- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-441-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- V. S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- K. T., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Arūnas Bertulis, Mindaugas Kukaitis
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjai V. S. B.
suinteresuoto asmens atstovams O. K., advokatui Mindaugui Kukaičiui
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. T. atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos V.S. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. T., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl buvusios sodybos fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens K. T. savarankišką reikalavimą dėl pamatų priklausymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. S. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai priklausančiame 1,56 ha žemės sklype, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus rajone, buvo sodyba ir joje stovėjo pastatai. Nurodė, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas žemės sklypo paskirties pakeitimui ir sodybos atkūrimui. Pareiškėja nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso 1,56 ha žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-09-20 sprendimu Nr. 18967. Šis žemės sklypas yra Grovių geomorfologiniame draustinyje, dėl ko, vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., šiame žemės sklype statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius pastatus galima tik esamose ir buvusiose sodybose, nustačius juridinį faktą. Pareiškėja nurodė, kad jai priklausantis sklypas yra buvusio savininko S. T. buvusios sodybos, kuri sudegė 1950-1958 m., vietoje. Archyvuose nėra sodybos faktą patvirtinančių duomenų. Buvusios sodybos faktą įrodo 2006-04-25 antstolio R. Kamarausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 55/06/06, kuriame konstatuotas pamatų ir sodo toje vietoje buvimo faktas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. T. su pareiškimu nesutiko ir pareikštu savarankišku reikalavimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1,56 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k. esantys statinio pamatai, plane pažymėti indeksu 1I1ž (ankstesnis indeksas 2I1/m), kurio unikalu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. T.. Nurodė, kad nuosavybės teise pareiškėjai priklausančiame žemės sklype esantys pamatai yra K. T. priklausančios sodybos, esančios kitoje kelio pusėje, dalis. Nekilnojamojo turto registre ginčo pamatai registruoti kaip K. T. priklausantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 2I1m.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-12-28 sprendimu tenkino pareiškėjos V. S. B. pareiškimą – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priklausančiame 1,56 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus rajone, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodyba ir joje stovėjo pastatas, bei atmetė suinteresuoto asmens K. T. savarankiškus reikalavimus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog byloje nėra ginčo dėl namo pamatų buvimo pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, tačiau nesutariama, kokio statinio tai yra pamatai ir kam jie priklauso. Teismas, remdamasis 2006-04-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 55/06/06, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-01-25 sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-12 nutartimi, sprendė, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype išlikę pamatai yra gyvenamojo namo pamatai, dėl ko nustatė sodybos faktą. Teismas nustatė, kad ginčo pamatai yra ženkliai nutolę nuo suinteresuoto asmens K. T. sodybos ir ūkio pastatų. Teismas, atmesdamas suinteresuoto asmens K. T. savarankišką reikalavimą, rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-01-25 sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-12 nutartyje nustatytomis prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje turinčiomis aplinkybėmis, jog K. T. teiginys, kad V. S. B. priklausančiame žemės sklype yra K. T. priklausantis pastatas, pažymėtas indeksu 2I1 m, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertino liudytojų parodymų.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens K. T. atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos V. S. B. prašymą dėl juridinio fakto nustatymo ir pripažinti juridinį faktą, kad 1,56 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k. esantys statinio pamatai, plane pažymėti indeksu 1I1ž (ankstesnis indeksas 2I1/m), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. T.. Mano, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytos išvados prieštarauja sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytam juridinę reikšmę turinčiam faktui, kadangi sprendimo motyvuose teismas pasisakė dėl išlikusių pamatų valdymo fakto, o rezoliucinėje dalyje – dėl sodybos ir pastatų buvimo fakto. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl pamatų valdymo nuosavybės teise fakto, nes tokiu atveju turėjo nustatyti nuosavybės teisių atsiradimo į pastatą ar pamatus pagrindą. Nurodo, kad pastato buvimas neįrodo sodybos fakto. Pareiškėja nepateikė jokių sodybos ir pastato egzistavimą patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad K. T. priklausantis statinys, pažymėtas indeksu 2I1/2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- tai tie patys pamatai, kurių pagrindu pareiškėja įrodinėja sodybos buvimo faktą. Taigi ginčo pamatai, esantys kitoje gatvės pusėje kaip ir visi kiti K. T. priklausantys statiniai, priklauso būtent K. T.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo licenciją atlikti statinio matavimus turinčios įmonės parengtu statinio pamatų kadastrinių matavimų byla. Apelianto atstovės manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 445 str. įtvirtintą juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo sąlygą, numatančią, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas pažeidė aktyvumo pareigą nagrinėjant šios kategorijos bylas. Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat pažeidė LR CPK 444 str. 1 d., kadangi nustatytas faktas pareiškėjai nesukuria jokių asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos. Teismas sprendime nenurodė nustatytu faktu sukeliamų teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-01-25 sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-12 nutartimi nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, nes skiriasi nagrinėjimo dalykas, atsižvelgiant į tai, kad toje byloje buvo sprendžiamas ne pastatų (pamatų) valdymo klausimas, o reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-09-20 sprendimo Nr. 2.5-41-18967 panaikinimo. Skunde nurodo, jog teismas, atmesdamas K. T. prašymą dėl pamatų priklausymo fakto nustatymo, pažeidė konstitucinę K. T. nuosavybės teisę. K. T. nuosavybės teisės į statinį (pamatus), plane pažymėtus indeksu 1I1ž (ankstesnis indeksas 2I1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra panaikintos. Ginčo pamatai yra pavaizduoti nekilnojamojo turto kadastro bylos schemoje. Teismas, būdamas vietoje, nerado jokio kito pastato ar statinio pamatų, plane pažymėtų indeksu 1I1ž (ankstesnis indeksas 2I1/m). Tai, jog ginčo pamatai yra nutolę nuo pagrindinės sodybos, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant jų priklausymo klausimą. Pareiškėjai V. S. B. nuosavybės teisės buvo atkurtos į S. T., mirusiam 1985 m., iki nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) kaime. Jam nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas šiuo metu yra pažymėtas plane numeriu 1585-1 ir jis nebuvo toje vietoje, kur nuosavybės teisės šiuo metu yra atkurtos pareiškėjai. Šis asmuo ir suinteresuoto asmens K. T. senelio J. T. brolis S. T., miręs 1958 m., nėra vienas ir tas pats asmuo, tarp jų nėra giminystės ryšio. Ginčo statiniu 2I1/m iki savo mirties naudojosi K. T. dėdė S. T., miręs 1958 m., tačiau jis nebuvo jo savininkas. Tai patvirtina liudytojo L. Š. parodymai. Pareiškėjai V. S. B. priklausančiame žemės sklype anksčiau buvo suinteresuoto asmens K. T. tėvams priklausęs sodas su pastatu, su kitoje kelio pusėje įsikūrusia pagrindine sodyba, o teritorija priklausė Granica I kaimui.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities viršininko administracija pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai rėmėsi administracinėje byloje Nr. I-1013-13/07 nustatytais prejudiciniais faktais, kadangi vienas iš pareiškėjų K. T. ir O. K. argumentų buvo tas, kad žemės sklype, į kurį V. S. B. buvo atkurtos nuosavybės tiesės, yra O. K. nuosavybės teise priklausantys statinys – pamatai, pažymėti indeksu 2I1/m, dėl ko teismas turėjo dėl jo pasisakyti.
Pareiškėjos V. S. B. atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo K. T. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimą palikti nepakeistą. Teismas skundžiamu sprendimu nustatė tik sodybos ir joje stovėjusio pastato faktą, o ne valdymo teisę į pastatą ar į ginčo pamatus. Apeliantas K. T. administracinėje byloje Nr. I-1013-13/07 pats nurodė, kad pareiškėjai V. S. B. priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, kurioje iki 1965 m. stovėjo gyvenamasis namas, kuriame gyveno S. T.. Tai paneigia apelianto nurodomą aplinkybę, jog išlikę pamatai yra jam priklausančios ir kitoje kelio pusėje esančios sodybos dalis. Byloje nėra duomenų, kokioje konkrečioje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime buvo suinteresuoto asmens senelei K. T. priklausęs žemės sklypas. Administracinėje byloje Nr. I-1013-13/07 buvo pagrįstai nustatyta, kad ginčo pamatai nepriklauso K. T., nes visi jam priklausantys pastatai registruoti viename žemės sklype, tame tarpe ir pastatas Nr. 2I1/m. Tai, kad K. T. priklausantis pastatas 2I1/m nėra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrodo ir paties apelianto pateiktas 1984-04-22 K. T. priesodybinio sklypo aktas, iš kurio matyti, kad kitoje kelio pusėje esančiame sode jokių pastatų nėra. Tai, kad apelianto kieme pamatų likučių vietoje stovėjo ūkinis pastatas, patvirtina liudytojų parodymai. Apeliantui priklausančio pastato 2I1/m paskirtis – ūkinė, o ginčo pamatų vietoje buvusio pastato paskirtis – gyvenamoji, skiriasi šių statinių statybos metai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas.
Apeliantas K. T. apeliaciniu skundu ginčija Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimo, kuriuo teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai V. S. B. priklausančiame 1,56 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)Vilniaus r., kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodyba ir joje stovėjo pastatas, teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priskiriamos prie bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 442 str. 1 p.). Nagrinėdamas šias bylas, teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Kaip nustatyta byloje, žemė, kurioje pareiškėjai V. S. B. yra atkurtos nuosavybės teisės, yra Grovių geomorfologiniame draustinyje, priskirtame prie saugomų teritorijų, todėl, nesant išlikusių buvusios sodybos liekanų ir jos nesant pažymėtos planuose, nenustačius juridinio fakto apie sodybos ankstesnį egzistavimą toje vietoje, bet kokia statyba V. S. B. priklausančiame žemės sklype negalima. Šios Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo normos paskirtis - apsaugoti ir užtikrinti, kad saugomose teritorijose nebūtų statomi nauji statiniai, nesusiję su draustinio tikslų įgyvendinimu, tačiau ji nedraudžia atkurti draustinyje buvusias sodybas bei jų statinius. Nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 443 str. 8 d. nuostatomis, turi užtikrinti balansą tarp žemės sklypo savininko intereso atkurti buvusią sodybą ir visuomenės intereso išsaugoti teritorijas, įstatymų nustatyta tvarka priskirtas prie saugomų, o tai reiškia, jog nustatant tokio pobūdžio faktus, turi būti itin kruopščiai ir išsamiai ištirtos reikšmingos bylai aplinkybės, surinkti bei įvertinti įrodymai, nustatytas jų tarpusavio ryšys.
Pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikšmingos bylos aplinkybėms nustatyti (Civilinio proceso kodekso 185 str. 1 d., 265 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 14-as punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiga įrodyti sodybos buvimo faktą teko pareiškėjai V. S. B.. Pareiškėja įrodinėjo, jog jai priklausančiame žemės sklype yra buvusi S. T., į kurio iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, sodyba. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog administracinės bylos Nr. I-1013-13/2007 medžiaga, patvirtinanti, jog (duomenys neskelbtini)kaimo žemė buvo rėžinė ir nuosavybės teisių atkūrimas čia vyko pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, suinteresuoto asmens K. T. ir jo atstovų paaiškinimai bei liudytojo L. Š. parodymai (b.l.151) paneigia S. T., mirusio 1985 m., į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretendavo pareiškėja, sodybos buvimo pareiškėjai priklausančiame žemės sklype faktą. Su tuo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu sutiko ir pareiškėjos V. S. B. atstovas, kaip pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvusios sodybos savininką nurodydamas S. T., mirusį 1958 m., kuris buvo suinteresuoto asmens K. T. giminaitis. Tačiau, pasikeitus faktiniam pareiškimo pagrindui, nebuvo pateikta nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų – archyvinių duomenų apie buvusią S. T., mirusio 1958 m., sodybą ar įrodymų apie šių duomenų nebuvimą. Byloje esantys liudytojų parodymai nėra pakankamai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, kad sudarytų pagrindą konstatuoti prašomo nustatyti juridinio fakto egzistavimą, o į bylą pateikti rašytiniai įrodymai tokio fakto taip pat nepatvirtina. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje antstolio R. Kamarausko 2006-04-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 55/06/06 (b.l.8) ir ginčo pamatų atstumas iki suinteresuotam asmeniui K. T. priklausančių pastatų nėra pakankami konstatuoti, kad išlikę pamatai yra gyvenamojo namo pamatai. Sodybos fakto įrodinėjimas yra neatsiejamai susijęs su sodybos kaip ūkio vieneto, kuriuo naudojosi konkretus asmuo, egzistavimu. Kadangi, kaip minėta, aplinkybė dėl pareiškėjai V. S. B. priklausančiame žemės sklype buvusios sodybos priklausymo S. T., mirusiam 1958 m., kaip pareiškėjos reikalavimų pagrindas buvo nurodyta nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas jos netyrė ir nevertino, apeliacinės instancijos teismas negali imtis priemonių šiai aplinkybei visapusiškai išaiškinti LR CPK 443 str. 8 d. pagrindu, kadangi ji negali būti apeliacijos objektas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjimo galimybės šioje byloje nėra išsemtos, teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas ir byla minėtoje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjai bei kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, kurių pagrindu būtų galimybė daryti vienokias ar kitokias išvadas apie prašomo nustatyti fakto įrodytumą.
Pažymėtina, jog teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 str. 1 d., 445 str.).
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-12-28 sprendimu atmetė suinteresuoto asmens K. T. savarankišką reikalavimą, vadovaudamasis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2007-01-25 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1013-13/07, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-12 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A10-867/2007, nustatyta aplinkybe, jog K. T. teiginys, kad V. S. B. priklausančiame žemės sklype yra K. T. priklausantis pastatas, pažymėtas indeksu 2I1 m, yra nepagrįstas. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje teisėtumą ir pagrįstumą bei prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog 1,56 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., esantys statinio pamatai, plane pažymėti indeksu 1I1ž (ankstesnis indeksas 2I1/m), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. T.. Šį juridinę reikšmę turintį faktą suinteresuotas asmuo prašo nustatyti, siekdamas sprendimo pagrindu įregistruoti jam priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 2I1m, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., išlikusių pamatų buvimo vietą pareiškėjai V. S. B. priklausančiame 1,56 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) k. Byloje nustatyta, jog suinteresuoto asmens K. T. nurodomas nekilnojamasis daiktas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k. – yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įrašant jo kadastrinius duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą (kadastro duomenų fiksavimo data – 1994-05-02), o taip pat įregistruotos ir suinteresuoto asmens K. T. daiktinės teisės (nuosavybės teisės) į šį ūkinį pastatą (b.l.91). Todėl pareikštu savarankišku reikalavimu K. T. iš esmės siekia statinio kadastrinių duomenų, susijusių su statinio būkle ir vieta žemės sklype (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. 12 p. ir 13 p.), patikslinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens K. T. įgaliotinė O. K. iki bylos iškėlimo teisme kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, t. y. į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama atlikti nurodyto statinio kadastrinius matavimus. Viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti prašomus veiksmus, motyvuodamas, kad pagal nekilnojamųjų daiktų formavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir atsižvelgiant į faktinę objekto būklę, kad tai yra pamatų likučiai, kadastriniai matavimai neatliekami. Suinteresuotas asmuo K. T. šio vertinimo neginčijo įstatymo nustatyta tvarka, bet kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl, jo nuomone, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal LR CPK 444 str. 2 d. 9 p. teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai numato kitokią tvarką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu siekiamų tikslų (jam priklausančio ūkinio pastato kadastrinių duomenų, susijusių su statinio būkle ir vieta žemės sklype, nustatymo) gali siekti pasinaudodamas įregistruoto statinio kadastrinių duomenų tikslinimo tvarka, kadastro tvarkytojui pripažinus, kad K. T. priklausančio ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)k., pamatai pagal savo būklę vis dar priskirtini prie nekilnojamojo turto kadastro objektų, t.y. jog K. T. priklausantis ūkinis pastatas nėra visiškai sunaikintas ir likę pamatai vis dar gali būti priskirti statinio kategorijai (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikslinimo tvarka yra reglamentuojama LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių. Pažymėtina, jog minėtų tikslų suinteresuotas asmuo K. T. taip pat gali siekti pasinaudodamas LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str. 2 d. įtvirtinta kadastro tvarkytojo sprendimų apskundimo tvarka, siekiant ištaisyti pareiškėjai V. S. B. priklausančio 1,56 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kadastro duomenis, susijusius su šiame žemės sklype esančiu statiniu. Pagal minėtą tvarką suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Be to, pažymėtina, jog egzistuoja galimybė įstatymo nustatyta tvarka ginčyti neteisingus kadastro duomenis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinė byla pagal suinteresuoto asmens K. T. savarankišką reikalavimą dėl pamatų priklausymo K. T. nuosavybės teise fakto nustatymo, kurio nustatymui įstatymai numato kitokią tvarką, turi būti nutraukta, vadovaujantis LR CPK 293 str. 1 p. Todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimas dalyje, kuria teismas išnagrinėjo ir atmetė suinteresuoto asmens K. T. savarankiškus reikalavimus yra naikinamas kaip priimtas pažeidus ir neteisingai pritaikius LR CPK 445 str. įtvirtintą procesinę teisės normą, numatančią sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, ir byla toje dalyje nutrauktina. Kai įstatymai nustato neteisminę faktų nustatymo tvarką, teismas turi pareiškimą dėl tokio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas - bylą nutraukti (LR CPK 293 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinės bylos dalyje pagal suinteresuoto asmens K. T. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukimas nėra blogesnio sprendimo apelianto K. T. atžvilgiu priėmimas LR CPK 313 str. prasme, kadangi nagrinėjant šios kategorijos bylas teismas nėra saistomas apeliacinio skundo nustatytų bylų (LR CPK 320 str. 2 d.). Tinkamas LR CPK 445 str. procesinių teisės normų kaip viešosios teisės normų pritaikymas, turėjo esminę reikšmę suinteresuoto asmens K. T. savarankiško reikalavimo priėmimo klausimo išsprendimui ir galimybei jį nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti.
Civilinę bylą dalyje pagal suinteresuoto asmens K. T. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.
Civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjos V. S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.