Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-113/2010

Teisėja Danutė Valošinaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.2.2.;

1.2.18.2.; 1.1.4.4.; 1.1.4.5.; 1.1.4.6.; 1.1.7.1.;

2010 m. gegužės 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B. bei S. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-04 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

S. B. – pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. areštu 30 parų. Remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė, pagal BK 180 str. 2 d. paskirta bausmė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-10 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009-07-02 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo bei bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį;

S. L. – pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. areštu 30 parų. Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šios subendrintos bausmės, pagal BK 180 str. 2 d. paskirta bausmė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-31 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009-07-02 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo bei bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad jis 2008-01-21, apie 19 val., pro neužrakintas duris įsibrovęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iš J. B. rankinės pagrobė jai priklausančius 1000 Lt, elektronines mokėjimo priemones (AB Ūkio banko lizingas mokėjimo kortelę 20 Lt vertės, AB Ūkio banko mokėjimo kortelę, neturinčią materialinės vertės, AB Hansabankas mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) 20 Lt vertės, „Maestro/Snoro lizingas“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčią materialinės vertės), parduotuvės „Maxima“ nuolaidų kortelę „Ačiū“ 5 Lt vertės, parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortelę 10 Lt vertės, nuotrauką, neturinčią materialinės vertės, J. B. vardu išduotus Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens medicininę knygelę, Darbo rinkos mokymo centro liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), sveikatos žinių pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jos sūnaus S. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčius materialinės vertės, V. B. priklausančią 600 Lt vertės striukę su joje buvusiu žiebtuvėliu 60 Lt vertės, M. Z. priklausančią rankinę 140 Lt vertės, E. V. priklausančią striukę 200 Lt vertės.

Be to, S. B. ir S. L. nuteisti už tai, kad jie 2008-02-08, apie 18.30 val., veikdami bendrininkų grupe, 6 maršruto keleiviniame autobuse, važiuojant prie Taikos pr. 61, Klaipėdos m., S. B. nepilnamečio K. A. pareikalavus mobiliojo ryšio telefono, S. L., demonstruodamas peilį bei įrėmęs jį nepilnamečiui K. A. į šoną, grasindamas papjauti, sakydamas, kad yra grįžęs iš kalėjimo, tokiu būdu sukurdamas bauginančią, keliančią nerimą situaciją bei saugumo trūkumą nukentėjusiajam, psichologine prievarta sukėlę baimę, iš nepilnamečio K. A. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W800I“ 1743 Lt vertės, priklausantį jo tėvui V. A. .

Be to, S. B. nuteistas už tai, kad jis 2008-02-09, laikotarpiu nuo 21 val. iki 23 val., prie prekybos centro „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėdos m., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. Š. vardu išduotą AB SEB Vilniaus bankas mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), ją neteisėtai laikė iki 2008-02-09, 23.30 val.

Be to, S. B. ir S. L. nuteisti už tai, kad jie 2008-02-09, 23.13 val., veikdami bendrininkų grupe, degalinės „Statoil“ parduotuvėje, Taikos pr. 61a, Klaipėdos m., neteisėtai panaudojo A. Š. vardu išduotą mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), ją S. B. pateikiant prekybinėje kasoje finansinei operacijai inicijuoti ir atsiskaitant už 14,07 Lt prekes. Po to, tęsdami nusikalstamas veikas, 2008-02-09, 23.33 val., prekybos centre „Hyper Maxima“, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdos m., neteisėtai panaudojo A. Š. vardu išduotą AB SEB Vilniaus bankas mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), ją S. B. pateikiant prekybinėje kasoje finansinei operacijai inicijuoti ir atsiskaitant už prekes, taip apgaule savo naudai įgyjant A. Š. priklausantį turtą už 184,06 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė ir nedidelės vertės svetimo turto neįgijo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti prekybos centro apsaugos darbuotojo.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nors nuteistasis S. B. ginčija jo nuteisimą pagal BK 180 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai S. B. pripažino kaltu pagal BK 180 str. 2 d. Išvadą dėl S. B. kaltės pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančių įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Nukentėjusysis K. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu vienodai, nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, kad į autobusą įlipus dviems nepažįstamiems vyrams ir jiems einant į autobuso galą, kur jis su draugais sėdėjo ant galinių sėdynių, jis pasakė, kad draugas nesislinktų, neleistų atsisėsti nepažįstamam vyriškiui, tai išgirdęs vienas vyriškis (S. L.) atsisėdo jam iš kairės, sakė, kad yra sėdėjęs kalėjime, rodė paleidimo iš ten dokumentą, iš kišenės išsitraukė peilį, atlenkė ir, įrėmęs jam į kairįjį šoną, pasakė, kad papjaus, liepė parodyti mobilųjį telefoną, jam pasakius, kad telefono neduos, antrasis vyriškis (S. B.), kuris buvo atsisėdęs sėdynėje prieš juos, pasakė, kad jis duotų telefoną, nebijotų, žadėjo telefoną grąžinti, jam padavus telefoną šiam vyriškiui (S. B.), šis perdavė draugui (S. L.), pastarasis pasakė, kad telefoną pasiims, nes nori jį pamokyti, po to abu vyriškiai išlipo iš autobuso. Pasak nukentėjusiojo, autobuso gale daugiau žmonių nebuvo, jis buvo labai išsigandęs, bijojo, kad vyriškis tikrai jo nesužalotų, nes vyriškis atrodė agresyvus (t. 1, b. l. 110-111). Nukentėjusysis tvirtino, kad abu vyriškiai sakė duoti telefoną, jis davė telefoną S. B., o šis telefoną perdavė S. L., jo nuomone, S. B. galėjo matyti, kad S. L. įrėmęs peilį jam į šoną (t. 3, b. l. 52). Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes jie atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą. Nors, kaip apeliaciniame skunde pastebi S. B., kaip liudytojai apklausti D. K., D. B., K. K. parodė, kad jis, S. B., sėdėjo kitoje vietoje, niekam negrasino, nieko nekalbėjo ir nedarė, šių liudytojų parodymai dėl visos įvykio situacijos iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymus visa apimtimi, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų dėl to, kad S. B. jam pasakė duoti telefoną, žadėjo telefoną grąžinti, tačiau padavus telefoną S. B., šis perdavė jį S. L. . Pats S. B. iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu aiškino nieko nematęs ir nežinąs apie telefono pagrobimą, girdėjęs, jog S. L. vaikinus auklėjęs, tačiau jis atsisėdęs į vietą prieš galinę sėdynę, sėdėjęs nugara į vaikinus, snaudęs, todėl visko gerai negirdėjęs ir nematęs, girdėjęs, kaip S. L. paprašė vaikinų telefono paskambinti, nematęs, kad S. L. būtų turėjęs telefoną ir peilį, nežinąs, kodėl S. L. užėjo į lombardą ir ką ten veikė, S. L. jam nieko nesakęs (t. 1, b. l. 140-142). Vėliau jis teigė, kad vieno iš jaunuolių (K. A.) paprašė parodyti savo mobilųjį telefoną, pažadėjo grąžinti, kiek pamena, telefoną grąžino, tik negali tiksliai pasakyti, ar padavė S. L., kad pažiūrėtų, ar grąžino jaunuoliui (K. A.), tikslo pagrobti telefono neturėjo, su S. L. nesitarė pagrobti telefono, kai išlipo iš autobuso, S. L. rankose pamatė jaunuolio telefoną, šis pasakė pažadėjęs telefoną grąžinti kitą dieną turguje, ką S. L. darė užėjęs į lombardą, nežino (t. 2, b. l. 20-22). Teisiamojo posėdžio metu S. B. patvirtino paprašęs nukentėjusiojo duoti pažiūrėti telefoną, teigė telefoną grąžinęs nukentėjusiajam, užsnūdęs, S. L. jį pažadinęs prieš lipant iš autobuso, S. L. nuėjęs į lombardą, tik po to S. L. jam pasakęs, kad nukentėjusysis turi kitą dieną atnešti pinigus už telefoną (t. 3, b. l. 51). Taigi nepaisant to, kad nuteistojo parodymai dėl šio įvykio aplinkybių buvo nenuoseklūs, prieštaringi, jie ta dalimi, kad S. B. paprašė K. A. parodyti mobilųjį telefoną, o K. A. davė savo telefoną S. B., sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Ši aplinkybė kartu su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų rašytinių įrodymų pagrindu nustatytomis įvykio aplinkybėmis atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, kad S. B. konkliudentiniais veiksmais (paimdamas telefoną iš nukentėjusiojo ir perduodamas jį S. L.) išreiškė pritarimą S. L. nusikalstamiems veiksmams, įsitraukė į daromą nusikaltimą, veikė bendrai su S. L., jų veiksmus sujungė bendra tyčia užvaldyti nukentėjusiojo mobilųjį telefoną, jie, bendrais veiksmais sukūrę grėsmingą, bauginančią situaciją (S. L. grasinant peiliu, aiškinant, kad jis išėjęs iš įkalinimo įstaigos, S. B. pareikalavus duoti mobiliojo ryšio telefoną), įgyvendino savo nusikalstamą sumanymą. Būtent įvykio situacija ir aptarti S. B. veiksmai įrodo jo suvokimą apie bendrai su S. L. atliekamus veiksmus. Todėl nuteistieji laikomi nusikaltimo bendravykdžiais, jų veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį. Remdamasis aptartų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog S. B. kaltė pagal BK 180 str. 2 d. yra neginčijamai įrodyta, todėl jį išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo nėra jokio teisinio pagrindo.

Nuteistasis S. B. taip pat nepagrįstai prašo išteisinti jį pagal BK 214 str. 1 d. ir nurodo, kad jis nelaikė A. Š. vardu išduotos AB SEB Vilniaus bankas mokėjimo kortelės. Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, tarp jų ir paties S. B. parodymais, nustatytos šios elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo aplinkybės, kurių S. B. neginčija. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuteistieji A. Š. vardu išduotą AB SEB Vilniaus bankas mokėjimo kortelę panaudojo pateikiant atsiskaityti už prekes degalinės „Statoil“ parduotuvėje, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią mokėjimo kortelę panaudojo pateikiant atsiskaityti už prekes prekybos centre „Hyper Maxima“. Elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo aplinkybės taip pat nėra ginčijamos. Nuo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo iki panaudojimo praėjo tam tikras laiko tarpas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad S. B. iki panaudojimo ją laikė. Veikai kvalifikuoti pagal BK 214 str. 1 d. pakanka bent vieno iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų atlikimo, šiuo atveju nuteistasis ir neteisėtai įgijo, ir tam tikrą laiką laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 str. 1 d.

Nuteistojo S. L. apeliacinio skundo argumentas, jog plėšimo metu jokio peilio neturėjo, paneigiamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Tiek nukentėjusysis K. A., tiek kaip liudytojai apklausti K. K., D. K., D. B. viso proceso metu tvirtino, kad S. L. grasino peiliu, davė analogiškus parodymus dėl peilio panaudojimo aplinkybių, vienodai apibūdino peilio skiriamuosius požymius. S. L. asmens apžiūros metu 2008-02-10 buvo rastas ir paimtas peilis (t. 2, b. l. 6). Jis buvo parodytas atpažinti nukentėjusiajam K. A., šis atpažino šį peilį kaip tą, kurį S. L. jam buvo įrėmęs į šoną, nurodė, pagal kokius požymius atpažino peilį (t. 1, b. l. 117-119). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis dar kartą patvirtino, jog daiktų parodymo atpažinti metu atpažintas peilis yra iš tikrųjų tas, kuriuo S. L. jam grasino (t. 3, b. l. 52). Netikėti aptartais įrodymais nėra jokio pagrindo, nes jie papildo, patvirtina vieni kitus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis sisteminiu įrodymų vertinimu, konstatuoja, jog neabejotinai yra įrodyta peilio panaudojimo plėšimo metu aplinkybė, šis plėšimą kvalifikuojantis požymis pagrįstai inkriminuotas nuteistajam.

Nuteistojo S. L. prašymas sumažinti jam paskirtą bausmę yra nepagrįstas. Tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė S. L. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, pobūdžius, stadijas, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis tam tikras veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitu nuteistuoju, į jo, kaip bendrininko, vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Tai, kad, pasak nuteistojo, jis gerai elgiasi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nesudaro bausmės mažinimo pagrindo. Vertindamas S. L. asmenybę, pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė (t. 4, b. l. 18). Nėra jokio pagrindo pripažinti S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės nustatymas nėra grindžiamas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kai jis savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo, jis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad S. L. ikiteisminio tyrimo metu išvis atsisakė duoti parodymus, tarnybiniai pranešimai (t. 2, b. l. 16-17) liudija, kad S. L., pristatytas apklausai, elgėsi agresyviai, dėl įžūlaus jo elgesio, dėl to, kad atsisako bet kokio gynėjo, neįmanoma su juo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nepripažino, neigė esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, stengėsi sumenkinti savo nusikalstamą vaidmenį ir taip sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, neatsiprašė nukentėjusiųjų, nerodė jokių pastangų atlyginti jiems padarytos turtinės žalos. Visa tai paneigia nuteistojo deklaruotą prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų veikų.

Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, jų visumą ir, vadovaudamasis anksčiau minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, nepažeisdamas ir BK 61 str. reikalavimų, S. L. paskyrė artimas straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytų bausmių vidurkiams laisvės atėmimo bausmes, po to jas subendrino laikydamasis BK 63 str. įtvirtintų bausmių bendrinimo taisyklių. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistajam S. L. paskyrė teisingą, savo dydžiu aiškiai ne per griežtą bausmę, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų S. B. bei S. L. apeliacinius skundus atmesti.