Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-23 · Civilinė byla Nr. 2A-280-357/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-23
Bylos Nr.
2A-280-357/2011
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02117-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
Ieškovas
Telšių rajono savivaldybės
Atsakovas
J. K.
Trečiasis asmuo
J. K., E. K., S. K.
Kategorijos
  • 50.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2A - 280 - 357/2011

Pranešėja R. Bartašienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02117-2009-8

Teisėja J. Staševičienė Procesinio sprendimo kategorija 50.11.4;121.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovės Telšių rajono savivaldybės atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Telšių rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15-304/2011 pagal ieškovės Telšių rajono savivaldybės ieškinį atsakovui J. K., tretiesiems asmenims J. K., E. K., S. K. dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nuomos sutarties nutraukimo ir skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė Telšių rajono savivaldybė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama nutraukti buto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1996-03-22; iškeldinti teismine tvarka J. K. ir kitus jo šeimos narius iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovo J. K. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nesumokėtą įsiskolinimą 7033,39 Lt už UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ teikiamas paslaugas. Nurodė, kad ieškovei priklauso tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios(duomenys neskelbtini). 1993-12-22 Telšių rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl atsilaisvinusio gyvenamojo ploto paskyrimo” atsakovo J. K. 5 asmenų šeimai buvo skirtas butas minėtose tarnybinėse gyvenamosiose patalpose, ir tuo pagrindu 1996-03-22 pasirašyta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr.1. Šis butas atsakovui J. K., kaip Telšių rajono policijos komisariato darbuotojui, buvo suteiktas darbo laikotarpiui. J. K. darbo santykiai nutrūko 1998 metais, tačiau buvęs pareigūnas kartu su šeimos nariais atsisako išsikelti iš tarnybinių gyvenamųjų patalų ir iki šiol naudojasi tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis be jokio teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės Telšių rajono savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo J. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini) ieškovo Telšių rajono savivaldybės naudai - įsiskolinimą Telšių rajono savivaldybei 178,58 Lt ir 7444,85 Lt už UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ teikiamas paslaugas. Įsiskolinimo – 7444,85 Lt už UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ teikiamas paslaugas mokėjimą išdėstė dalimis, 4 mėnesių terminui, kas mėnesį, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokant ne mažiau kaip po 1861,21 Lt. Iš atsakovo priteisė žyminį mokestį 228,70 Lt valstybei už įsiskolinimo priteisimą (CPK 80 str.1d.1p.). Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad Telšių rajono valdytojo 1993 m. gruodžio 22 d. Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), įgyvendinantį rajono Valdybos 1993-12-22 nutarimą gyvenimo sąlygų pagerinimui, 8 dalimi, nutarė įregistruoti butą, esantį(duomenys neskelbtini), tarnybiniu butu - policijos komisariatui. Paskyrė šį butą J. K. 6 asmenų šeimai. 1996 m. kovo 22 d. Savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis išdavė Telšių policijos komisariatui, asmeniškai nuomininkui J. K., pasą gyvenamosioms patalpoms 84,44 kv.m., 4 kambarių butui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Telšių rajono Policijos komisariato 1998-04-09 Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. atleido iš Telšių rajono policijos komisariato budėtojų dalies inspektoriaus pareigų pagal vidaus reikalų sistemos statuto 43,1 str. (pačiam prašant) ir išdavė pensininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės mero 2009-07-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), reikalaujama, kad J. K. išsikeltų iš Telšių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio(duomenys neskelbtini).

Teismas konstatavo, kad byloje yra visi duomenys apie tai, kad ginčo buto statusas, šalių nuomos teisiniai santykiai atsirado iki 2000 metų CK įsigaliojimo ir tęsiasi iki šiol. Tam, kad atsirastų tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, buvo visos 1964 m. CK ir Butų kodekse nustatytos sąlygos: specialus nuomos sutarties objektas – patalpos, turinčios tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą, specifinės sutarties šalys – darbovietė ir darbuotojas. Todėl J. K. tinkamai atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuoti kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos nuoma. Perdavus ginčijamą butą, kaip valstybės nuosavybę, ieškovui valdyti patikėjimo teise, butas išlaikė tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nebuvo nutraukta. Nuomos teisiniai santykiai nepasibaigė nuo atsakovo J. K. išėjimo į pensiją. Nuo to momento jis įgijo teisę gauti kitą gyvenamąją patalpą pagal Butų kodekso 96 str. reikalavimus, t. y. įgyti kitas patalpas toje pat vietovėje, atitinkančias techninius ir sanitarinius reikalavimus.

Teismas nurodė, kad kita svarbi faktinė aplinkybė ta, kad ieškovas į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau nei 10 metų nuo atsakovo J. K. darbo pabaigos, t.y. atleidimo iš Telšių rajono policijos komisariato. Atsakovo prašymas taikyti senatį pagrįstas, todėl tenkintinas, nes ieškovo reikalavimai išsikelti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų yra pareikšti išnykus ieškinio padavimo senaties terminui (CK 1.127 str.).

Įsiskolinimas butų ūkiui 178,58 Lt ir įsiskolinimas už UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ teikiamas paslaugas iki 2010-11-16 7444,85 Lt. Šio fakto neginčijo ir patys atsakovai, kad vengė mokėti mokesčius, tačiau ieškovas neprašo šiuo pagrindu jų iškeldinti remdamasis CK 6.611 str., todėl ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesant iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų pagrindas, atmestas. Iš atsakovo J. K. priteisė ieškovo – Telšių rajono savivaldybei 178,58 Lt ir 7444,85 Lt už UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ teikiamas paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas Telšių rajono savivaldybė prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Patikslinti sprendimo dalį, kurioje teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti Telšių rajono savivaldybės naudai įsiskolinimą Telšių rajono savivaldybei už UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ teikiamas paslaugas, pakeičiant skolos sumą iš 178,58 Lt ir 7444,85 Lt į 8783,58 Lt. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pamiršo pažymėti, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareiškėjas paminėjo, jog atsakovas J. K. yra visiškai atsiskaitęs su Telšių rajono savivaldybe už SĮ Telšių butų ūkio teikiamas paslaugas, todėl 178,58 Lt suma neturi būti priteisiama atsakovui, su tuo sutiko ir atsakovas. Tačiau skola Telšių rajono savivaldybei už UAB „Litesko" filialo „Telšių šiluma" teikiamas paslaugas, bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo išaugusi iki 8783,58 Lt. Būtent tokią sumą priteisti nurodė ieškovas ir pateikė teismui UAB “Litesko” filialo “Telšių šiluma” PVM sąskaitą faktūrą (Serija (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ieškinio dalis kuria tenkino teismas turi būti koreguojama ir tinkamai nustatoma atsakovo įsiskolinimo Telšių rajono savivaldybei dydžio suma, t.y. 8783,58 Lt, o 178,58 Lt skola už SĮ Telšių butų ūkio teikiamas paslaugas turi būti anuliuojama.

2. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančias faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus ir teisinius argumentus, priėmė sprendimą vadovaudamasis 1964 m. CK 363 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei tuo metu galiojusio Butų kodekso (toliau - BK) 105 straipsnio 6 ir 9 punktais. Teismas neatsižvelgė į tai, ką ieškovas itin akcentavo dėl tuo metu galiojusios specialiosios teisės normos. Ieškovas vertindamas atsakovo ir Telšių rajono savivaldybės tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius, vadovavosi Tasyklėmis ir 1964 m. CK 363 straipsniu, o ne BK. Tiek specialiosios normos (Taisyklių) 11 straipsnio, tiek 1964 m. CK 363 straipsnio nuostatose, numatančiose darbuotojų (jų šeimos narių), kuriems buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, iškeldinimą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, atvejus, nėra numatytas atvejis iškeldinti darbuotojus ir jo šeimos narius iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, suteikiant jiems kitą gyvenamąją patalpą, kurie išėjo į personalinę pensiją, t.y. suėjus nustatytam tarnybos stažui. Kadangi atsakovas yra išėjęs ne į senatvės pensiją, o į personalinę pensiją, apelianto nuomone, teisės aktai nenumato jo, kaip tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomininko, teisinės apsaugos dėl teisės būti paliktam tarnybinėse gyvenamosiose patalpose pasibaigus jo darbo santykiams. Tai liečia ir jo šeimos narius. Vertinant BK 105 straipsnio 6 punkto nuostatą, atsakovas nėra dirbęs Telšių rajono savivaldybėje ir tarnybinės gyvenamosios patalpos jam buvo suteiktos jo darbdavio Telšių policijos komisariato, o ne Telšių rajono savivaldybės.

3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra pagrįstas, nes ieškovo reikalavimai išsikelti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų yra pareikšti jau išnykus ieškinio padavimo senaties terminui yra neteisėta. Nuosavybės teisė į butą, esantį(duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybei pripažinta tik nuo 2002 m. birželio 13 d. Minėto buto savininke nuo 2002 m. birželio 13 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. (ieškinio pateikimo Telšių rajono apylinkės teismui dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nuomos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo išieškojimo) Telšių rajono savivaldybė buvo 7 metus 4 mėnesius 19 dienų. Todėl Telšių rajono savivaldybė gali ginti pažeistas jos teises, nes bendrasis ieškinio senaties terminas jai nėra ir negalėjo būti pasibaigęs.

Atsiliepimas

Atsakovas J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1.Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą ir jis turi būti nepakeistas. Gyvenamoji patalpa buvo suteikta Telšių rajono valdytojo 1993-12-22 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsiradusius po šio potvarkio priėmimo teisinius santykius reglamentuoja tuo metu galiojusios teisės normos, o kadangi įstatymas atgal negalioja, teismas teisingai vadovavosi tuo metu galiojusio 1964 m. redakcijos CK normomis- CK 363 str.l d. 3 p. - iš tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkai, išėję į senatvės pensiją, gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą.

2. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė tuo metu galiojusio Butų kodekso 105 str. 6 p., kur nurodoma, kad neleidžiama iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto asmenų, kurie ne mažiau kaip dešimt metų išdirbo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

3. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai taikė senatį, kadangi ieškovas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 10 metų po to kai suėjo LR CK 1.127 str. numatyti terminai. Todėl visi ieškovo argumentai yra nepagrįsti ir apeliacinis skundas turi būti atmestas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto Telšių rajono savivaldybės apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje teigiama, kad civilinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų negaliojimas atgal, t.y. tiems juridiniams faktams ir šių faktų pasekmėms, kurie atsirado iki teisės aktų įsigaliojimo, suponuoja civilinių teisių ir pareigų, įgytų galiojant ankstesniam teisės aktui, tęstinumą. Šios teisės ir pareigos automatiškai neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai teisės aktas pripažįstamas netekusiu galios vėlesniu teisės aktu, jei pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad minėtos anksčiau įgytos civilinės teisės ir pareigos išnyksta nuo naujojo teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2002 T.J. V. v. Kauno miesto valdyba ir kt., kat. 18.2; 45.9.1). Kitaip tariant, nuomos sutartis su buvusiu darbuotoju, kuris iš tarnybos buvo atleistas ryšium su išėjimu į pensiją iki 2000-06-15, gali būti nutraukta nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos tik paties darbuotojo pageidavimu: nuomotojas praranda teisę inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą, antraip būtų pažeisti buvusio darbuotojo teisėti lūkesčiai, susiję su kitos gyvenamosios patalpos suteikimu.

Byloje nustatyta, kad atsakovui J. K. ir jo šeimai gyvenamosios patalpos buvo suteiktos 1993-12-22. Tuo metu atsiradę nuomos civiliniai teisiniai santykiai buvo reglamentuojami galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso. Tam, kad atsirastų tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, privalėjo būti visos šios įstatyme nustatytos sąlygos: specialus nuomos sutarties objektas - patalpos, turinčios tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą; specifinės sutarties šalys - darbovietė (įstaiga, organizacija) ir darbuotojas; speciali sutarties įforminimo tvarka - rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų (Liaudies deputatų) tarybos vykdomojo komiteto sprendimu priskiriant patalpas tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondui ir suteikiant jas nuomininkui pagal vykdomojo komiteto išduotą specialų orderį. Reikalavimo sudaryti rašytinę tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutartį kaip atskirą dokumentą, įstatymas nenumatė (1964m. CK 320 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. K. suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa Telšių rajono valdytojo 1993 m. gruodžio 22 d. Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), vadinasi, nuo šio momento atsakovas įgijo teises į šį butą, todėl atsiradusius teisinius santykius reglamentuoja šių santykių atsiradimo momentu galiojančios teisės normos. Visuotinai pripažintas teisės principas – įstatymas atgal negalioja. Todėl taikytinos 1964 m. CK normos - remiantis 1964 m. CK 363 str. 1 d. 3 p., iš tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkai, išėję į senatvės pensiją, 4 p. atleisti dėl sveikatos stovio, gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Be to, galiojusio Butų kodekso 105 straipsnio 6 punktas nurodo, kad neleidžiama iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto yra asmenys, ne mažiau kaip dešimt metų išdirbę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurios suteikė jiems tarnybinę gyvenamąją patalpą, taip pat 9 p. numatyta, kad ši sąlyga taikoma ir senatvės ir personaliniams pensininkams. Kaip matyti iš faktinių duomenų, atsakovas J. K. Telšių rajono PK išdirbo 21 metus 5 mėnesius ir 6 dienas ir išėjo į pareigūnams skiriamą valstybinę pensiją, vadovaujantis tuo metu galiojusio Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-29 nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“ (Žin., 1991, Nr.25-679), 43.1 punktu (jo paties prašymu). Atsakovo J. K. tarnybos santykiai pasibaigė 1998-04-08, kai tuo metu galiojo specialioji teisės norma LR Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 495 dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, apskaitos bei naudojimo taisyklės, kur 13 straipsnio 9 punktas nurodo, kad negali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos asmenys, kurie ne mažiau kaip 10 metų dirbo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, suteikusioje jiems tarnybines gyvenamąsias patalpas, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai priėmė sprendimą vadovaudamasis 1964 m. CK 363 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei tuo metu galiojusio Butų kodekso (toliau - BK) 105 straipsnio 6 ir 9 punktais ir neatsižvelgė į tuo metu galiojusios specialiosios teisės normas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl atleidimo iš darbo pagrindo vertinimo, sprendžiant šalių ginčą, yra teisiškai nereikšmingi. Teismas pripažino, kad atsakovas pagal Butų kodekso 105 straipsnio 6 dalį, tai yra dėl to, kad išdirbo Telšių rajono policijos komisariate daugiau kaip dešimt metų kuris buvo suteikęs jam tarnybines gyvenamąsias patalpas, tuo buvo įgijęs teisę pasinaudoti teisine apsauga iškeldinimo iš tarnybinio buto atveju. Tuo klausimu pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2009.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko byloje taikytiną materialiosios teisės normą (1964 m. CK 363 str. 4 p.), kuri įpareigoja buvusį darbdavį iš tarnybinių patalpų iškeldinant nuomininką ir jo šeimos narius suteikti jiems kitą gyvenamąją patalpą.

Taip pat atmestinas apelianto Telšių rajono savivaldybės apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas J. K. yra skolingas Telšių rajono savivaldybei už UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ teikiamas paslaugas, pakeičiant skolos sumą iš 178,58 Lt ir 7444,85 Lt į 8783,58 Lt. Bylos duomenimis bei bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė teismui PVM sąskaitas - faktūras (69-70 b.l.) ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė priteisti 178,58 Lt ir 7444,85 Lt įsiskolinimą už UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ teikiamas paslaugas (71 b. l.). Ieškovas Telšių rajono savivaldybė nepateikė raštu prašymo dėl ieškinio reikalavimo padidinimo ir nepateikė rašytinių įrodymų apie prašomos sumos dydį (LR CPK 135 str).

Ieškovui nepareiškus ieškinio apeliaciniame skunde nurodomai įsiskolinimo sumai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, turėjo koreguoti ir tinkamai nustatyti atsakovo įsiskolinimo Telšių rajono savivaldybei dydžio sumą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo tam teisinio pagrindo, nes bylą nagrinėja ieškinio reikalavimo ribose, todėl ir apeliacinis skundas gali būti tenkintas tik pareikšto ieškinio ribose. Įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme CPK 312 str.

Tokiu būdu šioje skundo dalyje, apeliacinio skundo dalykas yra iš esmės ne prašymas pakeisti teismo sprendimą, o naujas ieškininis reikalavimas, kuris apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.

Apeliantas Telšių rajono savivaldybė apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra neteisėtas, nes ieškovo reikalavimas išsikelti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų bendrasis ieškinio senaties terminas nėra ir negalėjo būti pasibaigęs. Nuosavybės teisė į butą, esantį(duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybei pripažinta tik nuo 2002 m. birželio 13 d. Minėto buto savininke nuo 2002 m. birželio 13 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. (ieškinio pateikimo Telšių rajono apylinkės teismui dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nuomos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo išieškojimo) Telšių rajono savivaldybė buvo 7 metus 4 mėnesius 19 dienų. Reikalavimas byloje taikyti senatį yra atmestinas, nes reikalavimams dėl nuosavybės teisės ar valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo netekimu, ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, nes naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-692/2002).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama kolegija į šias aplinkybes, bei į CPK 320 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, ar procesinių teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, apeliacinį skundą atmeta. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl kolegija Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

nutarė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Telšių rajono savivaldybės (įmonės kodas 111101724, buveinės adresas Žemaitės g. 14, Telšiai) 5,95 Lt (penkis litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai Rasa BartašienėRegina Agota GutauskienėEgidijus MockevičiusNuorašas tikrasTeisėjaRasa Bartašienė