Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2757-917/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
1-2757-917/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27274-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2462-917/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27274-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3 1.2.13.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. J. nuo 2013 m. sausio 16 d., būdamas mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir būdamas atsakingas už bendrijos darbuotojų saugą ir sveikatą, darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos rengimą, profesinės rizikos vertinimą, ir privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus savo pareigų neįvykdė, o būtent: neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės bendrijoje, neužtikrino kontrolės kaip buvo laikomasi bendrijoje nustatytos tvarkos vykdant pavojingus darbus statybos objektuose, neorganizavo darbuotojo A. U. mokymo bei instruktavimo atliekant pavojingus darbus (darbai iškasose, tranšėjose), pavojingoje zonoje (darbai iškasose – žemių, nuošliaužų užvirtimo pavojus), kurioje nuolat veikia ar gali veikti rizikos veiksniai, vykdė darbus neturėdamas paskyros – leidimo, neužtikrino, kad vykdant melioracijos darbus (drenažo vamzdžių klojimo darbus) smėlio grunto tranšėjoje, gylyje viršijant 1,50 m., būtų naudojamos priemonės, užtikrinančios, kad nevirstų iškasos gruntas ir neužspaustų darbuotojų, neužtikrino, kad iškastas iš tranšėjos gruntas būtų laikomas saugiu atstumu nuo tranšėjos krašto, tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01 (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: <...> 6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką“; 27 straipsnio 1 dalį „Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo“; 15 straipsnio 1 dalies, „Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais“; Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patv. 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 11 punktą „Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra – leidimas“; 50 punktą: „Natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama ne giliau kaip: 50.1. papunktį: 1,0 m. - piltiniuose, smėlio ir žvyro gruntuose; 50.2 papunktį: 1,25 m. - priesmėlio gruntuose; 50.3 papunktį: 1,50 m. - priemolio ar molio gruntuose.“ ir 53 punktą: „Jeigu nėra galimybės naudoti inventorinius iškasų, duobių ir tranšėjų sienų sutvirtinimus, reikia naudoti sutvirtinimus, pagamintus pagal darbdavio patvirtintus individualinius projektus“; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patv. 2008 m. sausio 15 d. Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 42 punktą: „Darbai iškasose (tranšėjose), šuliniuose, tuneliuose, požeminiai ir žemės darbai: 42.1. dirbant iškasose (tranšėjose), šuliniuose, požemiuose arba tuneliuose, turima imtis reikiamų saugos priemonių, kurios 42.1.1. užtikrintų ramsčių, klojinių, šlaitų, pylimų patikimumą“; ir 42.4. punktą: „iškastas gruntas, < ...> turi būti laikomi saugiu atstumu nuo iškasų (tranšėjų). <...>“, ko pasėkoje 2019 m. kovo 7 d. apie 10.20 val., adresu (duomenys neskelbtini) k., ties (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant melioracijos rekonstrukcijos darbus įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas – MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniam darbuotojui A. U. klojant vamzdį tranšėjoje, kurios gylis viršijo 1,5 m, atskilo dešinys, apie 0,4 – 0,5 metrų ilgio tranšėjos iškasos šlaitas, ir atskilusioms žemės užgriuvo ant tranšėjoje dirbusio A. U., dėl ko A. U. patyrė sužalojimus – krūtinės suspaudimą, pasireiškusį širdies ir plaučių sumušimu, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, kaklinio 7-o slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžiu, dešinio raktikaulio petinio galo daliniu išnirimu, ko pasėkoje išsivystė kompresinė asfiksija, kuri komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, šoku, klinikine mirtimi, postanoksine encefalopatija, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu, dėl ko (duomenys neskelbtini) 13:30 val. LSMUL Kauno klinikose A. U. mirė.

Kaltinamasis A. J. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė aiški, supranta kuo yra įtariamas. Narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitose neregistruotas. Pripažįsta, kad būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir būdamas atsakingas už bendrijos darbuotojų saugą ir sveikatą, darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos rengimą, profesinės rizikos vertinimą, ir privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus šių savo pareigų neįvykdė. MB „(duomenys neskelbtini)“ už darbų saugą atsakingas tik jis. Jis žinojo, kad turėjo organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę bendrijoje. Jo mažosios bendrijos darbuotojui A. U. neorganizavo mokymų bei neinstruktavo kaip dirti atliekant pavojingus darbus. 2019 m. kovo 6 d. jis gavo užsakymą perkelti melioracines sistemas į kitas vietas. Darbus pradėjo 2019 m. kovo 7 dieną. Šiame objekte dirbo A. U., J. N. ir A. M.. Žinojo, kad šiam objektui reikia paskyros leidimo, tačiau pradėjo darbus be jo tikėdamasis vėliau paskyrą leidimą gauti. Pradėjus darbus jis nežinojo kokio gylio tranšėją reikės kasti. To neįmanoma sužinoti kol nerandama senos melioracijos sistemos. Tą dieną, kai darbuotojai pradėjo darbus, jis buvo išvykęs į Šakius. Jis nebuvo kartu ir nežiūrėjo kokiame gylyje bus atliekami darbai. Prieš darbus jis neinstruktavo darbuotojų, kad esant gilesnėms nei 1,5 m tranšėjoms reikia įrengti tranšėjos kraštų sutvirtinimus. Taip pat nieko nesakė kur turėtų būti supiltos iškasos. Jis tikėjosi, kad darbuotojai tai žinos, nes dirba ne pirmus metus. Taip atsitiko, kad jo darbuotojai nesilaikė saugos reikalavimų, neįrengė griovio sutvirtinimų, per arti griovio supylė iškasas dėl ko atskilo griovio kraštas ir užgriuvo ant griovyje dirbusio A. U.. A. U. buvo prispaustas ir dėl patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Pripažįsta, kad dėl to yra kaltas, nes jei būtų pravedęs instruktažą ir pats kontroliavęs vykdomus darbus, šios nelaimės buvo galima išvengti. Dėl to jis labai gailisi. Su žuvusiojo A. U. artimaisiais jis susitaikė, apmokėjo A. U. laidotuves, šermenis, ketvirtines, taip pat atlygino patirtą moralinę žalą. Kaip patvirtinimą to prie apklausos prideda taikos sutartį sudarytą su A. U. žmona D. U., sūnumis A. U. ir D. U.. (2 t., b. l. 21-22, 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

- Iš 2019 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad iškastos tranšėjos ilgis – 20 m, plotis – 0,65 m, gylis 2 m. Apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 21-27);

- Iš 2019 m. kovo 13 d – 2019 m. gegužės 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 237/2019(02) matyti, kad A. U. mirties priežastis - kompresinė asfiksija dėl krūtinės suspaudimo. Tai komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, šoku, klinikine mirtimi, postanoksine encefalopatija, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu. A. U. mirtis konstatuota (duomenys neskelbtini) 13:30 (LSMUL KK gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2019-0146747 duomenys). LSMUL KK medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 386 (2019-03-07 11:27) duomenimis - paimta 5 ml kraujo alkoholio nustatymui, tačiau duomenų apie tyrimo atsakymą nerasta. A. U. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. A. U. lavono kraujyje rasta 0,99 mg/l lidokaino, kuris yra vietinis anestetikas ir buvo naudotas 2019-03-07 17:59 pulmonologo, atliekant fibrobronchoskopiją. Lavono kraujyje amitriptilino, amfetaminų, barbitūratų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. A. U. konstatuota: 1. krūtinės suspaudimas, pasireiškęs širdies ir plaučių sumušimu, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, kaklinio 7-o slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžu, dešinio raktikaulio petinio galo daliniu išnirimu, padarytas kietais bukais daiktais, galimai užgriuvus žemėms su betonu, tikėtina, užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl krūtinės suspaudimo, išsivysčius kompresinei asfiksijai su anksčiau minėtomis komplikacijomis, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tapęs mirties priežastimi. 2. plėštinė kairės pėdos žaizda padaryta kietu buku ar bukabriauniu daiktu ir galėjo išsivystyti, kaip nurodyta ligos istorijoje, vaduojant žemėmis prispaustą A. U. ekskavatoriumi. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. U. autopsijos metu rasta vainikinių širdies arterijų aterosklerozė, II stadija, siaurinanti spindį iki 25-50 %, aortos aterosklerozė (III;3), riebalinė kepenų distrofija, Duomenų apie kitus susirgimus nėra (1 t., b. l. 100-106);

- Iš 2019 m. gegužės 23 d. liudytojos D. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad A. U. buvo jos sutuoktinis. Tiksliai neprisimena, bet kažkur apie metus laiko jos velionis vyras A. U. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino, tai vyras klojo plastmasinius vamzdžius iškastame griovyje. A. U. visą gyvenimą dirbo statybose, statė didelius aukštus namus, tikrai turėjo daug praktikos. Apie savo darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ sutuoktinis nieko daug nepasakojo. Nežino kokias darbų saugos priemones turėjo naudoti darbe, ar jas naudojo, ar jų turėjo pakankamai. Būdavo, kad grįždavo namo su bendrovės automobiliu, tai matydavo, kad jame yra šalmas, spec. drabužiai. Daugiau apie jo darbą nieko pasakyti negali, nes nežino. Ji, kaip žmona, tik sudėdavo pietus ir išlydėdavo į darbą. 2019 m. kovo 7 d. sutuoktinis A. U. kaip visada išėjo į darbą. Tą dieną prieš pietus, tiksliau laiko neprisimena, jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino sūnus A. U. ir pranešė, kad tėčiui, t. y. A. U. atsitiko nelaimė ir kad sutuoktinis išvežtas į ligoninę. Arūnas daugiau nieko nepasakojo, tik pasakė, kad ji išeitų iš darbo ir jie važiuos į Kauno klinikas kur išvežtas A. U.. Klinikose juos pasitiko A. U., kuris dirbo kartu su jos vyru. Jos vyras buvo operacinėje. Jai pasakė, kad vyrui siuvo koją. Iš operacinės vyrą pervežė į intensyvios terapijos skyrių. Po to jai leido pamatyti vyrą, bet jis buvo be gyvybės ženklų, buvo prijungti aparatai. Gydytojai paaiškino, kad jo būklė sunki, gyvybę palaiko tik aparatai ir yra nejautra. Klinikose buvęs A. pasakojo, kad A. darbo metu užgriuvo žemės. Smulkiau nepasakojo arba pasakojo, tačiau ji iš šoko neprisimena. 2019 m. kovo 8 d. Aleksui buvo padarytas smegenų tyrimas ir nustačius, kad smegenys yra mirę, Aleksui konstatavo mirtį. Ji mano, kad ši nelaimė atsitiko dėl to, kad nebuvo tinkamai užtikrintos saugios darbo sąlygos. Turėjo būti kažkokie sutvirtinimai, kad žemės nevirstų. Dėl šio įvykio ji nukentėjo, prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Aleksas buvo pagrindinis šeimos maitintojas. Šiuo metu negali pasakyti kokia moralinė ir materialinė žala jai padaryta. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai padėjo jai organizuoti laidotuves. Dėl civilinio ieškinio ji pasisakys vėliau (1 t. b. l. 43-44);

- Iš 2019 m. rugpjūčio 29 d. liudytojos D. U. ikiteisminio tyrimo metu papildomai duotų parodymų matyti, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina ir papildomai praneša, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. pilnai kompensavo jai padarytą moralinę žalą, apmokėjo velionio vyro laidotuves, šermenis, 30 dienų mirties minėjimą. Ji ir A. J. susitaikė, pretenzijų dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ji neturi ir ateityje neturės. Prašo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 45);

- Iš 2019 m. gegužės 23 d. liudytojo A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad A. U. jo tėvas. Apie pusmetį, gal kiek daugiau, tėvas dirbo firmoje pas jo pusbrolį A. U., firmos pavadinimo jis nežino. Tėvas tiesė drenažą. Kiek kalbėjo su tėvu, tai tėvas buvo patenkintas savo darbu, sakė, kad nesunku. Tėvas buvo daug metų išdirbęs statybose. Visa šeima norėjo, kad jis nebedirbtų, tačiau tėvas pats ieškojosi darbo. Daug sykių klausė, kaip šis darbas, bet tėvas sakydavo, kad viskas gerai, kad darbu patenkintas. Apie darbų saugos priemones tėvas nepasakojo, to ir jis neklausė. Negali pasakyti ar buvo laikomasi darbų saugos reikalavimų ar ne. 2019 m. kovo 7 d. jam paskambino pusbrolis A. U. ir pasakė, kad tėvą užgriuvo žemės, kad tėvas dar kvėpuoja ir, kad tėvas išvežtas į klinikas. Tada jis paskambino savo mamai D. U. ir jie kartu nuvažiavo į Kauno klinikas. Tėvo būklė buvo sunki, sąmonės neatgavo, o 2019 m. kovo 8 dieną tėvas mirė. Kas atsitiko tėvui darbe jam smulkiai niekas nepasakojo. Žino tik tiek, kad tėvas buvo griovyje kai griuvo žemės ir tėvą prispaudė. Tėvas tada dirbo kartu su dar dviem bendradarbiais. Kiek žino, tai vienas iš jų taip pat buvo griovyje, tačiau iš jo išlipo, dar šaukė tėvui, kad liptų iš griovio, tačiau tėvas išlipti nespėjo. Tai jis žino tik iš kitų pasakojimo. Tai pasakojo Andrius bei vienas iš kartu buvusių darbininkų. Daugiau apie tą įvykį nieko pasakyti negali, nes nežino. Nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Jų šeimą atstovaus tik mama D. U.. Civilinio ieškinio taip pat nereikš (1 t., b. l. 47-48)

- Iš 2019 m. liepos 25 d. liudytojo D. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis yra A. U. vyriausiasis sūnus. Jis žinojo, kad tėvas dirbo prie melioracijos, kažkokius vamzdžius tiesė žemėje. Nežino kokioje firmoje dirbo tėvas. Kiek žino, tai tėvas tame darbe dirbo kažkur metai iki nelaimės, t. y. nuo 2018 m. pavasario. Tėvas apie savo darbą nepasakodavo. Jis mažai būdavo namuose. Šių metų pavasarį, gal kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, jam paskambino brolis A. U. ir pasakė, kad tėtis susižeidęs darbe. Sakė, kad lygtais koją susilaužė, kad užvirto žemės. Jis dar sakė, kad jei čia nieko baisaus, tai pagis. Gal po kokios valandos, gal greičiau paskambino pusbrolis A. U. ir pasakė, kad tėvukas sužeistas ir išvežtas į ligoninę. Tuo metu jis buvo reise Prancūzijoje. Tos pačios dienos vakare ir naktį pradėjo gauti blogas žinutes, kad tėvukui į smegenis neateina deguonis. Neprisimena tiksliai po kiek laiko, gal po paros ar dviejų, medikai tėvą atjungė nuo aparatų ir konstatavo mirtį. Jis grįžo į Lietuvą tik laidotuvėms. Žino, kad tėvuką darbo metu užvirto žemės. Nežino kaip viskas buvo iš tikrųjų, nieko neklausinėjo ir apie nelaimingą atsitikimą nieko pasakyti negali. Dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Jų šeimą ikiteisminiame tyrime atstovaus jo mama D. U. (1 t., b. l. 50-51);

- Iš 2019 m. kovo 7 d. liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis kartu su bendradarbiais J. ir A. U. dirbo jų darbovietės MB „(duomenys neskelbtini)“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur po žeme klojo drenažo vamzdžius. J. dirbo su traktoriumi ir kasė griovius vamzdžių klojimui, o jis su A. U. klojo vamzdžius. Apie 10.20 val. jis stovėjo ties grioviu, A. U. buvo griovyje ir klojo vamzdį, o J. buvo traktoriuje. A. U. klojant vamzdį nuslinko griovio kraštas ir A. U. užvirto žemės nuo kojų iki krūtinės. A. U. griovyje stovėjo stačias. Jie greitai A. atkasė ir ištraukė, bei paskambino 112. Kol atvyko med. pagalba jie darė A. širdies masažą. Medikai A. atgaivino ir išvežė į ligoninę, į LSMUL. Jie dirbo pagal vadovų nurodymus, buvo blaivūs. Dėvi darbovietės išduotą aprangą, avalynę ir šalmus. A. U. užvirto žemės netikėtai, be jokios pašalinės priežasties. Jis viską matė (1 t., b. l. 33-34);

- Iš 2019 m. kovo 21 d. liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai duotų parodymų matyti, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina ir papildomai praneša, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdžių klojėju. Kada pradėjo dirbti bendrovėje tiksliai neprisimena, bet pernai pavasarį. Neprisimena kada buvo instruktuotas dėl darbų saugos. Kai buvo įdarbintas tada buvo instruktuotas, po to dar vieną ar du kartus, tiksliai neprisimena. Kada buvo instruktuotas paskutinį kartą taip pat neprisimena. Žino, kad kasant gilesnį nei 1,5 m gylio griovį turi būti atliekami nušlaitavimo darbai arba dedami klojiniai, t. y. sutvirtinimai. Visuose objektuose, kuriuose dirbdavo, prieš tai jų bendrovės darbų vadovas A. U. įvertindavo gylius ir pasakydavo, ko reikia nušlaitavimo ar klojinių. Bendrovės vadovas A. J. taip pat kartais pasakydavo, kokias saugos priemones naudoti, tačiau dažniausiai tai atlikdavo A. U.. Saugos priemonės jiems buvo išduotos. Tai šalmai, pirštinės, spec. batai, spec. apranga. Visada dirbdavo su spec. apranga ir saugos priemonėmis. 2019 m. kovo 6 d. jie visi, tai yra jis, ekskavatorininkas J., pavardės nežino, A. U. ir A. U. atvažiavo į naują objektą (duomenys neskelbtini). Tą dieną kasimo darbų jie nedirbo, pasižymėjo griovių kasimo vietas, apkalbėjo kokio gylio griovius kas, kokius vamzdžius, šulinius naudos. Pagal projektą turėjo kasti apie 2 m gylio griovius, tiksliai neprisimena, bet apie 2 metrų. Jau ir tą dieną buvo aptarta, kad reiks aptverti objektą, nušlaituoti griovius. Sekančią dieną, t. y. 2019 m. kovo 7 d. jis, A. U. ir J., atvyko į objektą ir pradėjo kasti. Jis ir A. parodė J. kur kasti griovius, surado melioracijos vamzdį, iškasė duobę, nušlaitavo ir įstatė kanalizacijos šulinį. Nuo šulinio J. ekskavatoriumi iškasė apie 1,70 m gylio ir apie 10 m ilgio griovį. J. sėdėjo ekskavatoriaus kabinoje, juodu su A. ištiesė ant kranto vamzdį, po to nuleido jį į griovio dugną. Po to patys nuo šulinio pusės, kur buvo nušlaituota, įlipo į griovį tam, kad pataisyti vamzdį. A. įlipo pirmas, jis įlipo paskui. Nuėjo į priekį kiek iškasta. A. ėjo priekyje. Jie pataisė vamzdį, jis pasakė: „lipame lauk“ ir apsisukęs nuėjo atgal link šulinio. Išlipęs iš griovio atsisuko ir pamatė, kad atskilo kraštas griovio jam iš kairės pusės. Jis dar sušuko A., kad greičiau bėgtų. A. pradėjo bėgti link jo, tačiau griovio kraštas virsdamas A. prispaudė. Jis iš kart bėgo prie A. gelbėti. A. buvo prispaustas grunto luito. A. stovėjo stačias griovyje, buvo prispausta krūtinė. Pridėjo savo delną A. prie burnos. A. nekvėpavo. A. J.. J. pasakė, kad greičiau skambintų greitajai ir su ekskavatoriumi atvažiuotų padėti A. atkasti. Grunto užgriuvo daug. J. paskambino, o po to atvažiavo su ekskavatoriumi ir jie A. atkasė. Bekasant su ekskavatoriumi buvo užkabinta A. koja ir truputį sužalota ties kulnimi. Po to A. iškėlė iš griovio ir gaivino iki kol atvažiavo greitoji pagalba. Nors žinojo ir buvo aptarta, kad griovį reikia nušlaituoti, tačiau kadangi labai trumpoje atkarpoje, tik apie 5 m, griovys buvo gilus, o toliau negilus, kartu su A. savarankiškai nusprendė nušlaitinimo nedaryti, norėjo sutaupyti laiko. Nei vieno iš vadovų tą dieną su jais nebuvo, vadovai nematė kas atsitiko. 2019 m. kovo 6 d., kai aptarė saugos priemones objekte jis niekur nepasirašė. Kiek žino, tai nepasirašė niekas (1 t., b. l. 57-58);

- Iš 2019 m. kovo 21 d. liudytojo J. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ apie pusmetį. Neprisimena kada buvo įdarbintas, dirba ekskavatorininku. Tiksliai neprisimena kada buvo instruktuotas dėl darbų saugos. Tikrai instruktavo tris kartus, kada tiksliai neprisimena. Paskutinį kartą instruktuotas sausio ar vasario mėnesį, tiksliai neprisimena. Jam išduotos saugos darbe priemonės - šalmas, pirštinės, spec. batai, spec. apranga. Visada darbo metu spec. priemonės yra naudojamos. Jį instruktuodavo darbų vykdytojas A. U.. Kitus darbuotojus taip pat. Bendrovės vadovas A. J. nėra jo niekada instruktavęs dėl darbų saugos, kaip ir sakė tai darydavo A. U.. Kieno pavedimu jis nežino. 2019 m. kovo 6 d. jie važiavo apžiūrėti naujo statybų objekto adresu (duomenys neskelbtini). Važiavo jis, A. U., A. M. ir A. U.. Jie atsižymėjo trasą, atliko matavimus, atsižymėjo kur šuliniai, atliko matavimus ir pasiruošimą darbui. Kasimo darbų tą dieną nevykdė. Jis negirdėjo, kad būtų aptartos saugos priemonės darbui šiame objekte. Dėl darbų saugos jie niekur nepasirašinėjo. Jie kalė kuolus, ne visada buvo visi vienoje vietoje ir jis negali pasakyti ar A., A. ir A. aptarė saugos priemones ar ne. Jo pagrindinis darbas yra kasti griovius ekskavatoriaus pagalba. Jam pasakė kokio gylio ir kokio ilgio griovį reikia iškasti. Šiaip dažniausiai A. jam pasakydavo kokio gylio ir ilgio tranšėjas turi kasti. A. kaip ir A. yra vamzdžių klojėjas. 2019 m. kovo 7 d. jis, A. U. ir A. M. atvyko į tą objektą atlikti kasimo darbų. Jis kasė tranšėją nuo 1,50 iki 1,62 m gylio, kokio ilgio nežino, gal kokių 5 m. Norėdamas atsitraukti toliau su ekskavatoriumi, kad galėtų tęsti darbą, nusisukęs nuo darbuotojų, t. y. A. ir A., išgirdo riksmą. Atsisukęs pamatė, kad A. rėkia ir moja ranka. Atbėgęs prie A. pamatė, kad A. užspaustas žemėmis, t. y. tranšėjos kraštu. A. buvo tranšėjoje, t. y. iškastame griovyje, užspaustas iki krūtinės. Bandė iškasti kastuvu, bet tai atrodė nelabai įmanoma, todėl atsivarė ekskavatorių prie įvykio vietos ir bandė atkasti A.. Atkasti pavyko. Kasimo metu truputį buvo užkabintas ir sužalotas A. kojos kulnas. A. A. jį iškėlė iš griovio, pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą ir skambinti greitajai. Pirmą kartą greitajai jis skambino kai bėgo iki ekskavatoriaus prieš atkasimą. Jis pats nematė kaip atsitiko, kad A. užvirto žemės, jis sėdėjo ekskavatoriaus kabinoje. Jis tik iš bendro išsilavinimo ir ankstesnių darbų žinojo, kad tranšėjas reikėjo nušlaituoti. Gal tai sakė ir instruktavimo metu, jis neprisimena. Jis dar klausė A. ar reikia nušlaituoti, tačiau A. tik gūžtelėjo pečiais ir nieko neatsakė. Nei vienas iš bendrovės vadovų, t. y. nei A. U., nei A. J., nesakė jam, kad šiame objekte reikia tranšėjas nušlaituoti ar sutvirtinti. Aplamai apie tai nieko nekalbėjo, ar kalbėjo su kitais nežino, pasakyti negali. Ankščiau kiek dirbo jie būdavo pasamdomi. Tuose objektuose darbų metu būdavo kitos firmos darbų vadovas, kuris jiems pasakydavo ar reikia tranšėjas nušlaituoti ar sutvirtinti. Dirbant šiame objekte, t. y. Žemaitkiemio k., jiems niekas nieko nesakė apie reikalingas taikyti saugos priemones (1 t., b. l. 60-61);

- Iš 2019 m. kovo 20 d. liudytojo A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Šioje bendrijoje dirba nuo 2018 m. balandžio mėn., nuo kurios dienos neprisimena. Jis yra projektų vadovas, tačiau dirba ir kitus darbus. Jų bendrija yra maža, iš viso dirba iki 10 žmonių. MB „(duomenys neskelbtini)“ kloja inžinerinius tinklus, t. y. atlieka kanalizacijos ir melioracijos darbus. Jis pats yra baigęs Kauno technikos kolegiją kelių inžineriją ir A. Stulginskio universitetą. Jie melioracijos darbus atlieka pagal užsakovo parengtą projektą, juos samdo tiesiogiai arba dalyvauja konkursuose. Darbui objekte adresu (duomenys neskelbtini), juos pasamdė privatus asmuo berods P. R., tiksliai pavardės neprisimena. Darbas šiame objekte buvo pradėtas 2019 m. kovo 7 d. Vieną dieną prieš kasimo darbus jis kartu su geodezijos specialistu buvo atvykęs į objektą, pasižymėjo darbo vietą, susikalė kuoliukus. Kitą dieną prasidėjo kasimo darbai. Paskyra - leidimas atlikti darbams šiame objekte nebuvo surašyta. Taip pat nebuvo surašyta technologinė kortelė. 2019 m. kovo 6 d., kai apžiūrėjo objektą kartu buvo ir J. N., A. M. bei velionis A. U.. Jie tą dieną kartu aptarė darbų technologiją. Sekančią dieną kai A. U., A. M. ir J. N. pradėjo vykdyti kasimo darbus jis tame objekte nebuvo. Atvyko kai paskambino J. N. ir pasakė, kad užgriuvo žmogų. Sakė, kad iškvietė visas tarnybas. Kai atvažiavo pamatė, kad A. U. gulėjo šalia pradėto kasti griovio, A. gaivino atvažiavę medikai. Kadangi tą dieną, kai įvyko nelaimė, objekte nebuvo, nežino ar darbuotojai naudojo kokias apsaugos priemones, o jei naudojo tai kokias. Apsaugos priemonės tokios kaip šalmai, pirštinės, darbo drabužiai, darbo batai jiems yra išduoti ir jie visada juos turi automobilyje. Tame objekte darbuotojai nuo vieno požeminio šulinio klojo drenažinį vamzdį link kito drenažinio šulinio. Darbų saugos riziką darbo objekte įvertindavo visi kartu, tiek kasimo darbus atliekantys darbininkai, tiek ir jis kartu su jais pasitariant jei būdavo objekte, kartais būdavo ir bendrovės vadovas A. J.. Nebūdavo paskiriamas vienas asmuo, kuris būtų už tai atsakingas. Kiek dirba tai visada kasant griovius laukuose jie būdavo nušlaituojami. Kokio nuolydžio nušlaitavimo reikia įvertindavo patys darbininkai. Iškasus griovį reikalinga pamatuoti griovio dugno nuolydį, kurį galima atlikti tik įlipus į griovį. Taip pat ir vamzdžio patiesimas atliekamas įlipus į griovį. Nežino ką tiksliai darė A. U. kai įvyko nelaimė, nes įvykio vietoje tą dieną nebuvo. Darbuotojai turėjo įsivertinti grunto stabilumą, griovio gylį ir pagal tai nuspręsti kiek šlaituoti griovio šlaitus. Įvykio vietoje griovys visiškai nebuvo nušlaituotas. Kodėl darbuotojai šiame objekte neatliko nušlaitavimo negali atsakyti. Už darbuotojų saugą ir sveikatą bendrijoje yra atsakingas vadovas A. J., kuris pravesdavo darbų saugos instruktažus, kaip dažnai nežino (1 t., b. l. 63-64);

- Iš 2019 m. gegužės 16 d. liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad šių metų kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, jam dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su vyr. patruliu M. B., gavo pranešimą, kad Kauno r., už Giraitės, už Statoil degalinės, dešinėje pusėje, tikslus adresas nebuvo pasakytas, vykstant žemės kasimo darbams ant žmogaus užkrito žemės. Nuvykus į įvykio vietą nustatė, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), artimiausias adresas (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus jau buvo atvykę medikai ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Įvykio vietoje pamatė iškastą apie 0,7 metro pločio, apie 15-25 metrų ilgio ir apie 2 metrų gylio griovį. Griovys buvo stačiais šlaitais. Apie griovio vidurį, gal kiek arčiau vieno krašto, žemės buvo apvirtę, toje dalyje griovys buvo visiškai užverstas. Apžiūrėjus griovį jokių griovio šlaitų sutvirtinimo elementų jis nematė. Šalia griovio gulėjo iš griovio iškeltas žmogus, kurį gaivino medikai. Tarnybiniu telefonu jis padarė įvykio vietos vaizdo įrašą, kurį vėliau pateikė operatyvinės grupės pareigūnams. Įvykio vietoje buvo dar du vyriškiai, kurių vardų ir pavardžių jis šiuo metu neprisimena, kurie jam paaiškino, kad jiems tiesiant griovyje vamzdžius pradėjo slinkti griovio šlaito žemės. Sužalotas vyriškis tuo metu buvo griovyje, tiesė vamzdžius. Viršuje buvę vyriškiai dar sušuko pastarajam, kad bėgtų, bet griovyje buvęs vyriškis pradėjo bėgti, tačiau nespėjo ir buvo prispaustas žemės. Įvykio metu darbų vykdymo vietoje darbų vykdytojo nebuvo, darbininkai dirbo neprižiūrimi. Darbų vykdytojas atvyko vėliau. Kiek žino, tai sužalotas asmuo buvo darbų vykdytojo dėdė. Sužaloto asmens vardo, pavardės šiuo metu neprisimena. Darbų vykdytojas visą laiką buvo prie medikų, vėliau su medikais išvyko. Dar kiek vėliau atvyko vyriškis, kuris prisistatė įmonės direktoriumi, tačiau vardo pavardės šiuo metu neprisimena. Jis klausė direktoriaus, ar neturėjo būti sutvirtinti griovio šlaitai. Direktorius pasakė, kad griovio gylis nėra toks didelis ir sutvirtinimų nereikia. Dar jie patikrino dirbusių darbininkų ir darbų vadovo blaivumą. Visi darbuotojai buvo blaivūs. Vėliau atvyko operatyvinės grupės pareigūnai ir jis su M. B. išvyko. Daugiau nieko apie tą įvykį pasakyti negali nes nieko daugiau nežino (1 t., b. l. 66-67);

- Iš 2019 m. liepos 19 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: 1. Netinkamas darbų organizavimas statybvietėje. Vykdant melioracijos darbus (drenažo vamzdžių klojimo darbai) apie 1,52 - 1,66 m gylio ir smėlio grunto tranšėjoje, nebuvo naudojamos priemonės, užtikrinančios, kad nevirstų iškastas gruntas ir neužspaustų darbuotojų. Nebuvo užtikrinta, kad iškastas iš tranšėjos gruntas būtų laikomas saugiu atstumu nuo tranšėjos krašto. Pažeista: 1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, „Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais“; 2. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patv. 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 50 punkto: „Natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama ne giliau kaip: 50.1. papunktį: 1,0 m. - piltiniuose, smėlio ir žvyro gruntuose; 50.2 papunktį: 1,25 m. - priesmėlio gruntuose; 50.3 papunktį: 1,50 m. - priemolio ar molio gruntuose.“ ir 53 punktą: „Jeigu nėra galimybės naudoti inventorinius iškasų, duobių ir tranšėjų sienų sutvirtinimus, reikia naudoti sutvirtinimus, pagamintus pagal darbdavio patvirtintus individualinius projektus“; reikalavimai. 3. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patv. 2008 m. sausio 15 d. Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 42 punkto: „Darbai iškasose (tranšėjose), šuliniuose, tuneliuose, požeminiai ir žemės darbai: 42.1. papunkčio: „dirbant iškasose (tranšėjose), šuliniuose, požemiuose arba tuneliuose, turima imtis reikiamų saugos priemonių, kurios 42.1.1. „užtikrintų ramsčių, klojinių, šlaitų, pylimų patikimumą“; ir 42.4. punkto: „iškastas gruntas, ... turi būti laikomi saugiu atstumu nuo iškasų (tranšėjų)...“ reikalavimai. 2. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Darbdaviui atstovaujantis asmuo neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėje. Nebuvo užtikrinta kontrolė kaip laikomasi įmonėje nustatytos tvarkos vykdant pavojingus darbus statybos objektuose. Darbų vykdymui pavojingose zonose (darbai iškasose - žemių, nuošliaužų užvirtimo pavojus), kuriose nuolat veikia ar gali veikti rizikos veiksniai, nebuvo išduota paskyra - leidimas. Darbdaviui atstovaujantis asmuo neorganizavo darbuotojo A. U. mokymą bei instruktavimą, atliekant pavojingus darbus (darbai iškasose, tranšėjose). Pažeista: 1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktas. 2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis. 3. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patv. 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 11 punktas „Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra – leidimas“ (1 t., b. l. 145-146);

- Iš 2019 m. kovo 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad LSMUL KK darbuotoja pateikė A. U. drabužius (kombinezoną, kelnes, trumpikes, 2 megztukus, bliuskutė) (1 t., b. l. 71);

- Iš 2019 m. balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta LSMUL KK darbuotojos A. U. pateiktų drabužių apžiūra (1 t., b. l. 74-83);

- Iš 2019 m. kovo 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. pateikė kompaktinį diską su įvykio vietoje darytomis nuotraukomis ir vaizdo įrašu (1 t., b. l. 85);

- Iš 2019 m. rugpjūčio 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta pateiktų vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 86-92);

- Iš 2018 m. balandžio 16 d. Darbo sutarties Nr. 42 matyti, kad A. U. priimtas dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku (1 t., b. l. 123-125);

- Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ instruktavimų žurnalų matyti, kad A. U. buvo instruktuotas įvadiniu ir periodiniais instruktažais (1 t., b. l. 129-138);

- Iš 2019 m. kovo 25 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio laiško matyti, kad bendrovėje nebuvo parengti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto nuostatai (nėra, nes direktorius vykdo funkcijas) 1 t., b. l. 139);

- Iš A. J. 2013 m. kovo 21 d. darbų saugos pažymėjimo Nr. D037253 matyti, kad A. J. yra atestuotas pagal darbdavio ir jam atstovaujančio asmens programą v/k 260086210 (1 t., b. l. 128);

- Iš 2019 m. gegužės 27 d. taikos sutarties matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. U., D. U., D. U. sudarė taikos sutartį, iš kurios matyti, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala sutartyje nurodytiems asmenims yra atlyginta ir nurodyti asmenys neturi pretenzijų MB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 23-24);

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar jo įgalioto asmens atsakomybė už darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, avarija ar kilo kitokių sunkių padarinių. Šio nusikaltimo subjektas – pakaltinamas, ne jaunesnis nei 16 metų amžiaus darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotu asmeniu laikomas įmonėje įsteigtos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas ar specialistas, darbdavio paskirtas darbuotojas arba ne iš įmonės darbuotojų samdomas šios srities specialistas, atsakingas už saugias ir sveikas darbo įmonėje sąlygas.

Kaltinamasis A. J. yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, vadovas, jis buvo atsakingas už bendrijos darbuotojų saugą ir sveikatą, darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos rengimą, profesinės rizikos vertinimą, ir privalėjo užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus savo pareigų neįvykdė, t. y. neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės bendrijoje, neužtikrino kontrolės kaip buvo laikomasi bendrijoje nustatytos tvarkos vykdant pavojingus darbus statybos objektuose, neorganizavo darbuotojo A. U. mokymo bei instruktavimo atliekant pavojingus darbus (žemės kasimo) pavojingoje zonoje, dėl 2019 m. kovo 7 d. apie 10.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant melioracijos rekonstrukcijos darbus įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas – MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniam darbuotojui A. U. klojant vamzdį tranšėjoje, atskilus tranšėjos iškasos šlaitui, atskilusios žemės užgriuvo ant tranšėjoje dirbusio A. U., dėl ko A. U. patyrė sužalojimus, nuo kurių 2019 m kovo 8 d. A. U. mirė.

Kaltinamasis A. J. atitinka BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjekto požymius, yra sulaukęs baudžiamajame įstatyme reikalaujamo minimalaus amžiaus, buvo mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, vadovas. Kaltinamojo kaltę patvirtina aukščiau aptarti įrodymai – specialistų išvados, liudytojų parodymai.

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką; jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. J. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda sutinka (2 t., b. l. 31).

Skirdamas bausmę A. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad A. J. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

A. J. neteistas (2 t., b. l. 4), dirbantis (2 t., b. l. 5), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 6-13), duomenų apie gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nepateikta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nusikalstama veika, numatyta BK 176 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl, laikantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos taisyklės, prokuroro siūlomas 42 MGL baudos dydis yra ženkliai mažesnis, nei BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos minimumas. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. J. atžvilgiu taikytinas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir A. J. skirtinas prokuroro siūlomas baudos dydis kaip tinkamas ir pakankamas pasiekti bausmės tikslus – užtikrinti tiek bendrąją, tiek ir individualią prevenciją. Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, prailgintinas iki 6 mėnesių, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.

Kiti klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė nebuvo skirta. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Neišspręstų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktiniai diskai: su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, pateikti 2019-03-07 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo metu (1 t., b. l. 85) ir su fotonuotraukomis, priedas prie 2019-03-07 įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 21-27), esantys voke, 2 t. prie galinio bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 42 MGL dydžio, tai yra 2100 (dviejų tūkstančių šimto) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. J. skirti 28 MGL dydžio, tai yra 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

A. J. kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti - du kompaktinius diskus: su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, esančius voke, 2 t. prie galinio bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Įpareigoti A. J. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą kaltinamojo pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kaltinamajam išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

A. J. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sigita Meškauskienė