Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-07 · Byla Nr. N-575-1974-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-07
Bylos Nr.
N-575-1974-11
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00202-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1974/2011Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00202-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. birželio 4 d. M. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. birželio 4 d., apie 22.25 val., Molėtų rajone, Verbiškių kaime, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,49 promilių girtumas), kai asmeniui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą esant neblaiviam, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą M. M. atžvilgiu dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo nutraukė, konstatavęs, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog įvykio metu automobilio nevairavo, kadangi jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl jį į darbą ir iš darbo jo automobiliu vežioja bendradarbis N. R., kuris 2010 m. birželio 4 d. atvežė M. M. prie kultūros namų, esančių Verbiškių kaime, ir palikęs automobilį išėjo namo, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo liko prie automobilio, kur su kitais draugais vartojo alkoholį. M. M. buvo nuėjęs prie automobilio ir reguliavo magnetofoną, tačiau atvykę policijos pareigūnai jį apkaltino vairavus automobilį bei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, jie yra nuoseklūs, jau administracinio teisės pažeidimo protokole asmuo nurodė, jog automobilio nevairavo, be to, šią aplinkybę patvirtino liudytojais teisme apklausti N. R., J. T. M., D. P., V. B. ir A. B.. Taip pat atkreipė dėmesį, kad liudytojas A. B. nurodė, jog būnant aikštelėje prie kultūros namų, keliu pravažiavo kitas automobilis ir tik po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie liepė jiems eiti namo. Nurodė, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. V. ir D. G. teigė, jog 2010 m. birželio 4 d. apie 22 val. Verbiškių kaime pastebėjo važiuojantį automobilį, jie važiavo jam iš paskos 50 metrų atstumu, o kai automobilis pasuko į stovėjimo aikštelę, jie prie jo privažiavo ir priėję prie automobilio pamatė jame sėdintį M. M., kuris neigė vairavęs automobilį. Atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad policijos pareigūnai galėjo suklysti ir važiuoti iš paskos ne M. M., o A. B. nurodytam automobiliui. Policijos pareigūnų parodymus teismas vertintino kritiškai dėl jų veiksmų nenuoseklumo, kadangi pareigūnai, pamatę, jog automobilį vairuoja asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones, privalėjo nedelsiant užkardyti administracinio teisės pažeidimo padarymą, tačiau to nepadarė. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, visas abejines teismas vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (in dubio pro reo) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Taip pat pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra neteisinga pažeidimo kvalifikacija, asmuo negali būti kaltinamas, jog jis vairavo automobilį neblaivus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, pakartotinai per metus vairavo automobilį neblaivus, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pabrėžė, kad iš kaltinimo nėra aišku, kokį pažeidimą galimai padarė M. M., kadangi pareigūnas nurodė, jog asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jį kaltino nepateikus vairuotojo pažymėjimo. Be to, asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik už ATPK 129 straipsnyje arba 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą, nes ATPK 130² straipsnyje įtvirtinto pažeidimo padarymas eliminuoja kaltę pagal ATPK 129 straipsnį.

II.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimą. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Pažymi, jog Verbiškių kaime policijos pareigūnai pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį, kuris pamatęs tarnybinį automobilį pasuko į dešinę, į stovėjimo aikštelę ir sustojo. Privažiavę pareigūnai iš karto priėjo prie sustojusio automobilio, ir išsiaiškino, kad jį vairavo M. M., kuris buvo neblaivus, jis automobilyje buvo vienas. Atkreipia dėmesį, jog iš matymo lauko automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareigūnai pametę nebuvo, joks kitas automobilis pro šalį nevažiavo, be to, tuo metu dar nebuvo tamsu. Pabrėžia, jog automobilio variklio gaubtas buvo šiltas, todėl darytina išvada, kad jis buvo ką tik atvažiavęs. Teigia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija yra jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat nurodo, kad kiti liudytojai yra to paties kaimo gyventojai ir M. M. draugai, o J. T. M. yra automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl jų parodymai vertintini kritiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. M. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimą. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pažymi, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl į darbą važiuoja su bendradarbiais, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motinai priklausantį automobilį vairuoja N. R., kuris patvirtino, jog 2010 m. birželio 4 d. atvežė M. M. prie Verbiškių kaimo kultūros namų ir palikęs automobilį išėjo namo, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo liko prie automobilio, kur su kitais draugais vartojo alkoholį. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog M. M. įvykio metu nevairavo jokio automobilio patvirtino kartu buvę pažįstami D. P., V. B. ir A. B.. Be to, A. B. nurodė, kad jiems būnant prie kultūros namų pravažiavo kitas automobilis, o tik vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Taip pat teigia, jog jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo automobilį, policijos pareigūnai, žinodami, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, privalėjo užkardyti administracinio teisės pažeidimo padarymą. Pabrėžia, jog iš kaltinimo nėra aišku, kokį pažeidimą M. M. yra padaręs, nes asmuo kaltinamas tuo, kad nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tačiau policijos pareigūnai žinojo, jog jis jo neturi. Nurodo, kad visi prieštaravimai vertintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju M. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt.

ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų.

ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo klausimas, teigiama, jog administracinio teisės pažeidimo byla M. M. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, jog iš Institucijos pareigūno D. G. tarnybinio pranešimo (b. l. 11) ir jo bei pareigūno E. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 28-29), nustatyta, kad minėti pareigūnai 2010 m. birželio 4 d., apie 22.25 val., patruliuodami Molėtų rajone, Verbiškių kaime, pastebėjo priešpriešiais atvažiuojantį automobilį Audi A4, kuris pamatęs policijos automobilį su skiriamaisiais ženklais iškart pasuko į dešinę. Važiuodami minėtam automobiliui iš paskos, pareigūnai, norėdami jį sustabdyti patikrinimui, ketino panaudoti šviesos ir garso signalus, tačiau automobilio Audi A4 vairuotojas pats sustojo. Prie automobilio vairo sėdėjo M. M., kuriam buvo nustatytas 2,49 promilių girtumas, kitų asmenų minėtame automobilyje nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog Institucijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka D. G. pirminiame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Apklausiami liudytojais pirmosios instancijos teisme Institucijos pareigūnai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog matė visą įvykį, niekas iš minėto automobilio neišlipo, be to, pareigūnas D. G. patvirtino, kad matė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį vairuojantį, pažeidėją žino iš matymo, nes jis jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 28-29). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo netikėti Institucijos pareigūnų parodymais. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad įvykio metu jis automobilio nevairavo, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat pabrėžtina, jog liudytojai N. R., D. P., V. B., A. B. ir J. T. M. yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kadangi N. R., D. P., V. B. ir A. B. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažįstami, o J. T. M. yra M. M. mama ir automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Be to, D. P., V. B. ir A. B., apklausiami liudytojais pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog įvykio metu vartojo alkoholį (b. l. 40-41), kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl jų parodymų teisingumo. Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai vadovavosi principu in dubio pro reo ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Pabrėžtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole esančioje grafoje „pažeidimo esmė“ nurodyta: vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, pakartotinai per metus vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 3). Taigi, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo aiškiai matyti asmeniui formuluojamo kaltinimo esmė – pakartotinai per metus vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas atitinka ATPK 130² straipsnio dispoziciją. Tai, kad protokole, be kita ko, nurodyta, jog M. M. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, bei asmens veika papildomai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnį, laikytina klaida ir nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės klausimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tačiau įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių duomenų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas