- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- AN2-259-891/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01174-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Arūnas Budrys (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. E. A. A.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Andrius Krištapavičius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. E. A. A., jo įgaliotam atstovui advokatui Andriui Krištapavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. E. A. A. įgalioto atstovo advokato A. Krištapavičiaus (toliau ir – apeliantas, atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1574-716/2020, kuriuo M. E. A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. E. A. A. nubaustas už tai, kad 2020 m. balandžio 8 d., apie 22.52 val., Vilniuje, Tuskulėnų g. 40, būdamas neblaivus (nustatytas 1,14 promilių girtumas), vairuodamas automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo nuo kito stovinčio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to jį kliudė ir apgadino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. HYUNDAI automobilio vairuotojas M. E. A. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. E. A. A. įgaliotas atstovas advokatas A. Krištapavičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimą ir priimti naują nutartį – bylą nutraukti. Anot apelianto, skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant procesines teisės normas.
3. Apeliantas nurodo, kad kaip visuotinai žinoma iš viešoje erdvėje paskleistos informacijos, skundžiamą nutarimą priėmęs teisėjas Mindaugas Striaukas vieną dieną prieš skundžiamo nutarimo priėmimą, tai yra 2020 m. gegužės 19 d., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kai jam buvo nustatytas neblaivumas, be to, Lietuvos Respublikos Prezidentas ketina atleisti minėtą teisėją iš pareigų, kaip pažeminusį teisėjo vardą. Apelianto teigimu, pasitvirtinus šioms aplinkybėms, asmuo būtų laikomas pažeminęs teisėjo vardą nuo to momento, kai jis padarė konkretų teisės pažeidimą, už kurį jam buvo taikomos drausminio pobūdžio priemonės. Dėl to, apelianto įsitikinimu, administracinio nusižengimo byla M. E. A. A. atžvilgiu turėtų būti nutraukta, nes skundžiamas nutarimas laikytinas negaliojančiu ab initio, kadangi bylą iš esmės išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
4. Be to, apeliantas teigia, kad buvo pažeista teisė būti išklausytam. Pasak apelianto, jam įteiktas 2020 m. balandžio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas su jame nurodyta teismo posėdžio vieta ir laiku reiškė, kad byla yra paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pažeidžiant principinę asmens teisę būti išklausytam. Be to, iš skundžiamo nutarimo nematyti, kokiu teisiniu pagrindu teismas iš žodinio bylos nagrinėjimo perėjo į rašytinį bylos nagrinėjimą. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad teismas išvadą apie M. E. A. A. kaltumą daro iš to, kad byloje yra liudytojos E. N. paaiškinimai, tačiau proceso teisės normos numato, kad liudytojo parodymais galima remtis kaip objektyviais parodymais tik tuo atveju, jeigu jie yra duoti teismo posėdžio metu ir po teismo priesaika. Todėl, anot apelianto, byloje nėra objektyvių duomenų apie aplinkybes, kuriomis tariama liudytoja galėjo matyti galimą eismo įvykį. Be to, apelianto įsitikinimu, galimus apgadinimus arba jų nebuvimą galėtų užtikrinti tik nuosekli ekspertizė. Taip pat, pasak apelianto, teismas visiškai nesigilino ir į sulaikymo dieną M. E. A. A. duotus pirminius paaiškinimus, kad neblaivumas jam buvo nustatomas policijos pareigūnams jį sulaikius stovintį prie automobilio, o tai reiškia, kad teismas šališkai vertino policijos pareigūnų tarnybinį pranešimą, kad M. E. A. A. turi būti trauktinas atsakomybėn už automobilio vairavimą neblaiviam.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu M. E. A. A. ir jo įgaliotas atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio bei apeliacinės instancijos teismui duotų paaiškinimų matyti, kad M. E. A. A. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas neteisėtos sudėties teismo bei pažeidžiant teisės būti išklausytam principą.
Dėl teismo šališkumo
7. Apeliantas skunde teigia, kad M. E. A. A. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teisėjas vieną dieną prieš skundžiamo nutarimo priėmimą, tai yra 2020 m. gegužės 19 d., padarė administracinį nusižengimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, o Lietuvos Respublikos Prezidentui atleidus šį teisėją iš pareigų, jis būtų laikomas pažeminęs teisėjo vardą nuo to momento, kai jis padarė konkretų nusižengimą.
8. Pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį, teisėjams (ir kitiems nurodytiems proceso dalyviams) mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogiją, taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje (1–6 punktai) yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. E. A. A. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs ir skundžiamą 2020 m. gegužės 20 d. nutarimą priėmęs teisėjas M. Striaukas 2020 m. gegužės 19 d. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu konstatuota, kad minėtas teisėjas tokiu poelgiu pažemino teisėjo vardą, todėl jam buvo iškelta drausmės byla, kuri buvo perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui. Teisėjų garbės teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu teisėjui M. Striaukui pareiškė griežtą papeikimą. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad bylą išnagrinėjęs ir skundžiamą nutarimą priėmęs teisėjas M. Striaukas būtų turėjęs asmeninį išankstinį nusistatymą, priešiškumą ar palankumą arba vienaip ar kitaip būtų suinteresuotas šios bylos baigtimi. Tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas. Be to, BPK 58 straipsnyje toks nušalinimo pagrindas, kurį nurodo apeliantas, nenumatytas. Vien tai, kad šią bylą nagrinėjęs teisėjas prieš skundžiamo nutarimo priėmimą padarė administracinį nusižengimą ir tokiu savo elgesiu pažemino teisėjo vardą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šioje administracinio nusižengimo byloje šis teisėjas buvo šališkas ar negalėjo nagrinėti šios bylos. Skundžiamo nutarimo priėmimo dieną teisėjas M. Striaukas ėjo teisėjo pareigas, nuo jų nebuvo nušalintas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teisėjas M. Striaukas nebūtų galėjęs nagrinėti M. E. A. A. administracinio nusižengimo bylos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėtos sudėties teismo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl teisės būti išklausytam
10. Įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. E. A. A. neigiant savo kaltę, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nepatikrinęs jo keliamos įvykio versijos, neapklausęs nukentėjusio asmens bei betarpiškai įvykį mačiusių liudytojų. Toks teismo sprendimas, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, yra prieštaraujantis ANK 630 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teismų praktikai. Pažymėtina, kad tiek ANK 629 straipsnio, tiek ANK 630 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant proceso dalyviams, jei jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą arba toks prašymas teismo yra atmetamas, pripažinus neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. E. A. A. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (pasirašė administracinio nusižengimo protokole), dalyvaujant vertėjui, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl apylinkės teismas pagrįstai nagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Tačiau byloje nėra duomenų, kad į teismo posėdį būtų kviesti nukentėjusysis ar liudytojai – policijos pareigūnai L. Š. ar D. A., bei betarpiškai įvykį mačiusi E. N., o įvertinus aplinkybę, kad M. E. A. A. savo kaltę iš esmės neigė, siekiant pašalinti visas abejones, šiuo atveju buvo būtina apklausti įvykį betarpiškai mačiusius liudytojus. Ši klaida atliekant dalinį įrodymų tyrimą ištaisyta administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų
11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, apylinkės teismas, spręsdamas M. E. A. A. kaltės klausimą, įvertino byloje esančią rašytinę medžiagą, tai yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojos E. N. rašytinius paaiškinimus, vyriausiosios patrulės L. Š. tarnybinį pranešimą, alkotesterio duomenis, eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukas, vadovavosi kita byloje esančia rašytine medžiaga. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. E. A. A. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus padarytos įvertinus visų byloje esančių rašytinių įrodymų visumą. Patikrinus šiuos duomenis bei apklausus į apygardos teismą atvykusius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei liudytojus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. E. A. A. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, tačiau ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą jis padarė kitomis aplinkybėmis nei nustatė apylinkės teismas, dėl to keistina skundžiamo nutarimo aprašomoji dalis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad M. E. A. A. 2020 m. balandžio 8 d., apie 22.52 val., Vilniuje, Tuskulėnų g. 40, vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo nuo kito stovinčio automobilio, dėl to jį kliudė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį (2020 m. balandžio 9 d., 00.01 val., M. E. A. A. nustatytas 1,14 promilių girtumas). Tokiais savo veiksmais M. E. A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 221, 222 punktų reikalavimus.
12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. E. A. A. apklaustas teismo posėdžio metu teigė, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nebuvo, kad jo automobilis visiškai neapgadintas, ant jo yra tik spalvos defektai, ne apgadinimai, tačiau tokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja E. N. savo rašytiniame paaiškinime ir bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu nurodė, kad 2020 m. balandžio 8 d., apie 22.52 val., Tuskulėnų g. 40 esančioje aikštelėje matė automobilių kontaktą ir iš karto po jo nukentėjusiojo automobiliui padarytus apgadinimus. Ši liudytoja teisme patvirtino, kad būtent M. E. A. A. (jo veidą matė, nes automobilyje degė šviesa), vairuodamas automobilį HYUNDAI, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį VOLVO ir nuvažiavo toliau. Liudytoja pažymėjo, kad smūgis buvo stiprus, jo nebuvo galima neišgirsti, automobilis pajudėjo iš vietos, be to, ji automobilio HYUNDAI vairuotojui M. E. A. A. gestais parodė, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį ir turi sustoti, tačiau jis to nepaisydamas toliau nuvažiavo pro ją. Šiuos liudytojos E. N. parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas D. A.. Nors šis liudytojas paties automobilių kontakto nematė, tačiau nurodė, kad jam su kolege gavus iškvietimą ir atvykus į eismo įvykio vietą ten buvusi E. N. paaiškino, koks automobilis į kokį automobilį atsitrenkė ir pasišalino. Be to, D. A. patvirtino, kad apgadinimai buvo, jie buvo užfiksuoti ir nufotografuoti, apgadinimai atitiko, matėsi, kad apgadinimas padarytas neseniai. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantis policijos pareigūnės L. Š. tarnybinis pranešimas. Be to, iš byloje esančios eismo įvykio schemos, papildomų duomenų ir fotonuotraukų matyti, kad policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją ir atlikę automobilių apžiūrą bei matavimus konstatavo, jog apgadinimai sutampa. Pažymėtina, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. E. A. A. neginčijo, jog 2020 m. balandžio 8 d., apie 22.52 val., vairavo automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtent Tuskulėnų g. 40. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, jog M. E. A. A. pažeidė KET 9 ir 14 punktų reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo nuo kito stovinčio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to jį kliudė ir apgadino abu automobilius.
13. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį asmeniui kyla ne tik nustačius, kad jis padarė KET pažeidimą ar pažeidimus, lėmusius kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, bet taip pat būtina nustatyti tai, kad šis asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengė apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
14. Sutiktina su apeliantu, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog eismo įvykio metu M. E. A. A. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Bylos duomenys (tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek liudytojų parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga) patvirtina, kad M. E. A. A. buvo sulaikytas ne eismo įvykio, o kitoje vietoje, praėjus maždaug valandai po eismo įvykio, tuo metu, kai automobilio nevairavo. Alkotesteriu 1,14 prom. girtumas M. E. A. A. taip pat buvo nustatytas po eismo įvykio praėjus šiek tiek daugiau nei valandai, tai yra 2020 m. balandžio 9 d., 00.01 val. (b. l. 13). Tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja E. N. jokių aplinkybių dėl automobilio HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. E. A. A. neblaivumo ar apsvaigimo eismo įvykio metu nenurodė. Iš byloje esančio M. E. A. A. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog prieš eismo įvykį vartojo alkoholį (apie 16 val. gėrė alaus), tačiau apklaustas apygardos teismo posėdžio metu nurodė, jog tuo metu vartojo nealkoholinį alų, nes vairavo. Taigi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio metu M. E. A. A. automobilį vairavo būdamas neblaivus, byloje nėra.
15. Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, M. E. A. A. policijos pareigūnų buvo sulaikytas praėjus nedideliam laiko tarpui po eismo įvykio (maždaug po valandos), netoli nuo eismo įvykio vietos ir jam alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas. Pats M. E. A. A. tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek duodamas parodymus apygardos teismui pripažino, kad išvažiavęs iš Tuskulėnų g. 40 ir nuvažiavęs į Žirmūnų g. 2 esančią parduotuvės stovėjimo aikštelę, laukdamas ten draugo, vartojo alkoholį. Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas D. A. taip pat patvirtino, kad automobilio vairavimo fakto jis nematė, automobilį jie rado stovintį kitoje aikštelėje, M. E. A. A. iš automobilio buvo išlipęs ir bendravo su kitu ekipažu, tuomet jis buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatytas neblaivumas. Iš alkotesterio kvito, kaip jau minėta aukščiau, matyti, kad M. E. A. A. neblaivumas buvo nustatytas praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po eismo įvykio. Taigi šie duomenys patvirtina, kad M. E. A. A. alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o tai draudžia KET 221 punktas. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš alternatyvių sąlygų asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį (esant ir kitoms sąlygoms) yra tai, kad asmuo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, darytina išvada, kad tokių aplinkybių nustatymas nagrinėjamu atveju M. E. A. A. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį reikšmės neturi, tai yra nėra jokio pagrindo, kaip prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, perkvalifikuoti M. E. A. A. veiksmus pagal kitą ANK straipsnį ar jo dalį nei tai padarė apylinkės teismas. Kita vertus, siekiant išvengti bet kokių neaiškumų, pirmosios instancijos teismo nustatytos administracinio nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės, susijusios su vairuotojo neblaivumu, keistinos kitomis, nurodant, jog M. E. A. A. vartojo alkoholį po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo.
16. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad eismo įvykio faktą bei M. E. A. A. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ANK 423 straipsnio 3 dalies sudėtį. M. E. A. A. neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau neigia, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, tai yra ginčija kaltę dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
17. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
18. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. E. A. A. ne tik, kad vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, bet ir iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia KET reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad M. E. A. A. pažeidė KET 222 punktą. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos pasišalinti nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam arba negalėdamas to padaryti – policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. E. A. A. apygardos teismo posėdžio metu teigė, kad jis jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, todėl ir išvažiavo. Tokius jo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja E. N. apygardos teismo posėdžio metu patvirtino, kad smūgis tarp automobilių buvo stiprus, jo nebuvo galima neišgirsti, taip pat nukentėjusiojo automobilis net pajudėjo iš vietos, ant nukentėjusiojo automobilio buvo matomi apgadinimai. Kaip matyti iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei fotonuotraukų, automobiliui HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, o automobiliui VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinės dešinės pusės durys, padaryti apgadinimai yra pakankamai aiškiai matomi, VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina yra 465,59 Eur (b. l. 10). Tad akivaizdu, kad esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui, M. E. A. A. kontaktą tarp automobilių turėjo neabejotinai pajusti. Be to, M. E. A. A. buvo perspėtas dėl kontakto su kitu automobiliu, tačiau į tai nereagavo. Kaip pažymėjo liudytoja E. N., ji aiškiai rankų gestais parodė automobilio HYUNDAI vairuotojui M. E. A. A., kad įvyko kontaktas su kitu automobiliu ir jis privalo sustoti, jis tą matė, tačiau ignoruodamas nesustojo, o iš eismo įvykio vietos iškart išvažiavo. Taigi M. E. A. A. eismo įvykio aplinkybių, net ir stabdomas liudytojos, nesiaiškino, žinodamas, kad yra apgadintas svetimas automobilis sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai nepranešė. Šiuo atveju M. E. A. A. atsakomybės nešalina ir tai, kad, kaip pažymėjo jo atstovas teismo posėdžio metu, jis yra egiptietis, tai yra arabas, kuris turi tam tikrą mentalitetą, suvokimą, kaip reikia vairuoti, visiškai kitaip suvokia tuos dalykus, todėl galbūt neteisingai įvertino tą situaciją, kadangi, kaip jau minėta, jam buvo rodomi būtent rankų gestai, be to, pats M. E. A. A. apklaustas apygardos teismo posėdžio metu nurodė, kad jau seniai gyvena Lietuvoje ir yra turėjęs ne vieną eismo įvykį, todėl žino, kaip tokiais atvejais reikia elgtis. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad M. E. A. A. iš eismo įvykio vietos pasitraukė neteisėtai, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.
19. Atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai eismo įvykio metu kitai transporto priemonei padarytos žalos dydis neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai yra 750 Eur. Kaip matyti iš AB „Lietuvos draudimas“ pranešimo apie žalos atlyginimą, J. P. priklausančiam automobiliui eismo įvykio metu buvo padaryta 465,59 Eur dydžio žala (b. l. 10). Taigi ši suma yra mažesnė nei penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl spręstina, kad M. E. A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
20. M. E. A. A. skundžiamu nutarimu nubaustas ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už KET pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. Nei iš skundžiamo nutarimo, nei iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo nėra aišku, už kokį KET pažeidimą ar pažeidimus M. E. A. A. yra nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Kaip jau minėta, dėl KET 9, 221, 222 punktų pažeidimų, jis yra nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį bei ANK 426 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad M. E. A. A. pažeidė ir KET 14 punkto, kuris draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, dėl ko jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, tačiau, kaip nustatė aukštesnės instancijos teismas, byloje nėra pakankamai duomenų, kad M. E. A. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jokios kitos aplinkybės, kad M. E. A. A. būtų pažeidęs kitus KET punktus, protokole jam nėra inkriminuojamos, jų nenustatė ir apylinkės teismas. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį M. E. A. A. turi būti nutraukta, nes jo padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl to, skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikintinas.
21. Nors nei apeliaciniame skunde, nei apygardos teismo posėdžio metu nepasisakyta dėl M. E. A. A. skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžių, apygardos teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas, skirdamas M. E. A. A. nuobaudas (ir privalomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) už ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, įvertino visas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą ir pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pažeidėjo asmenybę, ir paskyrė M. E. A. A. minėtų nusižengimų sankcijose numatytas baudas, kurios yra mažesnės nei sankcijose numatytų baudų vidurkiai, bei minimaliam, ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytam, terminui atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Galutinę nuobaudą šiam asmeniui paskyrė pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, tai yra taikė nuobaudų apėmimą. Turint omenyje, kad nenustatyta M. E. A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, apylinkės teismo paskirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra laikytinos proporcingomis ir teisingomis.
22. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu M. E. A. A. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje padarytus nusižengimus skirtos nuobaudos buvo bendrinamos, todėl, nagrinėjamu atveju nutraukus M. E. A. A. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje padarytus nusižengimus skirtos nuobaudos turėtų būti bendrinamos iš naujo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skundžiamu nutarimu buvo paskirta 11 Eur bauda, o nuobaudos buvo bendrinamos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, tai yra galutinė nuobauda paskirta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (nagrinėjamu atveju pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį), todėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nutraukimas galutinei nuobaudai jokios įtakos neturi ir jos dydžio nekeičia. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nutarimo dalis dėl nuobaudų bendrinimo paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. E. A. A. įgalioto atstovo advokato Andriaus Krištapavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1574-716/2020 dalį, kuria M. E. A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 11 eurų dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį M. E. A. A. nutraukti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1574-716/2020 aprašomąją dalį kitomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ją išdėstant taip: M. E. A. A. 2020 m. balandžio 8 d., apie 22.52 val., Vilniuje, Tuskulėnų g. 40, vairuodamas automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo nuo kito stovinčio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to jį kliudė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį (2020 m. balandžio 9 d., 00.01 val., M. E. A. A. nustatytas 1,14 promilių girtumas).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.