- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 1-1833-961/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26580-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Advokatai
- Jurijus Surininas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu gydomas (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio baudą, į kurios dydį, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant būtina namuose nuo 24 val. iki 06.00 val.;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtas 2 dienas, ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant: per 1 metus atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ne institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimo, sutikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi nustatyta papildoma pareiga – gydytis nuo priklausomybės ligos;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. B. 2018 m. birželio 4 d., apie 12.00 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, paprašė R. Š. paskolinti jam planšetinį kompiuterį „Philips“, 200 Eur vertės, po ko, gavęs planšetinį kompiuterį, išėjo ir nukentėjusiajam R. Š. kompiuterio negrąžino, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam R. Š. priklausantį 200 Eur vertės turtą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad planšetės nepardavė, o atidavė draugui. Neatidavė tiesiogiai nukentėjusiajam, nes buvo gėda, kad iš karto neatidavė. Kito posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis norėjo su juo parūkyti „žolės“, todėl paprašė jo parduoti kompiuterį. Tačiau vėliau nukentėjusysis apsigalvojo, paskambino jam į telefoną ir reikalavo grąžinti kompiuterį. Jis kompiuterį jau buvo pardavęs, todėl davė čigonui pinigų, kad pastarasis atiduotų juos liudytojui, nes liudytojas be pinigų nenorėjo grąžinti kompiuterio.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. Š. parodė, kad 2018 m., tikslios datos nepamena, kai buvo pavogtas jo planšetinis kompiuteris, J. B. parašė jam žinutę, kurioje nurodė, kad per „Facebook“ nori susisiekti su savo draugu ir paprašė jo (nukentėjusiojo) išnešti planšetinį kompiuterį. Jis J. B. pažįsta, kartu vartojo narkotines medžiagas, todėl sutiko. Kai kaltinamasis atėjo, jis jam padavė planšetinį kompiuterį, po ko kaltinamasis paklausė jo, ar jis negalėtų jam atnešti stiklinės vandens, po ko jis (nukentėjusysis) išėjo, o grįžęs kaltinamojo neberado. Jis visur ieškojo kaltinamojo, klausė praeivių, ar jie jo nematė, pastarieji nurodė, kad nematė. Jis grįžo namo ir pamatė kaltinamąjį sėdintį prie upės, priėjo prie kaltinamojo ir paklausė, kodėl šis pabėgo. Kaltinamasis atsakė, kad baigėsi interneto ryšys, taip pat nurodė, kad jo (nukentėjusiojo) ieškojo bei paaiškino, kad laukia draugo, kuris ateis ir pasidalins internetu, kad kaltinamasis galėtų susisiekti su draugu. Jis (nukentėjusysis) paprašė kaltinamojo, kad šis grąžintų jam planšetinį kompiuterį, nes jie taip nesitarė, tačiau kaltinamasis jam atsakė, kad planšetinio kompiuterio negrąžins ir duos jam į galvą. Tada jis kaltinamajam pasakė, kad kartu palauks pastarojo draugo, tačiau jam buvo pasakyta, kad kaltinamojo draugas bijo kitų žmonių, nori susitikti tik su kaltinamuoju. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad palauks netoliese bei paprašė kaltinamojo jam parašyti po to, kai baigs. Jis laukė apie pusę valandos, tada nuėjo pasižiūrėti, ar kaltinamasis dar yra toje vietoje, tačiau nuėjęs pamatė, kad pastarojo ten nebebuvo, po ko jis skambino į savo planšetinį kompiuterį, tačiau telefonas buvo nepasiekiamas. Manė, kad kaltinamasis jam atneš planšetinį kompiuterį, todėl dar laukė apie valandą laiko, bet pastarasis planšetinio kompiuterio neatnešė. Tada jis nuėjo į policiją, parašė pareiškimą, tačiau pareiškimo policijoje neatidavė, laukė dar vieną dieną. Praėjus dienai, jis nunešė pareiškimą į policiją. D. L. grąžino jam planšetinį kompiuterį, kurį paėmė iš L. Draugas jam pasakė, kad planšetinį kompiuterį išpirko už 20 Eur. Jam grąžintas planšetinis kompiuteris buvo neapgadintas, po grąžinimo jis patikrino, ar yra kortelė, jos nebuvo, buvo instaliuoti nauji nustatymai, todėl mano, kad buvo norėta parduoti planšetinį kompiuterį. Apie tai, kad planšetinis kompiuteris buvo surastas, jis pranešė policijai, norėjo atsiimti pareiškimą, nes nenorėjo, kad kaltinamąjį baustų, kadangi J. turi vaiką. Mano, kad J. B. bausmę jau gavo, jis vartoja narkotines medžiagas. Nenori, kad J. B. teistų, atleidžia jam, pretenzijų neturi.
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. L., paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sutiko čigoną, kuris jam pasiūlė už 20 Eur įsigyti planšetinį kompiuterį. Čigonas jam nesakė, kad kompiuteris yra vogtas, taip pat nepaaiškino, kodėl jį parduoda. Tačiau jis įtarė, kad planšetinis kompiuteris yra vogtas. Įsigytą planšetinį kompiuterį tą pačią ar kitą dieną grąžino, nes iš draugo E. L. sužinojo, kad kompiuteris yra vogtas. Planšetinį kompiuterį atidavė E. L., kuris kompiuterį grąžino nukentėjusiajam. Šiuo metu draugas E. yra išvykęs į Belgiją.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino iš dalies, duoti parodymus atsisakė, nurodydamas, kad neatsimena aplinkybių (1 t., b. l. 70).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Š. parodė, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 12.00 val., kai jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pas jį atėjo iš matymo pažįstamas J., kiek pamena, pastarojo pavardė Z, esantis apie 25 metų amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis sūnų, besinaudojantis telefono Nr. (duomenys neskelbtini). J. paprašė jo duoti planšetinį kompiuterį, kad per „Facebook“ galėtų susisekti su draugais. J. buvo prie namo, kieme, jis (nukentėjusysis) iš namų atnešė planšetinį kompiuterį „Philips“ ir padavė jį J. Pastarasis paėmė planšetinį kompiuterį, po ko paprašė jo (nukentėjusiojo) atnešti jam stiklinę vandens. Jis nuėjo į namą, kad atneštų J. vandens, kai grįžo, J. kieme jau nebebuvo. Tada jis pradėjo ieškoti J., rado prie upės. Paprašė J. grąžinti jam planšetinį kompiuterį, tačiau šis jam planšetinio kompiuterio negrąžino ir pasakė, kad tuoj turi ateiti jo draugas, kuris pasidalins internetu. Tada jis (nukentėjusysis) pasakė J., kad kartu su juo lauks draugo, tačiau J. jam pasakė, jog draugas nenori, jog kas nors jį matytų, todėl jis turi nueiti toliau ir palaukti J.. J. pažadėjo, kad netrukus prie jo (nukentėjusiojo) prieis ir atneš planšetinį kompiuterį, po ko jis sutiko ir nuėjo toliau, tačiau J. neatėjo, planšetinio kompiuterio negrąžino, o kai jis nuėjo į tą vietą, kurioje prieš tai buvo J., jo ten jau nebebuvo. Bandė susisiekti su J. telefonu, tačiau šio telefonas buvo išjungtas. Buvo pavogtas jo planšetinis kompiuteris, kurio priekinė dalis yra juodos spalvos, galinė – pilkos. Planšetinį kompiuterį jis nusipirko Baltarusijoje 2018 m. balandžio mėnesį, vertina jį 200 Eur suma. Planšetiniame kompiuteryje buvo įdėta „Tele2“ SIM kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis R. Š. parodė, kad 2018 m. birželio 5 d. jis parašė pareiškimą, kad jo pažįstamas J. B., ankstesnė pavardė Z., pavogė iš jo plantešinį kompiuterį „Philips“. 2018 m. birželio 5 d., apie 17.00 val., pas jį atėjo pažįstamas E. L. (E. L.), esantis apie 23-24 metų amžiaus, kuris atnešė iš jo (nukentėjusiojo) pagrobtą kompiuterį „Philips“. Jis nežino, iš kur E. L. gavo jo planšetinį kompiuterį „Philips“, pastarasis jam to nepasakė. Kadangi planšetinį kompiuterį atgavo, pretenzijų neturi. Trūksta tik „Tele2“ SIM kortelės, tačiau dėl to žala nepadaryta (1 t., b. l. 23).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. L. (jo parodymai teisiamajame posėdyje paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes liudytojas išvykęs gyventi į užsienį) parodė, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 16.00 val., jam paskambino draugas R. Š., kuris paklausė, ar šis žinantis jų bendro pažįstamo J., gyvenančio Vilniuje, Darželio gatvėje, pavardę. Jis R. Š. paklausė, kam jam reikalinga J. pavardė, R. Š. pasakė, kad dienos metu J. iš jo pavogė planšetinį kompiuterį. Jis sutiko padėti R. Š., po ko per „Facebook“ savo draugų paklausė, ar šie pažįsta J., ir, ar kažkas iš jų ką nors žino apie pagrobtą kompiuterį. Vienas iš jo „Facebook“ draugų V., kurios vardas „Facebook“ yra „V.“, jam parašė, kad planšetinį kompiuterį „Philips“ iš J. nupirko už 20 Eur. Jis susiskambino su Viktoru ir paaiškino pastarajam, kad kompiuteris yra vogtas, po ko V. grąžino jam kompiuterį, o jis kompiuterį grąžino R. Š.. Jis iš pažįstamų sužinojo, kad J. pavardė yra B. (1 t., b. l. 39).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. L. parodė, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 23.00 val., jis sutiko pažįstamą čigoną, esantį apie 20 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, gyvenantį kažkur (duomenys neskelbtini), kuris su savimi turėjo planšetinį kompiuterį „Philips“, kurį pasiūlė jam (liudytojui) nusipirkti už 20 Eur. Kompiuteris buvo veikiantis, todėl jis jį nusipirko. Nurodytas asmuo jam nesakė, kad kompiuteris yra vogtas, sakė, kad tai yra jo kompiuteris. 2018 m. birželio 5 d., dienos metu jis susitiko su pažįstamu E. L., kuriam jis papasakojo apie nusipirktą kompiuterį. E. jam pasakė, kad prieš dieną iš jo pažįstamo buvo pagrobtas toks pats kompiuteris. Kai jis sužinojo, kad kompiuteris yra vogtas, jį perdavė E. L., kuris minėtą kompiuterį grąžino nukentėjusiajam. Jis nežino, kas ir kaip pagrobė minėtą kompiuterį, jis nepažįsta nei nukentėjusiojo, nei įtariamojo (1 t., b. l. 42).
Iš Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išrašo matyti, kad 2018 m. birželio 5 d. 14.17 val. privatus fizinis asmuo – R. Š. pateikė pranešimą dėl vagystės, įvykusios 2018 m. birželio 4 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini); nurodyta, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 12.00 val., iš matymo pažįstamas J. atėjo pas R. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini), paprašė pasinaudoti planšetiniu kompiuteriu, R. Š. davė savo planšetinį kompiuterį „Philips“, po ko J. išėjo su planšete, kurios iki šiol negražino, materialinė žala 200 Eur (1 t., b. l. 12).
R. Š. 2018 m. birželio 5 d. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 12.00 val., pas jį atėjo draugas J. Z. ir paprašė jo išnešti į kiemą planšetinį kompiuterį, kad J. galėtų pasinaudoti „Facebook“. Jis (R. Š.) išnešė planšetinį kompiuterį, po ko J. paprašė jam atnešti vandens. Kai jis (R. Š.) grįžo, J. jau buvo pabėgęs. Jis (R. Š.) pradėjo ieškoti J., pastarąjį surado prie upės. Suradęs J., jis jo paklausė, kodėl šis pabėgo, pastarasis jam atsakė, kad spėjo tik susirašyti su draugu, kuris netrukus ateis ir pasidalins internetu, nes jo (R. Š.) internetas pasibaigė. Jis parašė J. grąžinti planšetinį kompiuterį, tačiau pastarasis tai padaryti atsisakė ir pasakė, kad jis (J.) jau susitarė su draugu, taip pat pasakė, kad duos jam (R. Š.) į galvą. J. jis pasakė, kad palauks, kol šis susirašys, tačiau J. jam atsakė, kad planšetinį kompiuterį grąžins, po ko jis laukė J. 1.40 val., tačiau pastarasis pradingo. Jis mano, kad J. pavogė jo planšetinį kompiuterį. Jam padaryta 200 Eur žala (1 t., b. l. 14).
Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. Š. iš jam pateiktų atpažinimui šešių asmenų nuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 1, nurodė, kad šis asmuo pagrobė iš jo planšetinį kompiuterį, apie šį asmenį jis davė parodymus medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad iš pažįstamų asmenų jis sužinojo, jog tai yra J. B., asmenį jis atpažino pagal galvos, nosies, lūpų formą, plaukus (1 t., b. l. 32-33).
2018 m. birželio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. Š. pateikė planšetinį kompiuterį „Philips“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25).
Iš 2018 m. birželio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas planšetinis kompiuteris „Philips“, kuris yra plastmasinio korpuso, juodai-pilkos spalvos, jame yra garso, įjungimo-išjungimo mygtukai, vieta SIM kortelei, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); išorinių pažeidimų nenustatyta, veikiantis (1 t., b. l. 17). Pridėta planšetinio kompiuterio apžiūrą patvirtinanti fotolentelė (1 t., b. l. 18).
Valstybinės teismo psichiatrijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. – sausio 28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. birželio 4 d., nustatoma – (duomenys neskelbtini), kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juo valdyti; J. B. šiuo metu nustatoma – (duomenys neskelbtini), vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; J. B. dėl psichikos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklaustas teismo posėdžio metu; J. B. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nerekomenduojamas <...> (1 t., b. l. 149-154).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė, nurodydamas, kad neprisimena aplinkybių, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusysis R. Š. norėjo su juo parūkyti „žolės“, todėl paprašė jo (kaltinamojo) parduoti planšetinį kompiuterį, tačiau vėliau nukentėjusysis apsigalvojo, paskambino jam telefonu ir reikalavo grąžinti minėtą planšetinį kompiuterį, bet jis planšetinį kompiuterį jau buvo pardavęs, todėl čigonui sumokėjo 20 Eur, kad šis perduotų pinigus liudytojui, nes pastarasis be pinigų planšetinio kompiuterio nenorėjo grąžinti. Tokias kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo R. Š. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jo rašytiniame 2018 m. birželio 5 d. pareiškime (t. 1, b. l. 14) nurodytos aplinkybės. Nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis prašė jo leisti tik pasinaudoti planšetiniu kompiuteriu, kad per „Facebook“ programėlę galėtų susisiekti su draugu, po to nukentėjusysis iš namų atnešė savo planšetinį kompiuterį ir padavė jį kaltinamajam; kad kaltinamasis, jam išėjus atnešti pastarajam vandens, pabėgo, jis kaltinamojo ieškojo, jį surado sėdintį prie upės, prašė atiduoti kompiuterį, tačiau kaltinamasis planšetinį kompiuterį grąžinti atsisakė ir nurodė laukiantis draugo, kuris turi ateiti ir pasidalinti internetu; nukentėjusiajam išreiškus pageidavimą kartu su kaltinamuoju palaukti pastarojo draugo, kaltinamasis nurodė nukentėjusiajam, kad šis palauktų jo kur nors toliau, nes neva jo draugas nenori, kad jį matytų kiti žmonės, nori susitikti su juo, o vėliau kaltinamasis atneš R. Š. planšetinį kompiuterį, po ko nukentėjusysis sutiko, nuošaliau laukė J. B., tačiau pastarasis nepasirodė, o nuėjus į vietą, kurioje nukentėjusysis paskutinį kartą matė kaltinamąjį, jo neberado; bandė su juo susisiekti turimu telefono numeriu, bet J. B. telefonas buvo išjungtas, kaip buvo išjungta ir nukentėjusiojo planšetė, kurioje buvo „Tele2“ operatoriaus SIM kortelė. Taip pat kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes paneigia ir liudytojo V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad R. Š. priklausantį planšetinį kompiuterį įsigijo birželio 4 d. apie 23.00 val. iš čigono už 20 Eur, čigonas, pardavęs jam kompiuterį, nesakė, kad jis yra vogtas, nenurodė priežasčių, dėl kurių parduoda kompiuterį, tačiau liudytojas įtarė, kad kompiuteris yra vogtas, o jo įtarimai pasitvirtino tada, kai jis susitiko su E. L., kuris jam pasakė, kad iš jo draugo R. Š. buvo pavogtas toks pats kompiuteris, po ko liudytojas minėtą kompiuterį perdavė E. L., kad šis grąžintų jį nukentėjusiajam. Tai, kad nukentėjusiajam R. Š. priklausantis kompiuteris buvo pas V. L., patvirtina E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie paskelbti teisiamajame posėdyje, kad sužinojęs, jog iš R. Š. buvo pavogtas kompiuteris, jis „Facebook“ programėlės pagalba kreipėsi į savo draugus, prašymas suteikti informaciją apie kaltinamąjį bei pavogtą kompiuterį, po ko buvo susitikęs su V., kuris buvo įsigijęs pavogtą planšetinį kompiuterį už 20 Eur, ir kuriam paaiškinus, kad kompiuteris yra vogtas, pastarasis perdavė jam minėtą kompiuterį, o jis jį gražino nukentėjusiajam R. Š. (t. 1, b. l. 39). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų atpažinimui šešių asmenų nuotraukų atpažino J. B. pagal galvos, nosies, lūpų formą, plaukus (t. 1, b. l. 32-33). Teisiamojo posėdžio metu R. Š. taip pat patvirtino, kad būtent kaltinamasis iš jo pagrobė planšetinį kompiuterį „Philips“.
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis pats norėjo parduoti savo kompiuterį. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis į policijos įstaigą su pareiškimu apie nusikalstamą veiką kreipėsi tik kitą dieną, t. y. birželio 5 d. (1 t., b. l. 12-14), per tą laiką J. B. jau buvo pardavęs kompiuterį (V. L. iš nenustatyto čigonų tautybės asmens kompiuterį įsigijo birželio 4 d. vakare), tačiau pinigų už kompiuterį R. Š. neperdavė. Kaltinamasis žinojo, kur gyvena nukentėjusysis, todėl, jei buvo susitarimas parduoti nukentėjusiojo kompiuterį, kaltinamasis turėjo galimybę atnešti jam pinigus už parduotą kompiuterį, tačiau to nepadarė. Beje, pirmo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino negrąžinęs nukentėjusiajam kompiuterio pats, nes jam buvę gėda prieš nukentėjusįjį. Tokia aplinkybė tik patvirtina įsitikinimą, kad nukentėjusiojo parodymai yra teisingi. Be to, kaip nurodė nukentėjusysis, kaltinamajam pabėgus jis negalėjo prisiskambinti į kompiuterį, nes iš kompiuterio jau buvo išimta SIM kortelė, taip pat ir J. B. telefonas buvo išjungtas. Taigi kompiuteris tą pačią dieną buvo perduotas nenustatytam asmeniui, o J. B. tapo nepasiekiamas R. Š.. Pagrindo manyti, kad nukentėjusysis apkalba kaltinamąjį, nėra, pats kaltinamasis neneigė nukentėjusiojo ar liudytojų parodymų, išskyrus tai, kad kompiuterį pardavė nukentėjusiojo prašymu. Vis tik pažymėtina, kompiuteris priklausė R. Š., ir tuo atveju, jei būtų norėjęs jį parduoti, turėtų gauti už tai atlyginimą, tačiau J. B. nei grąžino kompiuterį, nei sumokėjo pinigus, kompiuteris buvo rastas tik pačiam nukentėjusiajam inicijavus jo paiešką per pažįstamus. Juolab, neaišku, kaltinamasis neargumentavo, kodėl nukentėjusysis kompiuterį, kurį įsigijo prieš porą mėnesių, norėtų parduoti už dešimteriopai mažesnę kainą ar dėl kokios priežasties būtų kompiuterį atidavęs neatlygintinai: bylos duomenimis nustatyta, kad kompiuteris neapgadintas ir veikiantis (1 t., b. l. 27-28). Neabejotinai jau vien kompiuterio kaina, už kurią jį iš nenustatyto asmens įsigijo liudytojas V. L. – 20 eurų – parodo, kad kompiuteriu buvo siekiama kuo greičiau atsikratyti, pats liudytojas taip pat patvirtino suvokęs, kad kompiuteris vogtas. Todėl teismas neturi pagrindo vadovautis kaltinamojo versija, kad pats nukentėjusysis prašė parduoti jo kompiuterį ir atidavė jį savo valia, kaltinamojo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip siekis išvengti teisinės atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad yra įrodyta, jog J. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė svetimą turtą – R. Š. priklausantį 200 eurų vertės kompiuterį. Kadangi pagrobto turto vertė neviršija 5 MGL, J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.
Dėl skirtinos bausmės
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis J. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Jis anksčiau tris kartus teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, bei kartą jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, kuri 2018 m. birželio 14 d. teismo nutartimi iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose (1 t., b. l. 75-94), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104), gydytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 105), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 10). 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. B. paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė (1 t., b. l. 119-120), 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi J. B. ekspertizės atlikimui atiduotas į ekspertizės įstaigą – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132-133), stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė atlikta 2019 m. sausio 8 d. – sausio 28 d., kaip minėta, ja konstatuota, kad J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. birželio 4 d., ir šiuo metu nustatyta – (duomenys neskelbtini), kurie netrukdė ir netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; J. B. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklaustas teismo posėdžio metu; J. B. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nerekomenduojamas (1 t., b. l. 149-154). Administracine tvarka baustas už smulkias vagystes, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, važiavimą viešuoju transportui be bilieto, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 96-102). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad šiuo metu kaltinamajam kitame procese taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, jis yra (duomenys neskelbtini), nedirba (1 t., b. l. 95), taigi nėra galimybės skirti jam straipsnio sankcijoje numatytas švelnesnes bausmes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta J. B. paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, tačiau jo trukmę nustatant mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 42 str. 1 d. 4 p., 49 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui kaltinamasis buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas joje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (20 dienų), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 141 straipsnio 1 dalies pagrindu buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
J. B. (J. B.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam areštą 20 (dvidešimt) parų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 141 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje J. B. išbūtą laiką – 20 dienų, ir laikyti J. B. atlikusiu jam paskirtą bausmę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.