- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- 2S-1059-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00680-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- Č. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė Swedbank
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4232-955/2016 pagal ieškovės Č. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Č. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Swedbank, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; nepilnamečių sūnų R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarką: vieną savaitgalį į mėnesį sūnūs praleidžia su tėvu, tėvas paima sūnus šeštadienį tarp 10-11 val. ir pristato sūnus sekmadienį tarp 15-18 val.; atsakovas pasiima sūnus iš ieškovės gyvenamosios vietos ir pristato atgal, apie pasirinktą savaitgalį atsakovas praneša ieškovei prieš keturias dienas raštu; nepilnamečių sūnų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką, lėšų tvarkytoja paskirti motiną; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 170 Eur kas mėnesį sūnų išlaikymui laikotarpiu nuo 2014 spalio mėnesio iki 2015 metų spalio mėnesio, t. y. 4080 Eur; priteisti iš atsakovo 2 500 Eur ieškovės naudai neturtinės žalos; atsakovo paimtą 2000 Eur vartojimo kreditą 2015 m. liepos 10 d. sutartimi Nr. 15-056788- GV iš AB Swedbank priteisti grąžinti atsakovui asmeniškai; ieškovės vardu fiksuotų įmokų kredito kortelės 2010 m. lapkričio 24 d. sutartimi Nr. 10-086023-EG iš AB Swedbank Aleksoto KAC paimtą 1916,69 Lt (555,11 Eur) kredito likutį bankui grąžinti ieškovei asmeniškai; santuokoje įgytą transporto priemonę Mercedes Benz V230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2000 Eur, registruotą atsakovo vardu priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o ieškovei iš atsakovo priteisti 1000 Eur kompensaciją.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvienam vaikui (R. G. ir M. G.) priteisti laikiną išlaikymą po 170 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Prašymą grindė tuo, kad šalys kartu negyvena, vaikai gyvena kartu su ieškove, o atsakovas išlaikymo vaikams neteikia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams R. G. ir M. G. kiekvienam po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 14 d. (pirminio ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo priėmimo, ieškovę paskyrė laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, kitą prašymo dalį atmetė. Nustatė, kad nesant objektyvių duomenų apie atsakovo nuolat teikiamą materialinį išlaikymą vaikams, spręstinas vaikų laikino išlaikymo klausimas. Nutarė, kad negali priteisti laikino išlaikymo po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nes byla neišnagrinėta, prašoma priteisti laikino išlaikymo suma nepagrįsta įrodymais, teismas šiuo metu neturi visų įrodymų apie abiejų šalių turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, be to, tai būtų ieškinio reikalavimo patenkinimas. Išlaikymo dydį nustatė įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, vaikų amžių, specialiųjų poreikių nebuvimą, tai, kad įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad nutartis yra neteisėta.
Teismas nepagrįstai sprendė, kad viena ieškovė prižiūri ir aprūpina šalių sūnus. Dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, tai įrodinės priešieškiniu. Ieškovė nuo 2007 m. gyveno su atsakovu ir jų nepilnamečiais vaikais atsakovo motinai M. G. priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalims negyvenant kartu, po pamokų sūnus R. savarankiškai negalėdavo grįžti į ieškovės gyvenamąją vietą, o grįžti į buvusius namus, esančius šalia jo mokyklos, ieškovė griežtai uždraudė. Vėliau su ieškove sutarė, kad sūnus po pamokų grįš į atsakovo motinos butą. Čia su sūnumi ruošdavo pamokas, sūnus būdavo iki 18-19 val. vakaro. Tuo metu jį pilnai aprūpindavo. Taip tęsėsi iki 2016 m. vasario vidurio, t. y. iki kol ieškovė išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų.
Teismas turėjo atsižvelgti CK 3.198 straipsnį, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų. Tenkinant minimalius vaikų poreikius, orientaciniu kriterijumi laikytina bazinė socialinė išmoka (anksčiau MGL), kuri šiuo metu yra 38 Eur. Atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti sūnums tik tenkinant jų minimalius poreikius, o ne tuos, kuriuos ieškinyje nurodė ieškovė ir kurie yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo atlyginimą vidutiniškai sudaro apie 500 Eur. Atskaičius priteistą 240 Eur sumą, jam pragyvenimui lieka tik 260 Eur. Už sūnaus M. lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ lankymą kas antrą mėnesį sumoka atsakovas. Iki 2015 m. gruodžio 11 d. turėjo kreditorinį įsiskolinimą AB Swedbank pagal 2015 m. liepos 10 d. sutartį dėl vartojimo kredito, todėl daugiau vaikams padėti negalėjo. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė, nurodydama 340 Eur sumą vieno vaiko poreikiams tenkinti, į šią sumą įtraukė 100 Eur mokesčius už butą. Ieškovė nuomojasi maždaug 12-15 kv. m kambarį bendrabutyje, kurio nuomos mokestis tikrai yra ne 300 Eur per mėnesį. Teismas turėjo atsižvelgti, kad ieškovė pasiėmė vaikus palikusi butą, už kurį nereikėjo mokėti nuomos mokesčio, todėl jai tenka atsakomybė už tokius neapgalvotus ir nepagrįstus poelgius. Ieškovė nurodo, kad jos gaunamos pajamos yra 300 Eur, taigi neaišku, kokiu būdu ji pati skirs vaikų išlaikymui po 170 Eur per mėnesį. Ieškovė vaikų išlaikymui sutiko nustatyti sumą po 70 Eur kiekvienam sūnui per mėnesį, tačiau jos advokatė jai patvirtino, kad kiekvienam vaikui išlaikymą per mėnesį prisiteis ne mažiau kaip po 170 Eur. Dėl to nepavyko santuokos nutraukti bendru sutikimu. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovė devintą mėnesį nėščia, tas faktas ieškinyje nenurodytas.
Norėjo su sūnumis bendrauti aštuonias dienas per mėnesį, bet ieškovė leido tik dvi dienas. Vaikams būdant su atsakovu įsipareigoja jais rūpintis, bet ieškovei reikia kuo daugiau pinigų, kurių dalį galėtų leisti savo reikmėms.
Prašo nutartį pakeisti ir priteisti laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 75 Eur.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas neteisingai teigia apie netinkamai taikytą CK 3.198 str. nuostatą dėl išlaikymo priteisimo dviem ar daugiau vaikų. Teismas priteisė mažesnį nei 1 MMA ir mažesnį nei prašomą išlaikymą kiekvienam vaikui. Pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį vieno asmens išlaikymui turi būti skiriama bent jau 1 MMA suma (šiuo metu – 325 Eur). Minimalus būtino išlaikymo dydis tokios kategorijos bylose preziumuojamas, jo įrodinėti nereikia. Įrodymai teikiami apie vaiko poreikius, kurie viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinę būtino išlaikymo sumą. Vaikai pavalgę, aprengti, prižiūrėti. Kai su vienu iš tėvų lieka vaikai, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Neužtikrinus ieškinio reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti specialieji ir minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovė pateikė naujus įrodymus – mokytojos A. M. raštą, 2016 m. kovo 14 d. pažymą Nr. (2016-108-PD)-27 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2016 m. kovo 9 d. pažymą Nr. V-13-10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva bei remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, minėti įrodymai priimtini.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2016 m. vasario 2 d. nutartimi patenkinęs ieškovės prašymą ir pritaikęs CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą laikinąją apsaugą, minėtas teisės normas pritaikė tinkamai.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad, vertinant minimalius vaikų poreikius, orientacinis kriterijus yra bazinė socialinė išmoka. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Apelianto argumentas, kad teismas nenustatė vaikų poreikių, neturi esminės reikšmės ginčo klausimo vertinimui. Nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Ieškovei nepripažįstant, kad vaikus pakankamai išlaiko ir atsakovas, vaikų labui protinga ir teisinga priteisti laikiną išlaikymą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Laikino išlaikymo reikalingumą patvirtina ir apelianto pripažinimas, jog vaikams išlaikymo neteikė, nes turėjo mokėti banko paskolą, jo teiginys apie kas antrą mėnesį apmokamas sūnaus M. lopšelio-darželio lankymo išlaidas (akivaizdu, jog tokio pobūdžio išlaikymas dviems vaikams nėra pakankamas). Atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių vaikų amžių (8 ir 7 metų) jų poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 120 Eur kas mėnesį nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius.
Apelianto argumentai dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio ir tėvų galimybių jį teikti išsamiai bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį.