- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 1-2-200/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vitalijus Vasilionokas
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja A. I., sekretoriaujant Šarūnui Golambiauskui, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui V. K., nukentėjusiųjų A. D., J. D. atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovams I. Š., V. V.,
R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vairuotoju, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str.3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio vieno žmogaus sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, o kito žmogaus sveikata sutrikdyta nesunkiai :
2010-03-09 apie 17.00 val. Varėnos rajone, kelyje Varėna-M.-Valkininkai (duomenys neskelbtini), R. S. vairuodamas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę M. B. 411, v.n. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 19, 133 punktų reikalavimus, o būtent nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, pažeidė kelio ženklo Nr. 329 reikalavimus, važiavo viršydamas leistiną 70 km/h greitį, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, važiuodamas pagrindiniu keliu, įvažiuodamas į sankryžą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės griovį, dėl ko įvyko eismo įvykis, ko pasekoje keleivei A. D. buvo padarytas kairio kelio vidinio menisko plyšimas, dėl ko nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. D. sveikatą bei keleiviui J. D. buvo padaryta muštinė žaizdelė kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, atviras kairės blauzdos abiejų kaulų lūžimas su dislokacija, ir dėl atviro kairio blauzdikaulio lūžimo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. D. sveikatą.
Tokiais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str.3 d.
Kaltinamasis R. S. savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino, paaiškino, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) vairuotoju, 2010-03-09 vairavo autobusą M. B. 411 v.n. (duomenys neskelbtini). Pagal patvirtintą grafiką 15.40 val. šiuo autobusu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties maršrutu Druskininkai-Vilnius, važiavo per Varėną, Valkininkus. Į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį atvažiavo apie 16.30 val., nes iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties turėjo išvažiuoti 16.35 val. Keleiviams įsėdus į autobusą išvažiavo link Valkininkų į Vilnių. Važiuojant pradėjo snigti, kelio danga tapo šlapia. Važiavo apie 80-90 kilometrų per valandą greičiu. Privažiuojant (duomenys neskelbtini) sankryžą, pradėjo autobusą stabdyti, tačiau pajuto, kad autobusas slysta dėl šlapios kelio dangos. Autobuso greičio nepavyko sumažinti tiek, kad jį būtų galima suvaldyti, sankryžoje autobusas nuslydo nuo kelio atsitrenkė į pakelės griovį, pasviro į dešinę pusę ir sustojo. Paaiškėjo, kad vienam vyriškiui reikia medikų, nes gali būti lūžusi koja. Tuomet jis pats telefonu iškvietė medicinos darbuotojus ir policijos pareigūnus. Nukentėjusįjį vyriškį medikai išvežė įtarus, kad gali būti lūžusi koja. Kiti keleiviai tuo metu dėl sužalojimų nesiskundė. Vėliau sužinojo, kad į medikus dėl kojos sužalojimo kreipėsi nukentėjusioji. Eismo įvykio priežastimi kaltinamasis pripažįsta tai, kad jis pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines važiavimo sąlygas. Tvirtina, kad nei nukentėjusieji Dudučiai, nei kiti keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržais.
Nukentėjusysis J. D. paaiškino, kad 2010-03-09 16.35 val. su žmona iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties (duomenys neskelbtini) autobusų parko autobusu važiavo į namus į (duomenys neskelbtini) Važiuojant snigo, kelio danga buvo padengta šlapiu sniegu. Artėjant į (duomenys neskelbtini) sankryžą, pastebėjo, kad autobusas prieš sankryžą važiuoja per dideliu greičiu, įvažiuojant į sankryžą autobusas pradėjo slysti ir nuslydęs nuo važiuojamosios dalies trenkėsi į pakelės griovį. Nuo smūgio jo kojos nuslydo po sėdynėmis, pats pasikelti nepajėgė, jam padėjo kiti keleiviai. Autoįvykio metu jam lūžo kairė koja. Kartu važiavusi žmona, dėl įvykio patyrusi šoką, tuo metu dėl sužalojimų nesiskundė, tačiau kitą dieną kreipėsi į ligoninę, kur jai buvo diagnozuota kairio kelio raiščių ir menisko plyšimas. Tvirtina, kad abu su žmona autobuse segėjo saugos diržus.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. D. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizdelė kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, atviras kairės blauzdos abiejų kaulų lūžimas su dislokacija galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai J. D. padaryti vienmomentiškai. Sužalojimai J. D. galėjo būti padaryti eismo įvykio metu prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Atviras kairio blauzdikaulio lūžimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 23-25).
Nukentėjusioji A. D. paaiškino, kad 2010-03-09 16.35 val. ji su vyru J. D. važiavo kaltinamojo vairuojamu autobusu iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties į namus. Kelias vietomis buvo padengtas šlapiu sniegu. Privažiuojant (duomenys neskelbtini) sankryžą pajuto, kad autobusas tapo nevaldomas ir nuslydęs nuo kelio trenkėsi į pakelės griovį. Nuo smūgio ji galva trenkėsi į priekyje esančias sėdynes, saugos diržai įsitempė ir ji lošėsi atgal, kairė koja trenkėsi į rato išlinkimo kėbulo metalinę dalį. Šalia sėdėjęs vyras pakibo ant saugos diržų, jo koja papuolė po priekyje esančiomis sėdynėmis. Vyras skundėsi, kad jam skaudą koją, negali pasikelti. Padėjo kartu važiavę keleiviai, išlaisvinę vyrą iš saugos diržų. Atvykus medikams ir gelbėtojams vyras buvo išvežtas į Varėnos ligoninę dėl kojos lūžimo, ji tuo metu nesikreipė į medikus, manė, kad nepatyrė rimtesnių sužalojimų. Kitą dieną dėl skaudančios kairės kojos kreipėsi į Varėnos ligoninę, jai nustatė kairio kelio raiščių ir menisko plyšimą, dėl ko gydėsi ambulatoriškai. Šiuos sužalojimus patyrė eismo įvykio metu, kai važiavo autobusu. Operacijos atsisakė, nes vyras buvo gydomas ligoninėje, negalėjo be priežiūros palikti namų ūkio.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. D. padaryti šie sužalojimai: kairio kelio vidinio menisko plyšimas, kuris galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio kelio vidinio menisko plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai, atsitrenkiant į vidines automobilio kėbulo dalis (b.l. 32, 33).
2010-03-09 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra kelio Varėna-M.-Valkininkai (duomenys neskelbtini) Kelias asfaltuotas, padengtas sniegu, po juo vietomis yra susidaręs ledas. Eismo įvykio vieta yra trišalė sankryža. Kelio M. –Valkininkai, žiūrint nuo Valkininkų krypties link Matuizų, nuo ženklo -pagrindinis kelias- (duomenys neskelbtini) atstumu kelkraštyje įvažiavęs į griovį stovi autobusas M. B. v/n (duomenys neskelbtini). Autobusas stovi priekiu Valkininkų kryptimi. Kelio plotis yra 7,60 m. Nuo kelkraščio pradžios link asfaltuotos kelio dangos vienoje bei kitoje kelio pusėje yra po 1 m. Nuo asfaltuotos dangos link ištisinės linijos yra 3,80 m. Apžiūrint kelią link Matuizų krypties, ant kelio dangos matosi stabdymo žymės. Nuo stabdymo pradžios iki autobuso dešinio rato yra 28,30 m, kairės pusės galinio rato - 26 m. Apgadintas autobuso dešinės pusės sparno žibintas bei iš abiejų autobuso šonų sulankstytas kėbulas (b.l. 4-16).
Iš 2010-06-23 įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad kelio Varėna-M.-Valkininkai (duomenys neskelbtini) dešinėje kelkraščio pusėje stovi ženklas ribojamas greitis 70, link (duomenys neskelbtini) sankryžos (duomenys neskelbtini) dešinėje kelkraščio pusėje stovi ženklas krypčių rodyklės, toliau - (duomenys neskelbtini) dešinėje kelkraščio pusėje stovi ženklas pagrindinis kelias su krypties rodykle į kairę pusę. Daugiau ženklų autobuso judėjimo kryptimi nėra (b.l. 86-89).
Daikto apžiūros metu apžiūrėtas topografo registracijos lapas. Apžiūros metu nustatyta, kad ant topografo registracijos lapo matyti užrašai: R. S., Druskininkai, (duomenys neskelbtini), No.(duomenys neskelbtini), bei skaičiai 954484. Iš atžymų ant topografo registracijos lapo matyti, kad autobusas apie 17.00 val. prieš pat eismo įvykį važiavo apie 90 kilometrų per valandą greičiu (b.l. 45, 46).
2010-03-19 apžiūrėtas mėlynos spalvos autobusas M. B. 411 v.n. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad autobuso kėbulas deformuotas, ypač nukentėjusi priekinė autobuso dalis. Apžiūrint autobuso saloną matosi, kad galinė sėdynė nuimta ir padėta kėbulo viduje tarp sėdynių, ant grindų matosi sėdynės sėdimoji dalis (b.l. 47-53).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių autobuso ir vairuotojo dokumentų matyti, kad R. S. vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti autobusus, išduotas 2007-12-20, galioja iki 2017-12-20. A. M. Benz 411, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „H. L.“, naudotojas - (duomenys neskelbtini). Autobusas atitinka techninius reikalavimus, o techninė apžiūra atlikta, galiojanti iki 2010-05-13. Autobusas draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 2009-05-01, draudimo sutartis galioja 12 mėn. (b.l. 41-44, 83, 84).
Po eismo įvykio buvo tirta, ar vairuotojas nebuvo vartojęs alkoholio. Alkotesterio duomenimis R. S. 2009-03-09 18.59 val. buvo blaivus (alkoholio koncentracija: 0,000 promilių, b.l. 73).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad R. S. 2010-03-09 20.30 val. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 77).
Nurodytų įrodymų visuma įrodyta kaltinamojo R. S. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.
BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Jei Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo bylose kaltė pasireiškia neatsargumu, kai veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės, arba kai to nenumato, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti.
Kaltinamojo R. S. veika nagrinėjamu atveju pasireiškė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-01 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 19,133 punktų pažeidimu.
Kelių eismo taisyklių 19 punktas nustato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Kelių eismo taisyklių 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad susidariusioje eismo situacijoje tuo atveju, jeigu kaltinamasis R. S. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti autoįvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta J. D. sveikata. Kaltinamojo veika – važiavo viršydamas leistiną 70 km/h greitį, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės griovį – buvo autoįvykio metu kilusių pasekmių pagrindinė priežastis. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus R. S. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jo veikos gali kilti eismo įvykis, gali būti sužaloti žmonės, tačiau to nenumatė, veikė neapdairiai ir neatidžiai, tuo sukeldamas padarinius.
Byloje teisminio nagrinėjimo metu buvo atlikta kompleksinė autotechninė medicininė ekspertizė, siekiant patikrinti, ar nukentėjusieji galėjo patirti jiems nustatytus kūnų sužalojimus, jeigu įvykio metu segėjo saugos diržus, nes bylos dalyvių aiškinimai dėl to, ar nukentėjusieji segėjo saugos diržus buvo skirtingi. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusieji nebuvo prisisegę saugos diržais, nukentėjusieji aiškino priešingai. Atlikę tyrimą ekspertai konstatavo, kad tikėtina, jeigu šio eismo įvykio metu autobuso M. B. 411 v/n (duomenys neskelbtini) keleivis J. D. būtų važiavęs su užsegtu saugos diržu, tai J. D. muštinė žaizdelė kairės blauzdos priekiniame paviršiuje ir atviras kairės blauzdos abiejų kaulų lūžimas su dislokacija nebūtų padaryti. Tikėtina, kad jeigu šio eismo įvykio metu autobuso M. B. 411 v/n (duomenys neskelbtini) keleivė A. D. būtų važiavusi su užsegtu saugos diržu, tai užsegtas saugos diržas galėjo neapsaugoti nuo kairės kojos atsitrenkimo galimai į salono kairės pusės vidaus apdailą, t.y. A. D. būtų sužalota –b.l.151-154. Įvertinus šios ekspertizės išvadas, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus šiuo klausimu – kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusieji nesegėjo diržų, tai, kad aplinkybes dėl diržų segėjimo nukentėjusieji nurodė tik teismo posėdžio metu, konstatuojama, kad nukentėjusieji įvykio metu nesegėjo saugos diržų.
Kita vertus, ta aplinkybė ar eismo įvykio metu nukentėjusieji buvo prisisegę saugos diržus, ar jų nebuvo prisisegę, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės nustatant pagrindinę eismo įvykio kilimo priežastį, vairuotojo kaltus veiksmus, pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, įtakojusius eismo įvykio kilimą. Nukentėjusiųjų padarytas KET pažeidimas nesukėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams; neturėjo lemiamos reikšmės autoįvykiui kilti bei žalai atsirasti. O priešingai, kaip jau yra konstatuota, priežastimi eismo įvykiui kilti bei nustatytiems padariniams atsirasti buvo kaltinamojo R. S. neatsargūs, neteisėti, KET reikalavimus pažeidžiantys veiksmai. J. D. buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, buvo kaltinamojo padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo rezultatas, pasekmė ir buvo priežastiniame ryšyje su jo padarytais nusikalstamais veiksmais, padarytais Kelių eismo taisyklių 19,133 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimais. Jeigu R. S. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų, nebūtų įvykusi autoavarija ir J. D. nebūtų buvęs sužalotas.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis kritiškai įvertino savo elgesį, po įvykio aplankė nukentėjusiuosius, atsiprašė jų, suteikė nedidelę paramą – 200 litų.
R. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visas bausmės skyrimą įtakojančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina viena iš švelnesnių įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant laikantis BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 61 straipsnio 4 dalies nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų. Konkrečiai skirtina bauda mažesnė už numatyto maksimalaus dydžio vidurkį.
Nukentėjusiųjų atstovas pateikė dokumentus, įrodančius, kad nukentėjusieji patyrė išlaidas advokatui už atstovavimą, A. D. 500Lt, J. D. – 1000Lt, prašo šių išlaidų atlyginimo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiųjų atstovas advokatas V. V. atstovavo nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose. Įstatyme numatytų aplinkybių dėl kurių tokios išlaidos būtų nepriteistinos ar mažintinos nenustatyta. Nukentėjusieji pagal įstatymą turi teisę į išlaidų patirtų advokatui už atstovavimą atlyginimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3d. ir nuteisti 25 MGL dydžio (3250Lt) bauda.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
A. M. Benz 411, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. S. nukentėjusiesiems - A. D. 500Lt, J. D. 1000Lt išlaidų, turėtų už advokato pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.