Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Gytenio K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Gytenio K. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo, suinteresuoto asmenys P. B., Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nepertraukiamai valdo garažą ne mažiau kaip dešimt metų. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl jis netaikė CK 4.71 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 str. nustatytus reikalavumus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu, ir pareiškėjo valdymo neskaičiavo kartu su P. B. valdymu, kuris bendrai sudėjus trunka jau daugiau kaip trisdešimt aštuonis metus.

P. B., kaip garažo teisėtam savininkui, 1974-05-23 Vilniaus tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras išdavė inventorizacijos dokumentus, iš kurių matytu, kad garažą P. B. valdė trisdešimt šešis metus, o 2010 metais garažo valdymą P. B. perleido pareiškėjui. Skundžiamame sprendime teismas nepateikė jokių argumentų, kad P. B. valdymas nebūtų atitikęs CK 4.68 str. nuostatų. Teismas taip pat nepaneigė garažo perdavimo valdyti pareiškėjui fakto. Byloje neįrodyta, kad garažo valdytojai P. B. ir pareiškėjas būtų valdę garažą nesąžiningai ir neteisėtai.

Dėl daikto atviro valdymo sąlygos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 str. 3 d. slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas, ir kad CK 4.68 str. 1 d. nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003-07-01 daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo - iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas pagrįstai nustatė, jog negalima nustatyti pareiškėjo atviro garažo valdymo fakto.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad garažo nepertraukiamas valdymas tęsiasi ilgiau kaip dešimt metų. Iš pareiškėjo teismui pateiktų įrodymų matyti, kad įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėjo P. B., garažą suinteresuotas asmuo P. B. perdavė pareiškėjui valdyti tik nuo 2010 metų, todėl byloje pagrįstai konstatuotina, kad pareiškėjo valdymas neatitinka CK 4.68 str. reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 str. 1 d. suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 str. nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-379/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2008-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008 ir kt.).

Byloje nėra įrodymų, kad suinteresuotas asmuo P. B. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), inventorizacijos dokumentuose pažymėtą sutartiniu žymėjimu H-1.50, N19 (toliau – garažas arba ginčo garažas), sąžiningai įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nuo 1974-05-23. Pateiktos Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro dokumentų kopijos (5, 6 b.l.) neįrodo, kad šiuos dokumentus užsakė parengti suinteresuotas asmuo P. B.. Žemės nuomos mokesčio deklaracija (9 b.l.) ir įmokos kvitas (7 b.l.) patvirtina, kad suinteresuotas asmuo P. B. sumokėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį už 2000 metus. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad šiuo žemės sklypu suinteresuotas asmuo P. B. naudojosi iki ar po 2000 metų. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad šis žemės sklypas suinteresuotam asmeniui buvo išnuomotas ginčo garažui statyti ar valdyti. Iš 6 b.l. esančio plano matyti, kad pareiškėjo nurodytu adresu yra daugiau statinių, galimai garažų, byloje nėra įrodymų, kad suinteresuotas asmuo P. B. naudojosi būtent ginčo garažu. Jokių kitų įrodymų ar aplinkybių, kurios patvirtintų, kad suinteresuotas asmuo nuo 1974-05-23 ar vėliau garažą sąžiningai įgijo bei valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą, nėra. Todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.71 str. 2 d. ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens P. B. valdymo laiko skaičiuoti kartu, o pareiškėjo valdymo laikas neatitinka CK 6.68 str. 1 d. nustatyto termino.

Pareiškėjas teigia, kad garažą suinteresuotas asmuo P. B. pastatė. Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu. Tai teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas statybos būdu (CK 4.47 str. 4 p., Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.

Kadangi garažo nuosavybės teisė suinteresuoto asmens P. B. valdymo metu nebuvo įteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Byloje nėra įrodymų, kad suinteresuotas asmuo P. B. žemės sklypą, kuriame yra ginčo garažas, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra nustatytos CK 4.67-4.71 str. įtvirtintų sąlygų pareiškėjui pagal įgyjamąją senatį įgyti nuosavybės teisę į garažą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo pareiškimą atmetė. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo pagrindų nensutatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.