- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-707-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00022-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.), Eigirdas Činka
- Atsakovas
- D. L.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-707-278/2015
Teisėja Edita Jusevičienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00022-2015-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. L. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-303-948/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV) ieškinį atsakovei D. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius nurodė, jog dėl atsakovės D. L. nusikalstamos veikos mirus valstybiniu socialiniu draudimu apdraustajam S. L., jo nepilnamečiam vaikui N. L. paskirta našlaičių pensija ir už laikotarpį nuo 2012-04-22 iki 2014-03-31 išmokėta 1 439,65 €, o už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-11-30 - 494,30 €, viso - 1 933,95 €. Dėl atsakovės kaltės išmokėjus socialinio draudimo išmokas, ieškovas įgijo regreso teisę į žalą padariusi asmenį. Nurodė, kad gera valia atsakovė žalos neatlygino. Prašė teismą priteisti iš atsakovės D. L. 1 933,95 € žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2013-02-14 nuosprendžiu D. L. pripažinta kalta dėl savo vyro S. L. nužudymo. Pažymėjo, jog nuosprendyje konstatuota D. L. veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia ir nusikalstamą veiką padarius peržengiant būtinosios ginties ribas. Nurodė, kad bylai prejudicinę reikšmę turi 2013-02-14 nuosprendis, kuriuo atsakovė pripažinta kalta. Teismas darė išvadą, esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, įstatymo nustatyta tvarka paskyrus ir mokant atsakovės ir jos mirusio vyro sūnui našlaičių pensiją. Pripažino N. L. išmokėtą našlaičių pensiją socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta žala ir ieškovui įgijus regreso teisę į žalą padariusį asmenį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. L. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad teismas visapusiškai neanalizavo baudžiamosios bylos aplinkybių, neįvertino, jog buvo nustatyti jos veiksmai kaip peržengiantys būtinosios ginties ribas ir ji buvo nuteista ne už tyčinę žmogžudystę. Teigia, jog baudžiamajai bylai dar nesant išnagrinėtai, VSDFV skyriaus specialistai galėjo išaiškinti galimas pasekmes, skiriant našlaičių pensiją. Nurodo, kad sužinojus apie našlaičių pensijos išieškojimą regreso tvarka, kreipėsi į VSDFV skyrių, prašydama nutraukti našlaičių pensijos mokėjimą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Teigia esant kuriozinei situacijai, kai ji, atsakinga už vaiko auginimą, negali atsisakyti išmokų, o vaiko išlaikymui išmokas turi mokėti per šią instituciją. Nurodo, kad jos materialinė padėtis sunki, augina du nepilnamečius vaikus ir juos išlaiko iš šeimai skiriamų socialinių išmokų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius skundą prašo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog įstatymo nustatyta tvarka paskyrus ir mokant atsakovės ir jos mirusiojo vyro sūnui našlaičių pensiją, tarp neteisėtų (kaltų) atsakovės veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nepilnamečiui N. L. išmokėta našlaičių pensija yra Fondo biudžetui padaryta žala.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad VSDVF Panevėžio skyriaus 2012-05-31 sprendimu Nr. (10.3)P5-17354 nuo 2012-04-20 iki 2028-01-31 mažamečiui N. L. buvo skirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija ir 2012-04-22 - 2014-11-30 laikotarpiu išmokėta 1 933,95 € (b. l. 8-13, 19). N. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės D. L. ir (duomenys neskelbtini) mirusio S. L. sūnus (b. l. 16-17). Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2013-02-14 nuosprendžiu D. L. yra pripažinta kalta dėl sutuoktinio S. L. mirties (b. l. 26-29).
LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, netekus tėvo, atsakovės D. L. ir S. L. sūnui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo VSDFV Panevėžio skyriaus 2012-05-31 sprendimu nuo 2012-04-22, kas mėnesį pradėta mokėti 213,34 Lt dydžio našlaičių pensija. Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2013-02-14 nuosprendžiu D. L. pripažino kalta, peržengus būtinosios ginties ribas ir padarius nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismas nurodė, jog D. L. gynyba neatitiko S. L. kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo bei konstatavo, jog D. L. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-05-15 nuosprendžiu, minėtą 2013-02-14 nuosprendį pakeitė, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 30-34). CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos reglamentuoja atleidimą nuo įrodinėjimo asmens nusikalstamų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant visoms civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu kilti būtinosioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (S. L. nužudymas), atsakovės kaltei, priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (mokėtos nepilnamečiui N. L. našlaičių pensijos) ir žalai (išmokėtos našlaičių pensijos pavidalu). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su teismo išvada, kad atsakovė D. L. privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą (CK 6.290 str.). Tačiau CK 6.251 straipsnio nuostatos numato, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato pagrindus sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgus į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Byloje nepaneigta, kad mažametį N. L., kuriam ieškovas išmokėjo 1 933,95 € valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, augina jo motina D. L., o vaikui nustatytas lengvas neįgalumo lygis (b. l. 41). Bylos duomenimis, D. L. augina du nepilnamečius vaikus, jos pajamas sudaro socialinės išmokos, nepilnamečiui N. L. skiriama našlaičių pensija (b. l. 19, 65-66). Šiuo atveju susiformavo tokia teisinė situacija, kai įstatymo garantuojama valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensija skiriama nepilnamečiui vaikui ir pagal įstatymą jo motinos turi būti grąžinama atgal į Fondo biudžetą. Kolegija pažymi, jog Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta pensija tėvų netekusiems nepilnamečiams vaikams laikytina tam tikru išlaikymo, kurį pagal Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą jiems turėjo teikti tėvai, kompensavimu (Konstitucinio Teismo 2010-12-14 nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Nagrinėjamu atveju, visiškai patenkinus ieškinį, valstybė nebeatliks Konstitucijoje įtvirtintos pareigos maitintojo netekusiems asmenims teikti atitinkamą socialinę paramą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog turi būti prioritetiškai vertintini nepilnamečio vaiko interesai gauti iš valstybės garantuojamą socialinę paramą netekus vieno iš maitintojų. Be to, byloje nepaneigti apeliantės teiginiai, jog 2014-04-29 gavusi ieškovo reikalavimą atlyginti žalą už 2012-04-22 - 2014-03-31 laikotarpiu išmokėtą našlaičių pensiją, kaip mažamečio N. L. motina, prašė šios pensijos mokėjimą nutraukti. Ši aplinkybė rodo, jog žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dalinai padidėjo ir dėl paties ieškovo delsimo spręsti našlaičių pensijos nutraukimo klausimą, esant mažamečio motinos prašymui. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį iki 966,98 € (1 933,95 / 2 = 966,98 €), nes priešingai būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisėti lūkesčiai ir interesai, bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, tuo pačiu išsaugant ieškovo teisę į žalos atlyginimą regreso teise (CK 1.5 str., 6.280 str.).
Dėl paminėto, sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovės priteistą žalos atlyginimą ieškovo naudai ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Iš bylos duomenų matyti, kad už apeliacinį skundą D. L. sumokėjo 15 € žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies (43 €) teismo nutartimi buvo atleista (b. l. 70, 75). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš VSDFV Panevėžio skyriaus atsakovės D. L. naudai priteistinas 7,50 € žyminis mokestis (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovės D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Panevėžio skyriaus naudai priteistą 1 933,95 € žalos atlyginimą sumažinti iki 966,98 € (devynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 98 euro centų), o žyminį mokestį valstybei - iki 29 € (dvidešimt devynių eurų).
Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Panevėžio skyriaus (j. a. k. 191674725) 7,50 € (septynis eurus 50 euro centus) žyminio mokesčio D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.