-153). Šiuos savo parodymus liudytoja patvirtino teisiamojo posėdžio metu (2 t. b. l. 48). Apie tai, kad pats nuteistasis R. Ž. yra konfliktiškas ir agresyvus patvirtina ne tik liudytojos A. Ž., nukentėjusiojo V. Ž. parodymai, bet ir išrašas iš policijos sistemos apie gautus iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Iš išrašo matyti, kad po nagrinėjamo įvykio, kuomet V. Ž. nurodytu adresu negyveno, buvo vieną kartą kviesti policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime dėl įvykio nurodoma, kad sūnėnas triukšmauja, vyksta žodinis konfliktas, taip pat nurodoma, kad fone girdimas triukšmas. Taip pat iš minėto išrašo matyti, kad prieš beveik metus iki įvykio taip pat buvo kviesti policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje, kadangi pranešėja konfliktuoja su sūnėnu (2 t. b. l. 44-45). Taigi, ši aplinkybė rodo, jog R. Ž. konfliktuoja ne tik su tėvu V. Ž., bet ir su teta A. A. Ž..

11. Nors nuteistasis R. Ž. neigia, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 5 dienos ((duomenys neskelbtini) d.) prieš nagrinėjamą įvykį ((duomenys neskelbtini) d.) R. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį, tai yra už tai, kad namuose vartojo narkotines medžiagas – rūkė marihuaną be gydytojo paskyrimo, taip pat (duomenys neskelbtini) d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (1 t. b. l. 169-173).

12. Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliaciniame skunde kritikuojami nukentėjusiojo V. Ž. parodymų netikslumai, tačiau kaip matyti nuo pat įvykio jis nuosekliai nurodė jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, esminių prieštaravimų nenustatyta. Nukentėjusysis V. Ž. jau pranešdamas apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad sūnus smurtavo, sužalojo akį, trenkė su durimis. Vėlesniuose parodymuose nors ir nežymiai kito įvykio aplinkybės, tačiau sužalojimų mechanizmas buvo nurodomas iš esmės analogiškai. Specialisto išvada ir specialistės apklausos protokolai patvirtina, jog nukentėjusiajam ant veido nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti panaudojant papildomą jėgą trenkiant jam į veidą su durimis ir kad tokie sužalojimai nėra būdingi pačiam griūnant, būtent reikalinga papildoma, pašalinė jėga. Taigi, nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiojo V. Ž. duoti parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo atliktas išsamus įvykio vietos tyrimas, tai yra nenustatyta kieno kraujas buvo rastas ant grindų V. Ž. kambaryje, taip pat, kad praėjus 4 mėnesiams po nagrinėjamo įvykio, ant V. Ž. kambario durų buvo rasta galimai kraujo dėmė, ir kad V. Ž. prie šios galimai kraujo dėmės buvo pastatytas bei matuotas išsitiesęs, nors jis nevaikšto išsitiesęs. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo kaltė vien šiais duomenimis nebuvo grindžiama. Įvykio vietoje galimai rasta kraujo dėmė tik papildo nukentėjusiojo V. Ž. parodymus, tačiau tai nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl R. Ž. kaltės. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, specialistės išvadą ir paaiškinimus, nukentėjusiojo, liudytojos parodymus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, vaizdo ir garso medžiagą, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagrįstai R. Ž. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistojo R. Ž. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė nuteistajam tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka jo asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjos advokatės Ritos Petručionytės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjos advokatės Ritos Petručionytės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.