- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- TS-51-571/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00849-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Nuteistasis
- R. B.
išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo R. B. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-338,
susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo R. B. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. gegužės 7 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos nutarime netaikyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra nuteistajam nurodyti motyvai yra formalūs ir iš esmės nepagrįsti. Nuteistasis teigia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis bus priimtas dirbti pilnu etatu pamainos operatoriaus pareigose JSC „B GROUP LITHUANIA“. Nurodo, kad būdamas laisvėje niekada netrūko finansų, visą laiką nuteistais dirbo, pragyvendavo iš savo uždirbto atlyginimo, visada turėjo nuolatinį pajamų šaltinį, neturi pasiėmęs paskolų. Pataisos namuose pragyvena iš savo santaupų uždirbtų laisvėje, nes pataisos įstaiga neturi galimybių įdarbinti. Dėl narkotikų disponavimo, vartojimo įkalinimo įstaigoje nepastebėtas. Praeityje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu problemų neturėjo. Duomenų apie alkoholio vartojimą Marijampolės pataisos namuose, nėra. Nuteistojo asmens byloje nėra užfiksuota atvejų susijusių su smurtu pavartojus alkoholio. Bausmės atlikimo metu nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimų užfiksuota nebuvo. Nuteistasis nurodo, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį, stengėsi besąlygiškai laikytis bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų, nepriekaištingu elgesiu įrodinėjo, kad yra pasitaisęs. Bausmės atlikimas jam yra tikras išbandymas ir labai didelė pamoka. Jis buvo skatintas net 17 kartų. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo kvalifikaciją. 2017 metais įgijo apdailininko statybininko kvalifikaciją, bei 2018 metais įgijo staliaus kvalifikaciją. Nuteistasis dalyvavo programoje „Kompiuterinio raštingumo mokymasis bei tobulinimas", ilgą laiką buvo programos „Žalioji oazė" narys, be to dalyvavo programoje „Sugrįžimas", bei „Pilietiškumo ugdymo kelias", o 2019 m. IV ketv. Dalyvavo programoje „Relaksacija", kuri skirta atsipalaidavimo pratyboms, siekiant suteikti relaksacijos, savikontrolės, savęs valdymo galimybes, sušvelninti nuteistųjų adaptaciją, ugdyti pozityvų mąstymą ir vaizduotę, išmokti valdyti stresą ir įtampą. Nusikalstamo elgesio rizika žema – 35 balai. Nuteistasis teigia, jog visos sąlygos tenkinti prašymą tikrai buvo, o netenkinti jo nebuvo jokio juridinio pagrindo. Nuteistasis skunde nurodo, kad aptartos aplinkybės rodo, jog jo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę yra pakankamos, todėl, nepritariant Komisijos nutarime išdėstytiems argumentams, galima vertinti, jog pataisos procesas jam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, taip pat atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, yra pagrindas teigti, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis nurodo, kad remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad jo pataisos procesas neturėtų būti tęstinas pataisos namuose. Nuteistojo atžvilgiu įtvirtinti teigiami socialinio elgesio išėjus į laisvę modeliai, kurie padės jam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nuteistajam yra žemas. Taigi pripažintina, kad Komisija, atsisakydama tenkinti nuteistojo prašymą, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Komisija, priimdama sprendimą netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo, nesilaikė minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų ir juos pažeidė.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti nuteistojo skundo. Prokurorė nurodo, kad Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo tikslingumo yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės daromos atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Šiuo atveju prabrėžtina tai, kad R. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, susijusį su didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimu, kuris kelia rimtą pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, anksčiau du kartus teistas, jam taikyta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda, taip pat buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, o tai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nebenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataiso proceso metu. Nuteistasis įvykdė minėtą labai sunkų nusikaltimą būdamas subrendęs (45 metų amžiaus). Tai rodo, kad nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai turėtų įtakos nuteistojo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Nors nuteistasis R. B. ir nesutinka, kad Komisija formuodama savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į neatliktos bausmės dalį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, tiek ankstesni teistumai, tiek ir neatliktos bausmės dydis, kuris šiai dienai, vertinant paskirtos bausmės kontekste, yra pakankamai didelis - 4 metai 3 mėnesiai ir 11 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2020 m. gegužės 7 d.), negali būti visiškai sumenkinami. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia R. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti ignoruojamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia. Be to, pagrįstą manymą, jog nuteistasis, paleistas lygtinai, gali ir toliau nusikalstamai veikti, šiuo atveju patvirtina jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma informacija, jog dar ir šiuo metu jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančiu veiksniu išlieka netinkamas draugų ratas (paskutinis nusikaltimas padarytas bendraujant su netinkamais draugais). Nors esančioje medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, palaiko ar palaikė kokius nors praeityje užmegztus kriminalinius ryšius, tačiau nuteistojo bendravimo galimybės su polinkį nusikalsti turinčiais asmenimis, esant pataisos įstaigoje, neabejotinai yra suvaržytos. Be to, praeityje buvę kriminaliniai ryšiai gali būti bet kada atnaujinti. Pažymėtina ir tai, jog nusikalstamų veikų organizavimas ir jų vykdymas, esant įkalinimo įstaigoje, yra kur kas labiau apsunkintas nei gyvenant laisvėje, todėl natūralu, jog ir poreikio bendrauti su neigiamos reputacijos asmenimis R. B. šiuo metu gali neturėti, tačiau, išėjus į laisvę, ir susidūrus su kokiomis nors problemomis (ypatingai finansinėmis, kadangi R. B. praeityje paskatino nusikalsti būtent finansinis motyvas, nors jis ir nepripažįsta, kad kažkiek pajamų gaudavo iš nusikalstamos veikos) bei nesugebant jų išspręsti tik teisėtomis priemonėmis, toks poreikis gali atsirasti. Nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, jog R. B. iki šiol nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, nepaneigia fakto, jog šiuo metu nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Nustatyta, kad R. B. teistas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., 63 str. 1,4 d. 11 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 3 mėnesiai ir 11 dienų.
2020 m. gegužės 7 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-338 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, dviem Komisijos nariams balsavus „už“ ir penkiems nariams „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Vyrauja nusikaltimai turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Dabartinis teisės pažeidimas yra sunkesnis, nei ankstesnis teisės pažeidimas ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką – 35 balai, bei į tai, kad nors nuteistasis ir skatintas septyniolika kartų, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Komisija nutarime taip pat nurodė, kad LR BVK 111 str. numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymų žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis bei sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Ir tai nesudaro pagrindo išvadai, jog jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 4 metai 3 mėnesiai ir 11 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. ankščiau teistas du kartus, vyrauja nusikaltimai turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Dabartinis teisės pažeidimas yra sunkesnis už ankstesnius teisės pažeidimus ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog asmuo padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio ir yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, kadangi jis vis daro panašaus pobūdžio nusikaltimus ir nors jau yra už tai teistas teigiamų išvadų nepadaro.
BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kaip pataisos priemonė nuteistajam, taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes laisvės atėmimo bausmę, kaip minėta ankščiau, atlikinėja nebe pirmą kartą ir nuteistojo elgesys po bausmės atlikimo nepasikeitė, kadangi asmuo padarydavo vis naujų nusikalstamų veikų.
Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, septyniolika kartų skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, įsiskolinimų neturi. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-310 nurodyta, kad kriminologiniai veiksniai, galima rizika yra netinkamas draugų ratas (paskutinį nusikaltimą padarė bendraudamas su netinkamais draugais).
P. J. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie žemos rizikos grupės - 35 balai. 2019-09-26 atlikto vertinimo metu buvo nustatyti 39 balai pagal OASys metodiką, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nedaug.
Neatlikta bausmės dalis yra didelė, Komisijos nutarimo priėmimo dienai, 4 metai 3 mėnesiai 11 dienų. Teismas sutinka su Komisijos nuomone, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,
nutaria:
Nuteistojo R. B. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 81/04-338 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.