- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-154-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30493-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- I. I.
- Ieškovas
- E. I.
- Trečiasis asmuo
- I. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo E. I. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. I. ieškinį atsakovei I. I. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, dalyvaujant byloje trečiajam asmeniui I. S., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. I. ieškinį atsakovei I. I. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, dalyvaujant byloje trečiajam asmeniui I. S., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. 2017 m. sausio 13 d. nutartimi buvo nustatyta laikinoji ieškovo bendravimo su vaikais tvarka.2017 m. lapkričio 15 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, bei prašė pakeisti teismo nutartimi nustatytą laikiną jo bendravimo su vaikais tvarką. Prašymą motyvavo tuo, jog šiuo metu jo ryšys su vaikais yra atkurtas, todėl nori su vaikais bendrauti daugiau.Atsakovė atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo su ieškovo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad patenkinus ieškovo prašymą, teismas pasisakytų iš anksto dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos. Ieškovas, ketindamas vaikus anksti paimti iš gyvenamosios vietos penktadienį (17 val.) ir grąžinti pakankamai vėlai sekmadienį (iki 20.30 val.), du kartus savaitės darbo dienomis po pamokų, nepateikė teismui duomenų ir nieko nepasisakė apie savo sukurtas sąlygas, kuriose paaugliai vaikai paruoštų namų darbus, bei kaip vaikai užtikrintų savo pareigas rūpintis savo namų gyvūnais. Pažymėjo, kad ieškovas neturi pozityvios tėvystės įgūdžių. Po bendravimo su tėvu vaikai grįžta sudirgę, stresuoti, todėl jie pasikeičia tik po kurio laiko. Atsakovės nuomone, vaikų bendravimui su tėvu būtinas ir pačių paauglių sutikimas, atsižvelgiant į jų užimtumą bei poreikius. Nesutiko su ieškovo prašymu praleisti su vaikais 30 kalendorinių dienų per kalendorinius metus iš eilės ar dalimis atostogų. Vaikai, kurie yra paaugliai, vasaros ir kitų moksleivių atostogų metu planuoja ir kitus jiems priimtinus užsiėmimus, ne tik bendravimą su tėvais. Taip pat nesutiko, kad vaikai su tėvu praleistų visą šventinį - Kalėdinį ir Velykinį laikotarpį. Vaikų tėvas nėra praktikuojantis krikščionis-katalikas ir yra priėmęs judaizmo tikėjimą, tad jam šios šventės nėra ideologiškai artimos ir suprantamos. Atsakovė nepritarė ir tam, kad pirmenybė prižiūrėti vaikus būtų suteikta tėvui, kai motina dėl tam tikrų priežasčių to negali padaryti. Būtent atsakovės tėvai dažniausiai rūpindavosi vaikais dar ieškovui gyvenant su vaikų motina santuokoje tais atvejais, kai vaikų motina išvykdavo į darbo komandiruotes, o ne pats vaikų tėvas. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje dėl patikslinto ieškinio nurodė, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaikais neprieštarautų nepilnamečių interesams.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo E. I. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, pakeisdamas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo E. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais: dukra E. L. I., gim. 2002 m. spalio 11 d., ir sūnumi E. I., gim. 2004 m. rugpjūčio 7 d, tvarką.Teismas konstatavo, jog ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytą laikiną jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ir nustatyti platesnį jo bendravimą su vaikais, apimantį darbo dienas, savaitgalius, vaikams liekant jo namuose su nakvynėmis, šventines dienas, atostogas bei bendravimą vaikų ligos atveju. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog šalių dukrai E. L. I., gim. 2002 m. spalio 11 d., nutarties priėmimo metu yra 15 metų, sūnui E. I., gim. 2004 m. rugpjūčio 7 d., - 13 metų. Teismas, atsižvelgęs į konfliktiškus šalių santykius bei siekdamas, kad būtų išvengta tarp šalių ginčų dėl bendravimo su vaikais tvarkos iki šalių santuokos nutraukimo proceso pabaigos, bei kad būtų užtikrinta nepilnamečių vaikų teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais bei, atitinkamai, abiejų tėvų teisė bendrauti su vaikais lygiomis dalimis, konstatavo, jog yra tikslinga iki bylos išnagrinėjimo iš dalies pakeisti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri nepažeistų abiejų vaikų tėvų ir nepilnamečių interesų, suteikiant vaikų tėvui platesnio bendravimo su vaikais galimybę. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nutarties priėmimo metu, ieškovas daro žalingą įtaką vaikams ar netinkamai su jais elgiasi bei daro neigiamą įtaką jų pasaulėžiūrai. Teismas taip pat pažymėjo, jog ilgai besitęsiantys šalių konfliktai negali eliminuoti vaiko tėvo ir vaikų teisės bendrauti. Teismas iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Buities tyrimo akto nustatė, jog ieškovas nuomojamame bute gyvena vienas, butas šiuolaikiškas, jaukus, švarus, tvarkingas, yra visi reikiami baldai bei namų apyvokos daiktai. Viename kambaryje yra nupirktos dvi naujos lovos, kur miegotų ieškovas ir sūnus, dukrai būtų paskirtas atskiras kambarys. Buities tyrimo akte nurodyta, jog nepilnamečiams lankytis tėvo namuose yra sudarytos tinkamos buities sąlygos. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog nėra pagrindo ieškovui neleisti su nepilnamečiais vaikais bendrauti maksimaliai, nustatant jo bendravimą darbo dienomis, savaitgaliais, vaikams pasiliekant tėvo namuose su nakvynėmis, per šventes bei atostogas. Teismas padarė išvadą, jog atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, jų įpročius, paros bei dienos rėžimą, ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies ir pakeistina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyta laikina E. I. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors atsakovė nesutiko dėl ieškovo bendravimo su vaikais Kalėdų ir Velykų dienomis, motyvuodama tuo, jog ieškovas propaguoja judaizmą ir katalikiškos šventės jam nėra aktualios ir jis jų nešvenčia, tačiau teismo vertinimu, šie atsakovės nurodyti argumentai negali paneigti tėvų lygiateisiškumo principo su vaikais bendrauti švenčių metu, kokį tikėjimą jie beišpažintų. Teismas konstatavo, jog ieškovas prašė nustatyti, jog jis su vaikais bendrauja 30 kalendorinių dienų per kalendorinius metus iš eilės ar dalimis atostogų. Atsakovė su tokiu prašymu nesutiko, motyvuodama tuo, jog vaikų atostogos yra sutrumpintos, be to, paaugliai planuoja ir kitus jiems priimtinus užsiėmimus, ne tik bendravimą su tėvais. Tačiau teismo vertinimu, vaikų tėvas jų atostogų metu turi lygias teises dalyvauti vaikų auklėjime ir atostogų laikotarpiu vaikų tėvui nėra pagrindo drausti bendrauti su vaikais. Vaikų atostogų laikas yra sutrumpintais neženkliai, atsižvelgiant ir į galimus nepilnamečių vaikų planus atostogų metu, nustatytina, jog ieškovas vaikų atostogų metu turi teisę bendrauti su vaikais 28 kalendorines dienas du kartus po 14 dienų nepertraukiamai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas taip pat prašė nustatyti jo pirmumo teisę rūpintis vaikais atsakovei dėl objektyvių priežasčių pasirūpinti jais negalint, nors atsakovė su šiuo ieškovo prašymu nesutiko, tačiau teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo šio ieškovo prašymo netenkinti, todėl nustatytina, jog tuo atveju, kai motina dėl objektyvių ir/ar subjektyvių priežasčių negali pasirūpinti vaikais, pirmenybė prižiūrėti vaikus suteikiama tėvui, kuris apie tokią būtinybę informuojamas iš karto tik atsiradus tokiai būtinybei raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais. Tuo atveju, jei abu tėvai vienu metu dėl objektyvių priežasčių negali laikinai prižiūrėti vaikų, jų priežiūros klausimą tėvai suderina raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais. Teismas konstatavo, jog ieškovas prašė nustatyti kompensacinį mechanizmą jo bendravimui su vaikais tais atvejais, kai dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis bendravimo tvarkos bei nustatyti jam teisę lankyti ir bendrauti su vaikais jų ligos atveju ne tik gydymo įstaigoje, bet ir jų namuose, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šalių santykiai yra ypatingai konfliktiški ir vaikams gyvenant su atsakove, ieškovui lankantis atsakovės aplinkoje gali kilti nauji konfliktai. Be to, atsakovė nesutiko, kad ieškovas lankytųsi jos namuose. Pažymėtina ir tai, kad kompensuojant ieškovui bendravimo laiką su vaikais, atsakovė netektų savo laiko, skirto bendravimui su vaikais ir taip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimai atmestini.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė I. I. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį iš dalies pakeisti: atmesti tėvo E. I. prašymą dalyje, kurioje nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas, prailgintas tėvo bendravimo laikas su vaikais moksleivių atostogų metu nuo 14 d. iki 28 d. (du kartus po 14 d. nepertraukiamai), nustatyta, jog tuo atveju, kai motina dėl objektyvių ir/ar subjektyvių priežasčių negali pasirūpinti vaikais, pirmenybė prižiūrėti vaikus suteikiama tėvui, kuris apie tokią būtinybę informuojamas iš karto tik atsiradus tokiai būtinybei raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais. Tuo atveju, jei abu tėvai vienu metu dėl objektyvių priežasčių negali laikinai prižiūrėti vaikų, jų priežiūros klausimą tėvai suderina raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais. Papildomai nustatyti, kad tėvas turi atsižvelgti į vaikų interesus, jiems negalint pagal nustatytą grafiką bendrauti su juo. Iš ieškovo E. I. priteisti atsakovės I. I. turėtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesulaukęs bylos išnagrinėjimo iš esmės, praktiškai pasisakė dėl nepilnamečių vaikų tėvo E. I. ieškinio reikalavimų patenkinimo dalyje dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Pažymi, kad teismui pateiktame 2017 m. lapkričio 20 d. atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ji pakankamai aiškiai, išsamiai ir argumentuotai išdėstė savo pagrįstą poziciją dėl vaikų tėvo pareikšto prašymo, tuo tarpu ieškovas tik nurodė, kad 2017 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka keistina, nes, jo nuomone, tėvo ryšys su vaikais pilnai atkurtas ir nustatytinas platesnis bendravimas. Su tokią abstrakčią ir visiškai nemotyvuotą ieškovo poziciją palaikiusio pirmosios instancijos teismo išvadomis atsakovė iš dalies negali sutikti, kadangi jos neatitinka dviejų nepilnamečių šalių vaikų interesų.Dėl tėvo bendravimo su vaikais per didžiąsias metų šventes-Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas. Apeliantė teigia, kad ieškovas, prašydamas teismo suteikti jam teisę bendrauti su vaikais krikščioniškų švenčių metu, privalėjo tokį savo prašymą motyvuotai pagrįsti, tačiau to nepadarė. Nepilnamečiams šalių vaikams šios šventės yra artimos ir su jomis susijusios tradicijos vaikų mamos šeimoje puoselėjamos jau ne vienerius metus.Dėl tėvo bendravimo su vaikais atostogų metu, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių teisingam šio klausimo išsprendimui aplinkybių, kurias vaikų mama akcentavo atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pagal 2017-2018 mokslo metų Lietuvos švietimo sistemos vidurinio ugdymo planuose moksleivių atostogų laikas yra ženkliai sutrumpėjęs. Tėvui bendrauti su vaikais moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu pagal tokį grafiką, kurį nustatė teismas, yra visiškai neįmanoma, kadangi šios atostogos yra itin trumpos. Sutrumpėjo ir moksleivių vasaros atostogų laikas. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ieškovo ir atsakovės vaikai yra paaugliai, todėl vasaros atostogų metu planuoja ir kitus jiems priimtinus užsiėmimus (stovyklas, keliones, išvykas), ne tik bendravimą su tėvais. Dukrai yra 15 metų, o sūnui – 13 metų. Vaikai savo laisvalaikį nori organizuoti atsižvelgiant į kiekvieno iš jų poreikius ir pomėgius. Susiklostytų paradoksali situacija, kai tėvas turi 28 dienas vasaros atostogų metu, vaikai privalo su juo pagal teismo nutartį bendrauti, vaikai taip pat turi kitus savo vasaros planus, kuriuose nei vienas iš tėvų nedalyvauja. Pagrįstai kyla klausimas, kada bendrautų su vaikais jų motina, susiklosčius tokiai situacijai, kai 28 dienas vasaros atostogų metu su vaikais bendrauja tėvas, vaikai būna stovyklose ar turi kitų vasaros užsiėmimų, kuriuose tėvai nedalyvauja. Manytina, kad atostogų metu tėvo bendravimui su vaikais pakanka 14 dienų, kurios buvo numatytos 2017 m. sausio 13 dienos teismo nutartyje, atsižvelgiant į Darbo kodekse numatytą atostogų teisinį reglamentavimą.Dėl atsižvelgimo į vaikų poreikius bei interesus, įgyvendinant jų bendravimo su tėvu tvarką. Apeliantė teigia, kad vaikams sulaukus paauglystės, pastarieji ne visada griežtai nustatytomis dienomis gali norėti ir galėti susitikti su tėvu dėl kitų savo asmeninių interesų bei poreikių. Jos nuomone, tikslinga nustatyti, kad tėvo bendravimas su vaikais turėtų būti nulemtas ir pačių paauglių sutikimo, t.y. sąlygos susietos su konkrečiu vaikų noru dėl bendravimo su tėvu tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis, atsižvelgiant į jų užimtumą bei poreikius. Mamai bendraujant su vaikais šiuo klausimu, jie pasisako būtent už teisę leisti jiems pasirinkti, kaip elgtis vienoje arba kitoje situacijoje, o ne turėti teismo nustatytas griežtas taisykles, kurios varžytų jų pasirinkimo laisvę ir įpareigotų vaikų mamą priversti vykdyti teismo nutartį. Tokia situacija gali nulemti ateityje konfliktus tarp vaikų ir mamos, kai tėvas reikalaus priverstinai vykdyti teismo nutartį. Su šia vaikų mamos nuomone teismas sutiko 2017 m. lapkričio 16 d. parengiamojo teismo posėdžio metu.Dėl vaikų priežiūros tais atvejais, kai motina dėl objektyvių ir/ar subjektyvių priežasčių negali pasirūpinti vaikais. Atsakovė su šia teismo nutarties dalimi taip pat nesutinka. Visų pirma, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, jie ir toliau gyvens atsakovės gyvenamojoje aplinkoje, kurioje nepageidautina, kad lankytųsi vaikų tėvas. Čia bus pagrindiniai vaikų mokymosi, pamokų ruošos ir kiti vaikams reikalingi reikmenys. Vaikai turi gyvūnus, prie kurių yra prisirišę ir kuriais privalo rūpintis. Paaugliams dukrai ir sūnui tikrai nebus priimtina kraustytis su visais jiems priklausančiais daiktais ir gyvūnais kuriam laikui pas tėvą. Vaikų mama neprieštarauja, kad vaikai tokiais laikotarpiais bendrautų su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką, tačiau nepageidauja, kad jų įprastas ir nusistovėjęs gyvenimo ritmas būtų trikdomas ir galiausiai išbalansuojamas. Pagal nusistovėjusią tvarką mamai išvykus vaikais visada pasirūpindavo jos tėvai, netgi ir gyvenant su ieškovu, ši aplinkybė jam yra gerai žinoma ir iki šiol jį tenkino. Pareikštas vaikų tėvo prašymas yra inspiruotas ne ko kito, o tuščių jo paties ambicijų, kadangi pastarasis neturi reikiamų tėvystės įgūdžių.Atsiliepime į ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nepilnamečių mama yra išreiškusi aiškų savo susirūpinimą asmeninėmis tėvo savybėmis. VTAS, kurio atstovai turi duomenų apie tikrąją psichologinę padėtį šeimoje, nes šeima yra žinoma ir su tėvais bendraujama nuo jų gyvenimo skyriumi pradžios, rekomendavo vaikų tėvui lankyti tėvystės įgūdžių mokymus (2016-09-29 raštas VTAS I. I.), kurių tėvas iki šiol (daugiau nei metus laiko) neišklausė. Šią aplinkybę jis patvirtino 2017-11-16 parengiamojo teismo posėdžio metu.Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas įpareigojo VTAS pateikti išvadą dėl buities sąlygų atitikimo vaikų interesams dėl nakvynių ieškovo gyvenamojo vietoje, tačiau neįvertino esminės vaikų tėvo prašyme ir vaikų mamos atsiliepime pateiktos argumentacijos, kuri leidžia nustatyti, ar vaikų interesai visapusiškai užtikrinami ieškovo reikalavimų tenkinimo atveju.
Ieškovas E. I. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės I. I. atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, įvertino visus atsakovės argumentus, įrodymų atsakovė savo teiginiams pagrįsti neteikė ir neteikia, todėl visi jos teiginiai vertintini tik kaip siekis riboti tėvo-vaikų bendravimą vadovaujantis savo asmeniniu požiūriu bei ambicijomis. Konfliktai toliau kuriami, bet kokie bandymai tartis ir susitarti atmetami. Atsakovė viso proceso metu nuolat akcentavo esą netinkamas vaikams buities sąlygas, tačiau šioms sąlygoms tapus visiškai tinkamomis, ji savo priešiškumo nekeičia. Išvadą byloje teikiančios institucijos nuomone prašymas dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas. Byloje nėra ir negali būti ginčo, kad vaikų tėvas neturi patirties ir/ar nesugeba prižiūrėti vaikų, nes tai darė pakankamai ilgą laikotarpį. Vaikų bendravimo su tėvu periodiškumas ir adekvati tėvų lygybės principui bendravimo tvarka pripažintina šiuo momentu geriausiai atitinkančia vaikų interesus,protinga, sąžininga ir teisinga vaikų tėvų atžvilgiu. Atsakovė neigia tėvo bendravimo su vaikais laiką švenčių (Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos) dienomis, nes esą toks bendravimas negalimas dėl to, kad tėvo tikėjimas nėra toks, kuris sudarytų prielaidas šias šventes praleisti su vaikais. Ieškovo nuomone, tikėjimas visiškai nekliudo ir niekada nekliudė per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas bendrauti su vaikais ir tai truko daugelį metų. Bendravimo laikas gruodžio mėnesį nurodomas paprasčiausiai todėl, kad šios šventės visada būna būtent gruodžio 24-26 d., o Šv. Velykų datos kasmet keičiasi, todėl nustatant bendravimo tvarką ir siūloma jas vadinti pirma bei antra šv. Velykų diena.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama atskirojo skundo argumentų ribose.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju pradinė ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi. 2017 m. lapkričio 15 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, bei prašė pakeisti teismo nutartimi nustatytą laikiną jo bendravimo su vaikais tvarką.CPK 148 straipsnio 1dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-663/2004).Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo visiškai nemotyvuotas, tik nurodyta, jog jo nuomone, tėvo ryšys su vaikais pilnai atkurtas ir nustatytinas platesnis bendravimas, todėl ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyta laikina bendravimo tvarka dalyje, kurioje nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka per didžiąsias metų šventes-Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas, dalyje, kurioje nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka atostogų metu, bei dalyje, kuria nustatyta tvarka dėl vaikų priežiūros tais atvejais, kai motina dėl objektyvių ir/ar subjektyvių priežasčių negali pasirūpinti vaikais. Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas ginčo klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir nenustatęs duomenų, patvirtinančių, jog nutarties priėmimo metu, ieškovas daro žalingą įtaką vaikams ar netinkamai su jais elgiasi bei daro neigiamą įtaką jų pasaulėžiūrai, turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, suteikiant vaikų tėvui platesnio bendravimo su vaikais galimybę. Pažymėtina, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu neteikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad ieškovas neturi reikiamų tėvystės įgūdžių, ar kad nustačius ieškovui platesnį bendravimą su vaikais, bus pažeidžiamos vaikų teisės ir jų interesai. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio atsakovė nesutinka dėl ieškovo bendravimo su vaikais Kalėdų ir Velykų dienomis, motyvuodama tuo, jog ieškovas propaguoja judaizmą ir katalikiškos šventės jam nėra aktualios ir jis jų nešvenčia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais, jog šie atsakovės argumentai negali paneigti tėvų lygiateisiškumo principo su vaikais bendrauti švenčių metu, kokį tikėjimą jie beišpažintų. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kaip tik įvertino, jog vaikų motinai yra aktualesnės katalikiškos šventės, todėl jai paliktas bendravimas su vaikais Šv. Kūčių, bei Šv. Velykų pirmos dienos laikotarpiu, o ieškovui nustatytas bendravimas su vaikais poriniais kalendoriniais metais nuo gruodžio 25 d., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos 10 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą gruodžio 26 d. 20 val., o neporiniais kalendoriniais metais antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos 10 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą tos dienos 20 val.Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaikais atostogų metu tvarka, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių teisingam šio klausimo išsprendimui aplinkybių, kurias vaikų mama akcentavo atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t.y. kad sutrumpėjo moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogos, taip pat, kad sutrumpėjo ir moksleivių vasaros atostogų laikas, bei, kad ieškovo ir atsakovės vaikai yra paaugliai, todėl vasaros atostogų metu planuoja ir kitus jiems priimtinus užsiėmimus (stovyklas, keliones, išvykas), ne tik bendravimą su tėvais, todėl mano, kad atostogų metu tėvo bendravimui su vaikais pakanka 14 dienų, kurios buvo numatytos 2017 m. sausio 13 dienos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su vaikais atostogų metu trukmę, atsižvelgė tiek į tai, kad vaikų atostogų laikas yra sutrumpintas neženkliai, taip pat įvertino ir galimus nepilnamečių vaikų planus atostogų metu, bei nustatė sąlygą, jog tuo atveju, kai tėvo ir motinos pageidavimas dėl atostogų datos ir trukmės sutampa, pirmenybė neporiniais metais suteikiama tėvui, o poriniais metais – motinai. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė tėvų lygiateisiškumo principo. Atsakovė atskirąjame skunde teigia, jog tikslinga nustatyti, kad tėvo bendravimas su vaikais turėtų būti nulemtas ir pačių paauglių sutikimo, t.y. sąlygos susietos su konkrečiu vaikų noru dėl bendravimo su tėvu tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis, atsižvelgiant į jų užimtumą bei poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio punkto įtraukimas būtų perteklinis. Tokio punkto neįtraukus, tai jokiu būdu nereiškia, jog ieškovas ar atsakovė gali nepaisyti vaikų interesų, neatsižvelgti į jų norus, poreikius. Jau minėta, kad kiekvienu kartu, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, visuomet vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Taigi, vien todėl, kad teismas nutartyje nenurodo, jog laikantis nustatytos bendravimo tvarkos, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, nereiškia, jog tėvai, vykdydami teismo nutartį, gali paneigti vaikų interesus, imtis prievartos. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje, kurioje pasisakyta dėl vaikų priežiūros tais atvejais, kai motina dėl objektyvių ir/ar subjektyvių priežasčių negali pasirūpinti vaikais. Atsakovė nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, jog ji nepageidauja, kad jos gyvenamojoje aplinkoje lankytųsi vaikų tėvas, tuo pačiu išreiškia ir nenorą, kad vaikai tuo laikotarpiu kraustytųsi su visais jiems priklausančiais daiktais ir gyvūnais kuriam laikui pas tėvą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atskirojo skundo argumentai iš esmės rodo, kad atsakovė bando užtikrinti savo pačios interesus, savo atžvilgiu suteikia prioritetą, o ne siekia konstruktyvaus probleminio klausimo išsprendimo. Primintina, kad tėvų pareiga, nepriklausomai nuo tarpusavio konfliktų, siekti sutarti geranoriškai, t. y. veikti vien savo vaiko interesais. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas negali sureguliuoti absoliučiai kiekvieno šalių veiksmo. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka šiai dienai labiausiai atitinka vaikų poreikius ir užtikrina šalių lygiateisiškumo principą, o atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiama nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Teismas pažymi, kad esant bendram tėvų susitarimui šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš šalių nėra atimama galimybė kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, jei paaiškėtų, kad šalys piktnaudžiauja joms suteiktomis teisėmis.Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis, skundžiamoje dalyje yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.