Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3915-764/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-06-18
Bylos Nr.: I-3915-764/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02580-2014-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Paulis Miliauskas, Valentas Mitrauskas, Justina Kalinkevičiūtė, Tatjana Dunkauskienė, Aidas Vaišnoras, Arnoldas Jokūbaitis, Kristina Baltrušaitienė, Lina Krapavickienė
Pareiškėjas: Amalių bendruomenės centro, Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“
Trečiasis asmuo: UAB „Sweco Lietuva“, UAB ,,Fortum Heat Lietuva“, Kauno visuomenės sveikatos centro, Kauno
Atsakovas: Aplinkos apsaugos agentūrai
Advokatai: Arnoldas Jokūbaitis, Paulius Miliauskas

Administracinė byla Nr. I-3915-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-02580-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 2.7; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, pareiškėjo Amalių bendruomenės centro atstovui advokatui Pauliui Miliauskui, pareiškėjos Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ atstovui Valentui Mitrauskui, atsakovės atstovėms Justinai Kalinkevičiūtei ir Tatjanai Dunkauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovui Aidui Vaišnorui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Fortum Heat Lietuva“ atstovui advokatui Arnoldui Jokūbaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Kauno visuomenės sveikatos centro atstovėms Kristinai Baltrušaitienei ir Linai Krapavickienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų Amalių bendruomenės centro ir Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ skundus atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Fortum Heat Lietuva“, UAB ,,Sweco Lietuva“, Kauno visuomenės sveikatos centrui, Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Piliečių teisių gynimo asociacija „Mūsų teisė“ (toliau – Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–9), prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) 2014-04-07 sprendimą Nr. (2.6)-A4-1395.

Pagrįsdama savo reikalavimą Asociacija nurodė, kad į teismą kreipiasi vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAVĮ) 15 str. 1 ir 3 d. nuostatomis, suteikiančiomis jai teisę, kaip suinteresuotai visuomenei, dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procese ir ginti viešąjį interesą. Pareiškėjos nuomone, ginčijamu sprendimu nepagrįstai duota teigiama išvada dėl UAB „Fortum Heat Lietuva“ planuojamos ūkinės veiklos – Kauno kogeneracinės jėgainės statybos ir veiklos, nes apie planuojamos ūkinės veiklos vertinimą nebuvo tinkamai informuota visuomenė. Pažymėjo, kad PAV proceso metu pareiškėja ne kartą raštu teikė pastabas dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitos, tačiau šios pastabos PAV dokumentų rengėjo nebuvo tinkamai išnagrinėtos, nepateikti išsamūs ir objektyvūs paaiškinimai. Išsamūs paaiškinimai nebuvo pateikti net ir 2014-03-21 vykusio susitikimo metu, nes į dalį pareiškėjos pateiktų pastabų iš viso nebuvo atsakyta. Į susitikimo metu pateiktus klausimus, nebuvo atsakyta ir vėlesniu PAV dokumentų rengėjo 2014-03-24 raštu. Nepaisant to, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos išreikštas pastabas, atsakovė priėmė teigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos. Tokiais veiksmais buvo pažeistos PAVĮ 9 str. 2 d. nuostatos ir aplinkos ministro 2005-07-15 įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 31 p. Asociacijos nuomone, planuojama ūkinė veikla –Kauno kogeneracinės jėgainės statyba ir veikla – pasirinktoje vietoje neleistina, nes pažeistų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, darytų neigiamą poveikį aplinkai. Ataskaitoje nurodoma, kad jėgainėje kaip kuras bus naudojamos komunalinės atliekos, tačiau, pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 6 d., tokia teisė suteikiama tik Vyriausybės pripažintiems valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų valdytojams. Tokių įmonių sąrašas yra patvirtintas ūkio ministro 2013-12-11 įsakymu Nr. 4-1068. UAB „Fortum Heat Lietuva“ bei jos ketinama statyti jėgainė į šį sąrašą nėra įtrauktos, todėl neatitinka nuo 2014-01-31 įsigaliojusių Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 6 d. reikalavimų. Be to, jėgainėje ketinama deginti plastiko gaminius, nors pagal Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 str. 1 d. 3 p., laisvojoje ekonominėje zonoje juos deginti draudžiama. Reaguodama į pareiškėjos 2013-02-03 pastabas, UAB „Fortum Heat Lietuva“ 2013-12-19 patikslino ataskaitą ir nurodė, ne planuojamų deginti atliekų kodus, bet rūšis pagal klases, pažymėdama, kad tikslūs kodai bus nurodyti Paraiškoje taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui (toliau – TIPK) gauti. Išduodant TIPK yra remiamasi visais planuojamos ūkinės veiklos dokumentais, todėl darytina išvada, kad planuojamų deginti atliekų kodai turi būti nurodyti ataskaitoje. Šiuo atveju, dokumentų rengėjas prieštaravimo Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. nepašalino. PAV ataskaitos rengėja neatsakė į Asociacijos pastabas dėl paviršinių nuotekų surinkimo ir tvarkymo, o tik nurodė, kad nuotekos bus surenkamos į Kauno laisvosios ekonominės zonos nuotekų tinklus, kurie neegzistuoja. Siekiant išvengti galimo aplinkos ir gruntinių vandenų užteršimo, dėl ko privaloma atlikti PAV, turi būti įvertintos visos įmanomos nuotekų tvarkymo alternatyvos. Pareiškėjos nuomone, ataskaitoje nepagrįstai nurodyta, kad planuojamai ūkinei veiklai neturi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona, nes pagal Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo taisyklių 28.1 p., atliekų deginimo įmonėms nustatoma 500 metrų sanitarinė apsaugos zona. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą ir Atliekų tvarkymo taisykles, atliekų deginimas energijai gauti priskiriamas atliekų naudojimo veiklai, todėl jėgainė yra atliekų tvarkymo objektas ir jai turi būti nustatoma 500 metrų sanitarinės apsaugos zona. Šių išvadų nepaneigia ir tai, kad jėgainė yra bendrojo deginimo įrenginys.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjas Amalių bendruomenės centras (toliau – Centras) kreipėsi į teismą su skundu (t. IV, b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2014-04-07 sprendimą Nr. (2.6)-A4-1395 ir 2014-04-16 sprendimą Nr. (2.6)-A4-1515 bei įpareigoti UAB „Fortum Heat Lietuva“ ir UAB „Sweco Lietuva“ pataisyti planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą taip, kad ji neprieštarautų teisės aktų reikalavimams, ir pakartotinai organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su ja.

Pagrįsdamas savo reikalavimus Centras nurodė, kad į teismą kreipiasi vadovaudamasis PAVĮ 15 str. 1 ir 3 d. nuostatomis, suteikiančiomis jam teisę, kaip suinteresuotai visuomenei, dalyvauti PAV procese ir ginti viešąjį interesą. Pagal jėgainėje planuojamą naudoti kurą, organizatoriaus paaiškinimus apie jėgainės ūkinę veiklą, Atliekų deginimo taisykles, jėgainės veikimo technologinį principą, konstatuotina, kad jėgainė yra atliekų deginimo įmonė, kuriai taikytini visi atliekų deginimo reikalavimus ir procesą reglamentuojantys teisės aktai. Planuojamos ūkinės veiklos PAV tikslas yra sumažinti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Nors ataskaitoje nurodomi tam tikri veiksniai dėl neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, konstatuota, kad jokio nepriimtino poveikio nebus. Teisės aktai nenustato, koks neigiamas poveikis visuomenės sveikatai yra priimtinas, o koks ne. Be to, PAV metu nebuvo vertinamas netiesioginis poveikis visuomenės sveikatai. Ataskaitoje nėra numatyta prevencinių priemonių, mažinančių aplinkos taršą. Tai, kad nėra viršijamos leistinos ribinės taršos ribos, nereiškia, kad neturi būti imamasi priemonių jai mažinti. Neigiamas poveikis darbuotojų sveikatai, išskyrus triukšmą, iš viso nebuvo vertinamas. Kaip minėta, jėgainė yra atliekų deginimo įrenginys, todėl turėjo būti nustatyta 500 metrų sanitarinė apsaugos zona. Sanitarinė apsaugos zona (50–90 m) buvo nustatyta atsižvelgus tik į triukšmo lygį, bet ne į cheminę, biologinę ir fizikinę taršą, nors ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad jėgainės maksimalaus poveikio zona siekia 450 m nuo taršos šaltinių. Ataskaitoje pateikiama prieštaringa informacija dėl to, ar jėgainėje bus deginamas plastikas, o viešo aptarimo metu ataskaitos rengėjo atstovas patvirtino, kad plastikas tikrai bus deginamas. Tai prieštarauja Laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. Ataskaitoje ir sprendime nėra nurodyta kaip bus kontroliuojama, kad jėgainėje nebūtų deginamas plastikas. Ataskaitoje taip pat nebuvo nurodyta, kokia kuro sudėtimi buvo remiamasi apskaičiuojant galimą teršalų sklaidą, nors teigiama, kad teršalų kiekis tiesiogiai priklauso nuo kuro sudėties. Buvo naudojami netinkami duomenys, t. y. senesni nei 9 metų, foniniam aplinkos oro užterštumui nustatyti. Pagal reikalavimus, turėjo būti naudojami ne senesni nei 2009 metų duomenys. Ataskaitoje nebuvo pateiktas anglies monoksido kiekis 10 minučių intervale. Už 240 metrų nuo jėgainės yra Kauno vaikų globos namai „Atžalynas“, tačiau nebuvo pateikti duomenys, kokia bus teršalų koncentracija globos namų teritorijoje. Iš ataskaitos matyti, kad gyvsidabrio paros koncentracija leistiną normą viršys 166 kartus. Duomenys apie arseno, kobalto, švino, chromo, nikelio koncentracijas iš viso nepateikti. Azoto oksidų lygis viršys kritinį užterštumo azoto oksidais lygį. Pagal patvirtintą Kauno laisvosios ekonominės zonos detalųjį planą, joje jėgainės statyba nėra galima. Agentūra pažeidė Tvarkos aprašo reikalavimus, nes suinteresuotos visuomenės 2014-03-03 ir 2014-03-14 prašymus išnagrinėjo tik 2014-04-08, t. y. po ginčijamo sprendimo priėmimo. Ataskaitos derinime nedalyvavo Kauno miesto savivaldybė.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (t. III, b. l. 61–66, t. IV, b. l. 87–94) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepimuose pažymėjo, kad ginčijamame sprendime aiškiai nustatyta, kad Kauno kogeneracinės jėgainės statyba ir veikla poveikio aplinkai požiūriu leistina pagal parengtą ataskaitą tik įvykdžius visas sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas, o 10.6 p. nustatyta, kad kaip kuras galės būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės atliekos, jeigu jėgainė atitiks Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 6 d. reikalavimus. Laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. nedraudžia deginti ataskaitoje nurodytas kuro rūšis, be to, ataskaitos 2.10 lentelėje aiškiai nurodyta, kad plastikai nebus naudojami energijai gauti. Sprendimo 10.5 p. nustatyta sąlyga vadovautis Laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 8 str. 1 d. 3 p., t. y. nedeginti plastiko. Į šią sprendimo nuostatą turės būti atsižvelgta išduodant TIPK leidimą, kuriame negalės būti išplėstas planuojamų deginti atliekų sąrašas. Priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinta, kad paviršinės nuotekos bus išleidžiamos ne į nuotekų tinklus, bet į aplinką, o nuotekų tarša neviršys teisės aktuose nustatytų dydžių, todėl nebus padarytas neigiamas poveikis paviršiniams ir požeminiams vandenims. Nustatyta, kad melioracijos griovys nesusisiekia su Girstupio upeliu ir Amele, todėl nebus neigiamo poveikio Nemunui. Ataskaitoje pakankamai išsamiai aprašytas paviršinių nuotekų tvarkymas, numatoma vykdyti jų apskaitą, užterštumo kontrolę, taip pat numatytos kitos apsauginės priemonės. Poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvavo Kauno apskrities visuomenės sveikatos centras, kuris pritarė ataskaitai, vadinasi, 500 metrų sanitarinė apsaugos zona planuojamai ūkinei veiklai nenustatytina. Visuomenės dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese vyko laikantis Tvarkos aprašo nuostatų, ataskaita, atsižvelgus į suinteresuotos visuomenės siūlymus, ne kartą buvo taisoma. Asociacijos skunde nurodomi subjektyvaus pobūdžio argumentai, ginčijamas sprendimas yra priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus ginčui aktualias faktines aplinkybes, atsižvelgus į suinteresuotos visuomenės pastabas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, todėl laikytinas teisėtu.

Taip pat pažymėjo, kad ataskaita atitiko Agentūros patvirtintą PAV programą, PAV nuostatų reikalavimus, jai pritarė visi PAV subjektai, todėl Agentūros sprendimas yra pagrįstas. Atsakovė sutiko, kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ priskirtina atliekų tvarkytojui, tačiau pati veikla, kurios metu planuojama naudoti bendrojo deginimo įrenginį, neleidžia daryti išvados, kad jėgainė yra atliekų deginimo įmonė. Informaciją dėl poveikio visuomenės sveikatai ir sanitarinių apsaugos zonų nustatymo nagrinėja Sveikatos apsaugos ministerija ar jai pavaldžios institucijos. Ataskaitos dalį dėl poveikio visuomenės sveikatai, išmetamų teršalų kiekio Kauno globos namų ,,Atžalynas“ teritorijoje, Agentūra įvertino atsižvelgusi į Kauno visuomenės sveikatos centro 2014-02-27 išvadą. Visiškai nepagrįsti Centro teiginiai, kad ataskaitoje nebuvo nurodyta, kokia kuro sudėtimi buvo remiamasi apskaičiuojant galimą teršalų sklaidą, šie duomenys pateikti 88 ataskaitos puslapyje. Foninis aplinkos oro užterštumas buvo nustatytas laikantis Agentūros direktoriaus 2008-07-10 įsakymu Nr. AV-112 patvirtintų Rekomendacijų, remiantis tinkamais duomenimis ir laikantis eiliškumo reikalavimų. Azoto dioksido lygis augmenijos apsaugai normose nėra nustatytas, o žmonių sveikatos apsaugai nustatyta norma yra 40 µg / m³ , kuri šiuo atveju (38,93 µg / m³) nėra viršijama. Kauno rajono savivaldybės administracija 2014-02-17 išvadoje pritarė ataskaitai. PAVĮ nenumato, kad Agentūra turi teisę nepritarti PAV ataskaitai dėl to, kad nėra atliktos teritorijų planavimo procedūros. Kauno miesto savivaldybė 2014-02-14 raštu Nr. (33.200)R-1090 nurodė, kad sprendimą dėl jėgainės statybos yra pateikusi 2013-07-23 rašte, todėl negalima teigti, kad ji atsisakė vertinti ataskaitą. Be to, jėgainė bus statoma Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, kuri savo išvadą dėl ataskaitos pateikė 2014-02-17.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundus atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (t. II, b. l. 21–25, t. V, b. l. 122–126) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo 10 punkte yra aiškiai nurodyta, jog kaip kuras jėgainėje galės būti naudojamos po rūšiavimo likusios atliekos tik tuomet, jei ji atitiks Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 6 d. nuostatas. Jėgainėje plastiko deginamas nėra numatomas, tai išsamiai nurodyta ataskaitos 2.6 skyriuje. Rengiant ataskaitą buvo atliktas teršalų sklaidos ore matematinis modeliavimas, kurio rezultatai patvirtina, kad nebus viršijamos ribinės oro užterštumo vertės. Jėgainės paviršinių nuotekų surinkimas ir tvarkymas yra išsamiai aptartas ataskaitos 3.2 skyriuje, numatytas išvalytų nuotekų išleidimas į aplinką – melioracijos įrenginį. Jėgainė yra bendrasis atliekų deginimo įrenginys, o ne atliekų deginimo įmonė, nes jos tikslas yra energijos gamyba, o atliekos tik kuras, todėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimo nustatymo taisyklių 28.1 p. nuostatos, nustatančios 500 metrų sanitarinę apsaugos zoną atliekų deginimo įmonei, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Be to, Kauno visuomenės sveikatos centras patvirtino, kad sanitarinė apsaugos zona nustatyta tinkamai. PAV procese buvo laikomasi PAVĮ ir Tvarkos aprašo reikalavimų, reglamentuojančių visuomenės dalyvavimą, išnagrinėtos visos suinteresuotos visuomenės pastabos ir pasiūlymai, laikytasi nustatytų procedūrų. Teiginiai, kad nebuvo atliktas jėgainės poveikio visuomenės sveikatai vertinimas neatitinka tikrovės, nes toks vertinimas atliktas laikantis sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 įsakymu Nr. V-491 patvirtintų Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų ir nustatyta, kad maksimali oro tarša kartu su fonine tarša neviršys gyvenamosios aplinkos taršos ribinių verčių. Ataskaitos 88 puslapyje nurodyti planuojamos ūkinės veiklos vertinimai buvo atlikti modeliuojant maksimalų jėgainės apkrovos variantą ir vertinant pačias nepalankiausias sąlygas, tačiau gauti rezultatai patvirtino, kad ribinės teršalų normos nebus viršijamos. Foninis aplinkos oro užterštumas buvo nustatytas laikantis Agentūros direktoriaus 2008-07-10 įsakymu Nr. AV-112 patvirtintų Rekomendacijų, remiantis tinkamais duomenimis ir laikantis eiliškumo reikalavimų. Ataskaitos 11 grafiniame priede pateikta informacija patvirtina, kad jėgainės ūkinė veikla, pagal azoto dioksido kiekį, Kauno vaikų globos namų teritorijoje neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių. Kritinis užterštumo lygis augmenijos apsaugai nėra ribinė vertė, todėl atliekant PAV, teršalų koncentracijų lyginimas su kritiniu užterštumo lygiu neprivalomas. Suinteresuotos visuomenės prašymai buvo išnagrinėti tinkamai, jai sudarytos visos sąlygos ir galimybės dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese, išsamiai atsakyta į visas rašytines pastabas, ataskaita papildyta ir pataisyta pagal suinteresuotos visuomenės siūlymus. Kauno miesto savivaldybė išnagrinėjo ataskaitą ir 2013-06-17 rašte pritarė planuojamai ūkinei veiklai. Vėliau nurodė, kad planuojama ūkinė veikla įtakos aplinkai Kaune neturės.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundus atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fortum Heat Lietuva“ atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (t. III, b. l. 54–58, t. V, b. l. 111–120) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepimuose pažymėjo, kad ginčijamame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad jėgainėje kaip kuras komunalinės atliekos galės būti naudojamos tik tuomet, jei bus įgyvendintos Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 6 d. nuostatos. Jėgainėje plastiko deginamas nėra numatomas. Jėgainės paviršinių nuotekų surinkimas ir tvarkymas yra išsamiai aptartas ataskaitos 3.2 skyriuje, numatytas išvalytų nuotekų išleidimas į aplinką – melioracijos įrenginį. Jėgainė yra bendrasis atliekų deginimo įrenginys, o ne atliekų deginimo įmonė, nes jos tikslas yra energijos gamyba, o atliekos tik kuras, todėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimo nustatymo taisyklių 28.1 p. nuostatos, nustatančios 500 metrų sanitarinę apsaugos zoną atliekų deginimo įmonei, nagrinėjamu atveju netaikytinos. PAV procese buvo laikomasi PAVĮ ir Tvarkos aprašo reikalavimų, reglamentuojančių visuomenės dalyvavimą, išnagrinėtos visos suinteresuotos visuomenės pastabos ir pasiūlymai, laikytasi nustatytų procedūrų. Teiginiai, kad nebuvo atliktas jėgainės poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, neatitinka tikrovės, nes toks vertinimas atliktas laikantis sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 įsakymu Nr. V-491 patvirtintų Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų ir nustatyta, kad maksimali oro tarša kartu su fonine tarša neviršys gyvenamosios aplinkos taršos ribinių verčių. Ataskaitos 88 puslapyje nurodyti planuojamos ūkinės veiklos vertinimai buvo atlikti modeliuojant maksimalų jėgainės apkrovos variantą ir vertinant pačias nepalankiausias sąlygas, tačiau gauti rezultatai patvirtino, kad ribinės teršalų normos nebus viršijamos. Foninis aplinkos oro užterštumas buvo nustatytas laikantis Agentūros direktoriaus 2008-07-10 įsakymu Nr. AV-112 patvirtintų Rekomendacijų, remiantis tinkamais duomenimis ir laikantis eiliškumo reikalavimų. Ataskaitos 11 grafiniame priede pateikta informacija patvirtina, kad jėgainės ūkinė veikla pagal azoto dioksido kiekį Kauno vaikų globos namų teritorijoje neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių. Kritinis užterštumo lygis augmenijos apsaugai nėra ribinė vertė, todėl atliekant poveikio aplinkai vertinimą, teršalų koncentracijų lyginimas su kritiniu užterštumo lygiu neprivalomas. Suinteresuotos visuomenės prašymai buvo išnagrinėti tinkamai, jai sudarytos visos sąlygos ir galimybės dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese, išsamiai atsakyta į visas rašytines pastabas, ataskaita papildyta ir pataisyta pagal suinteresuotos visuomenės siūlymus. Kauno miesto savivaldybė išnagrinėjo ataskaitą ir 2013-06-17 rašte pritarė planuojamai ūkinei veiklai. Vėliau nurodė, kad planuojama ūkinė veikla įtakos aplinkai Kaune neturės.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundus atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno visuomenės sveikatos centras atsiliepime į skundą (t. V, b. l. 96–99) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad ataskaitoje buvo įvertinti reikšmingi veiksniai, galintys turėti įtakos visuomenės sveikatai, tačiau jie neviršys nustatytų ribinių verčių. Pagal atliktą modeliavimą, maksimali aplinkos oro tarša, kartu su esama fonine tarša, neviršys aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2010-07-07 įsakymu Nr. D1-585/V-611 patvirtintose normose taip pat aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2007-06-11 įsakymu Nr. D1-329/V-469 patvirtintose oro užterštumo vertėse nustatytų ribinių taršos verčių. Sanitarinė apsaugos zona nustatyta vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų taisyklių 6.1 p., atsižvelgus į taršos sklaidos modeliavimo rezultatus ir vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 33:2011. Lietuvos higienos norma HN 35:2007 nėra taikoma vertinant cheminių medžiagų koncentraciją aplinkos ore, o kaip nurodyta anksčiau, atliktų modeliavimų duomenys patvirtina, kad maksimali aplinkos oro tarša, kartu su esama fonine tarša, neviršys teisė aktuose nustatytų ribinių taršos verčių.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (t. V, b. l. 100–101) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Agentūros 2014-04-07 sprendimo Nr. (2.6)-A4-1395 ir 2014-04-16 sprendimo Nr. (2.6)-A4-1515, kuriais nuspręsta, kad planuojama ūkinė veikla – Kauno kogeneracinės jėgainės statyba ir veikla – poveikio aplinkai požiūriu leistina pagal parengtą PAV ataskaitą ir įvykdžius sprendimo 10 p. nustatytas sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai PAV procese dalyvauja kaip suinteresuota visuomenė. Pagal PAVĮ 15 str. 3 d., suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas PAV srityje arba kuri yra suinteresuota PAV procesu. Pagal šią apibrėžtį, asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis (PAVĮ 2 str. 10 d.). Visuomenė – vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys bei jų organizacijos, asociacijos ar grupės (PAVĮ 2 str. 11 d.). Teisė visuomeninėms organizacijoms ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje numatyta ir 1998-06-25 Konvencijoje dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija). Pagal Orhuso konvencijos 2 str. 5 d., suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis. Orhuso konvencijos 9 str. 2 d. yra įtvirtinta suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismus dėl priimtų sprendimų tais aplinkos apsaugos klausimais, kurie yra konkrečiai nurodyti Konvencijoje, tarp jų – dėl aplinkos elementų: oro, atmosferos, vandens, dirvožemio, žemės, kraštovaizdžio, gamtos objektų būklės, biologinės įvairovės bei šių elementų sąveikos (Konvencijos 3 str. a) p.), taip pat dėl žmonių sveikatos ir saugos būklės, gyvenimo sąlygų (Konvencijos 3 str. c) p.). Pažymėtina, kad ginčo, jog pareiškėjai Amalių bendruomenės centras ir Piliečių teisių gynimo asociacija „Mūsų teisė“ pagal PAVĮ 2 str. 10 ir 11 d., 15 str. 3., Orhuso konvencijos 9 str. 2 d. nuostatas, turi teisę ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje, byloje nėra, todėl laikytina, kad pareiškėjų skundai teisme nagrinėti priimti nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. ir 56 str. nuostatų.

Pagal PAVĮ 3 str. 1 d., PAV objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad PAV atliekamas, kai: planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 p.); atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti PAV (2 p.); planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas (3 p.). Planuojamos ūkinės veiklos rūšių, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, sąrašas įtvirtintas PAV įstatymo 1 priede, o planuojamos ūkinės veiklos rūšių, kuriai turi būti atliekama atranka dėl PAV, sąrašas nustatytas – 2 priede.

PAV tikslai yra: nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai (1 p.); sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti (2 p.); nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (3 p.).

PAVĮ 9 str. 1 d. nustatyta, kad PAV ataskaitą rengia PAV dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. PAVĮ 9 str. 1 d. detaliai reglamentuotas rengiamos ataskaitos turinys. PAV dokumentų rengėjas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita (PAVĮ 9 str. 2 d.). Pagal suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateikiama patikslinta ataskaita PAV subjektams, kurie patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai (PAVĮ 9 str. 3 d.). PAV subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia PAV dokumentų rengėjui (PAVĮ 9 str. 4 d.). PAV subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad PAV dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. PAV dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją PAV subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia PAV dokumentų rengėjui (PAVĮ 9 str. 5 d.). PAV dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą (PAVĮ 9 str. 6 d.). Atsakinga institucija turi teisę pareikalauti pakartotinai organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su ataskaita, jeigu po viešo supažindinimo su ataskaita ji yra iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma dėl gautų PAV subjektų motyvuotų išvadų ir atsakingos institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą. Kai po pakartotinio viešo supažindinimo arba atsakingos institucijos pateiktų pastabų ataskaita iš esmės pakeičiama, pataisoma ar papildoma, PAV dokumentų rengėjas turi gauti pakartotines PAV subjektų išvadas šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka (PAVĮ 9 str. 7 d.).

Atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos: teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti (1 p.) arba priima sprendimą (2 p.) (PAVĮ 10 str. 1 d.). Kai PAV subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių prieštarauja viena kitai ir (ar) atsakinga institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, atsakinga institucija, prieš priimdama sprendimą, kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), PAV dokumentų rengėją, PAV subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Taip pat kviečiami ir pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai (PAVĮ 10 str. 6 d.).

Iš pareiškėjų skundų turinio matyti, kad Agentūros sprendimo neteisėtumas iš esmės grindžiamas tuo, jog nebuvo pasiekti PAV tikslai, sprendimas priimtas pažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 6 d. ir Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. reikalavimus, PAV ataskaita neatitinka jai keliamų reikalavimų, netinkamai nustatyta jėgainės sanitarinė apsaugos zona, neįvertinta, kokios jėgainėje bus deginamos atliekos, ir kaip bus kontroliuojama, kad nebūtų deginamos pavojingos atliekos (plastikas), netinkamai nustatytas aplinkos, oro ir foninis užterštumas, neužtikrintas tinkamas suinteresuotos visuomenės dalyvavimas PAV procese ir kt.

Pareiškėjai teigia, kad nebuvo užtikrintas tinkamas suinteresuotos visuomenės dalyvavimas PAV procese, nes PAV dokumentų rengėjas tinkamai neišnagrinėjo pateiktų pastabų bei pasiūlymų ir atsakingai institucijai nepateikė argumentuotų išvadų.

Visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos PAV procesą ir jos dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos PAV procese, nustato aplinkos ministro 2005-07-15 įsakymu Nr. D1-370 patvirtintas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas. Viešo supažindinimo su PAV ataskaita procedūra reglamentuojama PAVĮ 9 str. ir Tvarkos aprašo IV skyriuje. Pagal šio skyriaus nuostatas, PAV dokumentų rengėjas viešo susirinkimo metu turi pristatyti užsakovą, PAV dokumentų rengėją, apibūdinti planuojamą ūkinę veiklą ir supažindinti su PAV ataskaita, atsakyti į pateiktus klausimus ir įvertinti iki susirinkimo pradžios raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Suinteresuota visuomenė per 10 darbo dienų po viešo susirinkimo turi teisę pateikti PAV dokumentų rengėjui pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo. PAV dokumentų rengėjas turi parengti argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir raštu atsakyti pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams, kaip įvertinti jų pasiūlymai. PAV dokumentų rengėjas PAV ataskaitą, kuri pataisyta atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, turi pateikti planuojamos ūkinės veiklos PAV subjektams. Jeigu PAV ataskaita po viešo supažindinimo, PAV subjektų ir atsakingos institucijos motyvuotų išvadų pateikimo turi būti iš esmės taisoma (pvz., siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos, švelninančios priemonės ir kt.), tokiais atvejais atsakinga institucija turi teisę pareikalauti, kad PAV dokumentų rengėjas pakartotinai organizuotų šio Tvarkos aprašo nustatyta tvarka viešą visuomenės supažindinimą su pataisyta ar patikslinta PAV ataskaita.

Byloje esantys duomenys tvirtina, kad viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita įvyko 2013-05-31 (t. II, b. l. 174–176). Po viešo supažindinimo su parengta PAV ataskaita buvo gauti suinteresuotos visuomenės pastabos ir pasiūlymai, kurie buvo įvertinti atsakant raštu (t. II, b. l. 179–195, t. III, b. l. 16–52). UAB „Sweco Lietuva“ 2013-06-21 raštu Nr. V1-1581 PAV subjektams pateikė derinti parengtą PAV ataskaitą (t. II, b. l. 165). Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2013-06-26 raštu Nr. 13-1582 (t. II, b. l. 165), Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius 2013-07-01 raštu Nr. (1.29-K)2K-1274 (t. II, b. l. 164), Kauno rajono savivaldybės administracija 2013-07-08 raštu Nr. SD-2067 (t. II, b. l. 164), Kauno miesto savivaldybės administracija 2013-06-17 raštu Nr. (33.200)2-2878 (t. II, b. l. 163), Kauno visuomenės sveikatos centras 2013-09-23 raštu Nr. 2-3581-6(8.38) (t. II, b. l. 159) pritarė PAV ataskaitai. Agentūra 2013-10-29 raštu Nr. (2.6)-A4-3961 kreipėsi į UAB „Sweco Lietuva“, prašydama papildyti PAV ataskaitą pagal pateiktas pastabas, kartu su nurodytu raštu PAV dokumentų rengėjui buvo pateiktos suinteresuotos visuomenės, taip pat ir Asociacijos bei Centro pastabos (t. II, b. l. 149–158). Nurodytų pastabų įvertinimas, Agentūrai buvo pateiktas UAB „Sweco Lietuva“ 2013-11-13 raštu Nr. V1-2856 (t. II, b. l. 139–148). 2013-11-28 įvyko susirinkimas dėl jėgainės PAV ataskaitos svarstymo prieš priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (t. II, b. l. 126–138). Po įvykusio susirinkimo buvo gautos suinteresuotos visuomenės pastabos dėl PAV ataskaitos, kurios Agentūros 2013-12-05 raštu Nr. (2.6)-A4-4546 buvo pateiktos UAB „Sweco Lietuva“, prašant papildyti ataskaitą pagal Agentūros rašte nurodytas pastabas (t. II, b. l. 116–124). Nurodytų pastabų įvertinimas, Agentūrai buvo pateiktas UAB „Sweco Lietuva“ 2013-12-19 raštu Nr. V1-3231 (t. II, b. l. 106–114). 2014-01-09 vyko pakartotinis viešo supažindinimo su PAV ataskaita susirinkimas (t. II, b. l. 64–72). Po įvykusio pakartotinio susirinkimo pareiškėjos pateikė PAV subjektams savo pastabas (t. II, b. l. 76–82), kurių įvertinimas pateiktas UAB „Sweco Lietuva“ 2014-01-20 rašte Nr. V1-159 (t. II, b. l. 83–86), 2014-01-20 rašte Nr. V1-157 (t. II, b. l. 86–87) ir 2014-01-20 rašte Nr. V1-156 (t. II, b. l. 87–88). UAB „Sweco Lietuva“ 2014-02-05 raštu Nr. V1-306 PAV subjektams pateikė papildytą PAV ataskaitą (2014-02-03) derinti (t. II, b. l. 60–61). Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2014-02-11 raštu Nr. 13-306 (t. II, b. l. 57), Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius 2014-02-14 raštu Nr. (9.38-K)2K-320 (t. II, b. l. 55), Kauno rajono savivaldybės administracija 2014-02-17 raštu Nr. SD-455 (t. II, b. l. 55), Kauno visuomenės sveikatos centras 2014-02-27 raštu Nr. 2-820-5(8.38) (t. II, b. l. 55) pritarė pataisytai PAV ataskaitai. Asociacija 2014-03-03 ir 2014-03-14 raštais (t. II, b. l. 52–53) kreipėsi į Agentūrą, nurodydama, kad PAV dokumentų rengėjas nepateikė argumentuoto jos pastabų įvertinimo, todėl Agentūra turėtų užtikrinti, kad UAB „Sweco Lietuva“ tinkamai įgyvendintų PAVĮ 9 str. nuostatas. Atsižvelgdama į nurodytus Asociacijos raštus, Agentūra nusprendė 2014-03-21 surengti viešą PAV ataskaitos svarstymą (t. II, b. l. 51). Gavus Centro 2014-03-16 pastabas (t. II, b. l. 49–50), pareiškėjas buvo pakviestas atvykti į viešą PAV ataskaitos svarstymą (t. II, b. l. 48). Į pareiškėjų pateiktas pastabas UAB „Sweco Lietuva“ atsakė 2014-03-24 raštu Nr. V1-787 (t. II, b. l. 32–33). Asociacija 2014-04-08 raštu, nesutikdama su PAV dokumentų rengėjo atsakymu, kreipėsi į Agentūrą (t. I, b. l. 139–145).

Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias viešo supažindinimo su PAV ataskaita procedūrą, ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad supažindinimo su PAV ataskaita procedūros reikalavimai nebuvo pažeisti, suinteresuotai visuomenei, taip pat ir pareiškėjoms, sudarytos objektyvios ir realios galimybės dalyvauti PAV ataskaitos derinimo procese. Nustatyta, kad atsižvelgus į pareiškėjų ir kitos suinteresuotos visuomenės pastabas bei pasiūlymus PAV ataskaita buvo taisoma, du kartus derinama su PAV subjektais, viešas supažindinimas su PAV ataskaita vyko 4 kartus, t. y. 2013-05-31, 2013-11-28, 2014-01-09 ir 2014-03-21. Visais atvejais suinteresuotai visuomenei buvo sudaryta galimybė dalyvauti supažindinimo su PAV ataskaita susirinkimuose, teikti savo pastabas ir pasiūlymus. PAV dokumentų rengėjas pastabų ir pasiūlymų įvertinimą pateikė raštu. Agentūra naudojosi jai PAVĮ 9 str. suteiktomis teisėmis ir kreipėsi į dokumentų rengėją dėl ataskaitos patikslinimo ir papildymo. Patikslinta ir papildyta ataskaita iš naujo derinti buvo teikiama PAV subjektams, kurie PAV ataskaitai pritarė. Buvo vykdyta viešo supažindinimo su PAV ataskaita procedūra. Teismas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad UAB „Sweco Lietuva“ į jų pateiktas pastabas neatsižvelgė ar pateikė neargumentuotus atsakymus. Tai, ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymai ir pastabos buvo įvertinamos tinkamai, į jas atsakyta argumentuotai, yra vertinamasis kriterijus. Pagal PAVĮ 9 ir 10 str. nuostatas, teisė vertinti, ar PAV dokumentų rengėjas tinkamai pataisė ataskaitą bei pateikė argumentuotą suinteresuotos visuomenės pastabų ir pasiūlymų įvertinimą, suteikta Agentūrai. Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, pripažino, kad suinteresuotos visuomenės pastabos ir pasiūlymai buvo įvertinti tinkamai, į jas atsižvelgta taisant ir pildant ataskaitą, todėl priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina.

Visiškai nepagrįsti Centro argumentai, kad laiku ir tinkamai nebuvo išnagrinėti Asociacijos 2014-03-03 ir 2014-03-14 prašymai. Nustatyta, kad į Asociacijos 2014-03-03 ir 2014-03-14 raštais pateiktas pastabas UAB „Sweco Lietuva“ atsakė 2014-03-24 raštu Nr. V1-787 (t. II, b. l. 32–33). Be to, nurodyti raštai buvo svarstomi ir 2014-03-21 vykusio supažindinimo su PAV ataskaita susirinkimo metu (t. II, b. l. 28–30), kuriame dalyvavo pareiškėjų atstovai.

Pareiškėjų nuomone, atsakovė turėjo priimti neigiamą sprendimą, nes tokią pareigą nustato PAVĮ 10 str. 9 d. nuostatos, t. y. kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina.

Vienas iš esminių skundų argumentų yra tai, kad, priimant ginčijamą įsakymą, buvo pažeistos Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 6 d. nuostatos, nustatančios, kad tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos.

Pažymėtina, kad ginčo byloje dėl to, kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ ar Kauno kogeneracinė jėgainė nėra įtraukta į ūkio ministro 2013-12-11 įsakymu Nr. 4-1068 patvirtintą Įmonių, kurios steigia ar yra įsteigusios ir eksploatuoja objektus, priskirtus valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektams, sąrašą. Kita vertus, ginčijamame sprendime nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla poveikio aplinkai požiūriu leistina pagal parengtą PAV ataskaitą ir įvykdžius šio sprendimo 10 p. nustatytas sąlygas (12 p.). Sprendimo 10.6 p. nustatyta, kad kaip kuras jėgainėje galės būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos tuomet, jeigu jėgainė atitiks Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 6 d. nuostatas, t. y. tik kai bus pripažinta atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektu ir įtraukta į tokių objektų sąrašą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjų argumentai, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 6 d. nuostatas, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Pareiškėjos taip pat teigia, kad yra pažeistos ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. nuostatos, draudžiančios laisvojoje ekonominėje zonoje deginti plastiką. Kaip nurodyta anksčiau, jėgainės eksploatavimas galės būti vykdomas tik įgyvendinus visas ginčijamo sprendimo 10 p. nustatytas sąlygas, kurių viena yra, kad vykdant veiklą jėgainėje turi būti vadovaujamasi Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. reikalavimais. Vadinasi, vykdant veiklą, jėgainėje negalės būti deginamas plastikas. Be to, kaip pažymėjo PAV dokumentų rengėjas, taip pat matyti iš ginčijamo sprendimo bei PAV ataskaitos, jėgainėje kaip kuras bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės atliekos, tačiau plastikas energijai gauti nebus naudojamas. Į ginčijamame sprendime nustatytus imperatyvius reikalavimus turės būti atsižvelgta išduodant TIPK leidimus. Pareiškėjų argumentai, kad neaišku kaip bus kontroliuojama, kad nebūtų deginamas plastikas, nagrinėjamu atveju nevertintini, nes poveikio aplinkai vertinimo procedūros metu yra aiškiai nustatytas draudimas jėgainėje deginti plastiką, o kaip to yra laikomasi turės būti kontroliuojama veiklos vykdymo metu.

Skunduose taip pat teigiama, kad nepagrįstai buvo nustatyta tik 50 m sanitarinė apsaugos zona, nes jėgainė yra atliekų deginimo įrenginys, todėl turėjo būti nustatyta 500 m sanitarinė apsaugos zona.

Aplinkos ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 699 patvirtintuose Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose nustatyta, kad bendrasis atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, kurio pagrindinis tikslas yra energijos arba materialių produktų gamyba ir kuriam kaip įprastinis ar papildomas kuras naudojamos atliekos arba kuriame atliekos termiškai apdorojamos siekiant jas pašalinti (6.2 p.). Atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, įskaitant visą įrangą, kuris skirtas atliekoms termiškai apdoroti ir kurio pagaminta šiluma naudojama arba nenaudojama (6.3 p.). Iš PAV ataskaitos ir ginčijamo sprendimo matyti, kad Kauno kogeneracinė jėgainė yra šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginys, kuris kaip kurą nurodytai energijai gaminti naudos ir nepavojingas komunalines atliekas. Teismo vertinimu, jėgainės paskirtis tvirtina, kad ji atitinka bendrojo atliekų deginimo įrenginio sąvoką.

Saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo bei šių zonų režimo reikalavimus reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 28.1 p., atliekų deginimo įmonėms taikoma 500 metrų sanitarinės apsaugos zona. Kitokios sanitarinės apsaugos zonos atliekų tvarkymo objektams taisyklėse nenustatytos. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais dėl to, kad sanitarinė apsaugos zona turėjo būti 500 m, nėra. Atlikus jėgainės poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, buvo nustatyta 50 m sanitarinė apsaugos zona, kurios ribų dydį įvertino Kauno visuomenės sveikatos centras, pateikdamas teigiamą išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos. Pagal nurodytų taisyklių 3 p. nuostatas, sanitarinės apsaugos zonos ribos turi būti tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro tarša, tarša kvapais ar kita tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už sanitarinės zonos ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių. Vadinasi, sanitarinė apsaugos zona aplink taršos šaltinį nustatoma tokio dydžio, kiek yra viršijamos ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose. Kadangi, atlikus modeliavimus, nebuvo nustatyta, kad bus viršytos teršiančių medžiagų normos, sanitarinė apsaugos zona (55 525 kv. m) buvo nustatyta pagal viršnorminio triukšmo lygį (PAV ataskaitos 264 lapas, t. I, b. l. 100). Tai, kad jėgainės maksimali poveikio zona yra 450 m savaime nereiškia, kad tokio dydžio turi būti ir sanitarinė apsaugos zona, nes poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu nebuvo nustatyta, kad neigiami veiksniai viršys leistinas ribines vertes.

Visiškai nepagrįsti Asociacijos argumentai, kad nėra aišku kaip bus surenkamos ir tvarkomos paviršinės nuotekos. Paviršinių nuotekų surinkimas ir tvarkymas yra aptartas PAV ataskaitos 2.8 skyriuje, nurodant, kad išvalytos paviršinės nuotekos bus išleidžiamos į šalia jėgainės sklypo tekantį ištiesintą melioracinį griovį, kurį UAB „Kauno vandenys“ eksploatuoja kaip lietaus nuotekų tinklus (PAV ataskaitos l. 102, t. I, b. l. 60).

Teismo vertinimu, nepagrįsti yra Centro argumentai, kad PAV ataskaitoje nebuvo įvertintas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai, nenumatytos prevencinės priemonės aplinkos taršai mažinti ir kt. PAV ataskaitos 5.6 skyriuje išsamiai įvertintas neigiamų aplinkos taršos veiksnių įtaka visuomenės sveikatai (PAV ataskaitos l. 188–265). Taip pat nurodyta kaip planuojama mažinti neigiamų veiksnių poveikį ir išmetamų teršalų emisiją. Pagal ginčijamo sprendimo 10 p. reikalavimus, kurie yra privalomi siekiant vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, ji galės būti vykdoma tik įgyvendinus visas PAV ataskaitoje ir šiame sprendime nustatytas poveikį aplinkai mažinančias priemones bei neviršijant PAV ataskaitoje nurodytų ir teisės aktuose nustatytų, poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, rodiklių (10.1.1 p.). Paaiškėjus, kad daromas didesnis poveikis aplinkai, vykdytojas privalės taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones arba mažinti veiklos apimtis / nutraukti veiklą (10.1.3 p.). Teigiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad planuojamos veiklos poveikis oro kokybei bus nežymus, nebus viršytos ribinės teršalų vertės (t. I, b. l. 190–201).

Nepagrįsti yra ir Centro skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad modeliuojant teršalų kiekius, nebuvo nurodyta kuro sudėtis. PAV ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad modeliavimas atliktas pagal jėgainės maksimalios apkrovos variantą, o atlikti vertinimai charakterizuos tik pačias nepalankiausias jėgainės veiklos sąlygas (PAV ataskaitos l. 88, t. I, b. l. 56). Modeliavimas buvo atliktas pagal situaciją, kai jėgainės galingumas 100 MW, o kuro sudėti sudaro medienos atliekų biokuras – 72 000 t, durpės – 8 000 t, netinkamos perdirbti atliekos – 240 000 t (PAV ataskaitos l. 87, t. I, b. l. 56). Šias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir UAB „Sweco Lietuva“ atstovas.

Agentūros direktoriaus 2008-07-10 įsakymu Nr. AV-112 patvirtintose Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos arba teršalų sklaidos skaičiavimo modelių kūrėjų arba autorizuotų tiekėjų oficialiai pateiktus vietovės meteorologinius duomenis galima taikyti 5 metus, tačiau turi būti naudojami ne senesni kaip 9 metų duomenys (13 p., redakcija galiojusi iki 2014-07-01). Nagrinėjamu atveju, buvo naudojami 2003–2007 m. duomenys, todėl nurodytos nuostatos pažeistos nebuvo.

Kaip nustatyta anksčiau, į aplinką išmetamų teršalų kiekis neviršys nustatytų ribinių verčių net ir jėgainės teritorijoje (PAV ataskaitos l 219–222), todėl sanitarinė apsaugos zona buvo nustatyta tik 50 m. Vaikų globos namai „Atžalynas“ nuo jėgainės yra 240 atstumu, vadinasi ir šioje teritorijoje teršalų koncentracija neviršys ribinių verčių.

UAB „Sweco Lietuva“ pažymėjo, kad pagal Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius, teritorijos, kurioje numatoma statyti jėgainę tikslinė paskirtis yra teritorija pramonės, logistikos ir komercijos objektams. Be to, Kauno rajono savivaldybės taryba 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-300 patvirtino teritorijos, kurioje numatoma statyti jėgainę, detalųjį planą. Pareiškėjų argumentai, kad teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės statyti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje statyti jėgainę, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, jie neturi įtakos vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

Visiškai nepagrįsti yra argumentai, kad ginčijamas sprendimas negalėjo būti priimtas, nes PAV ataskaita nebuvo pateikta derinti Kauno miesto savivaldybei. Pažymėtina, kad jėgainę planuojama statyti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. PAV ataskaitai Kauno rajono savivaldybės administracija pritarė 2014-02-17 raštu Nr. SD-455 (t. II, b. l. 55). Kauno miesto savivaldybė atsisakė dalyvauti PAV procese, nurodydama, kad jėgainė neturės įtakos Kauno miestui (II t., b. l. 162–163). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybė nėra PAV subjektas, todėl jos išvada neturėjo būti gauta.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjų skundus, remiantis juose išdėstytais argumentais, nėra, todėl pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų Amalių bendruomenės centro ir Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis