- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- eI-5025-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02916-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- UAB „All Media Lithuania“
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Just TV“
- Advokatai
- Rūta Balkevičiūtė-Mačeikienė, Zenonas Naus
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „All Media Lithuania“ atstovei advokatei Rūtai Balkevičiūtei-Mačeikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „All Media Lithuania“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys (UAB „Just TV“, P. P. ir A. P.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „All Media Lithuania“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti žurnalistų etikos inspektoriaus 2017-07-28 sprendimo Nr. (SK-31)SPR-83 dalį, kurioje inspektorius pripažino pareiškėjų skundą dėl televizijos programoje „Farai“ paskelbtos informacijos pagrįstu bei įspėjo pareiškėją dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo (t. I, b. l. 1–4). Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad žurnalistų etikos inspektorius (toliau – Inspektorius), vadovaudamasis P. P. ir A. P. skundu, 2017-07-28 priėmė sprendimą Nr. (SK-31)SPR-83 „Dėl televizijos programoje „Farai“ („TV3“, „TV3 play“, 2017-01-26) paskelbtos informacijos“. Sprendime nustatė, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, t. y. pažeidė P. P. ir A. P. teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Inspektorius skundžiamame sprendime konstatavo, kad, nesant P. P. ir A. P. sutikimo ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti, buvo atskleistos privačios P. P. ir A. P. gyvenimo detalės, taip pažeidžiant šių asmenų teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Inspektorius šią išvadą grindė tuo, kad viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) informacijos rinkimas, fiksuojant pareigūnų darbą, negali būti prilyginamas pažeidimo fiksavimui ir todėl nėra pagrindo taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis. Taip pat nurodė, kad skundžiamu atveju programoje „Farai“ buvo pateiktas šeiminis konfliktas tarp dviejų privačių asmenų dėl turtinių teisių, o tai, pasak Inspektoriaus, yra privati šeiminė informacija, kuri nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl pateikiant ginčo programą nebuvo ginamas viešasis interesas, o buvo tenkinamas visuomenės smalsumas, pateikiant šeiminio konflikto aplinkybes. Pareiškėjos nuomone, tokia atsakovo pozicija nepagrįsta ir pernelyg siaurinanti Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Nors programos rengėjai į pažeidimo vietą atvyko jau gavę iškvietimą, tai, priešingai, nei teigia Inspektorius, nebuvo tik policijos pareigūnų darbo fiksavimas. Befilmuojant situaciją, kai policijos pareigūnai bendravo su juos iškvietusiu J. I., kuris rodė padarytus turto apgadinimus, į įvykio vietą vėl atvyko P. P. ir A. P., įvykio vietoje jos vėl pažeidinėjo viešąją tvarką – triukšmavo, vartojo necenzūrinę kalbą, užsipuolė tiek J. I., tiek ją raminti bandžiusius pareigūnus, t. y. darė naują viešosios teisės pažeidimą, kuris ir buvo užfiksuotas bei parodytas programoje „Farai“. Siužeto tikslas buvo parodyti privačių asmenų konfliktą (iki sprendimo gavimo programos rengėjams nebuvo žinoma informacija dėl turto nuosavybės teise priklausymą A. P.), o atskleisti, kad tokia veikla kaip turto gadinimas, grasinimai, viešosios tvarkos pažeidimai yra neteisėta ir baudžiama, sukelianti aiškių neigiamų pasekmių pažeidėjams. Taigi buvo aiškus viešasis interesas šią informaciją skelbti. Vienas iš programos „Farai“ tikslų ir yra parodyti žiūrovams, kad neteisėta asmenų veikla nelieka be pasekmių, t. y. už nusižengimus yra baudžiama, viešosios tvarkos taisyklių privaloma laikytis visiems. Šiuo atveju galima teigi, kad programa atitiko prevencinę funkciją, o ne tenkino žiūrovų smalsumą. P. P. viešoje vietoje darydama tokius teisės pažeidimus kaip turto gadinimas, viešosios tvarkos bei rimties pažeidimai, negali tikėtis visiškos savo privataus gyvenimo apsaugos. Savo veiksmais P. P. sąmoningai apribojo savo privataus gyvenimo ribas tiek, kiek buvo daromas pažeidimas, todėl programos „Farai“ rengėjai turėjo teisę ją filmuoti, o kartu ir filmuotą medžiagą naudoti programoje. Inspektorius nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju pirmenybė turėjo būti teikiama P. P. privatumui. Darydama teisei priešingas veikas P. P. prarado teisę į privatumą, kiek tai susiję su jos pažeidimo darymu, ir jos skundo teikimas Inspektoriui, prisidengiant nepilnametės dukros, kurią pati atsivežė į pažeidimo vietą, laikytinas piktnaudžiavimu bei nesąžiningu elgesiu, nepagrįstai siekiant sau naudos. Inspektorius nepagrįstai teigia, kad P. P. ir A. P. nedavė sutikimo, kad filmuota medžiaga būtų rodoma televizijos programoje. Kaip matyti filmuotame siužete bei buvo paaiškinta Inspektoriui rašytiniuose tiek pareiškėjos, tiek programos rengėjo paaiškinimuose, siužetas buvo filmuotas viešoje vietoje Panevėžyje, adresu: (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, kuris nėra atitvertas ar kitaip pažymėtas kaip privati valda. Teismų praktikoje ne kartą išaiškina, kad sutikimas asmenį filmuoti ar fotografuoti gali būti išreikštas žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju Inspektorius neginčija tos aplinkybės, kad P. P. ir A. P. savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą būti filmuojamoms programos operatoriaus, tačiau, Inspektoriaus teigimu, jos nedavė sutikimo rodyti filmuotą medžiagą per televiziją. Ginčijamu atveju viešoje vietoje buvo filmuojamas teisės pažeidimas, P. P. ir A. P. net ir matydamos, kad įvykio vietoje filmuoja programos „Farai“ operatorius, atėjo į įvykio vietą, P. P. kartu atsivedė savo dukrą A. P., bendravo su operatoriumi, mojavo, kalbėjo filmuojant kamerai. Taigi, P. P. ir A. P. matė ir suprato, kad įvykio vietoje filmuoja programos „Farai“ operatorius, todėl turėjo suprasti ir aiškiai suprato, kad filmuota medžiaga bus panaudota laidoje ir bus transliuojama per televiziją, tačiau nei filmavimo metu, nei vėliau nesikreipė nei į programos rengėjus, nei į transliuotoją, kad savo sutikimą atšauktų, nors tam buvo pakankamai ilgas laiko tarpas. Pareiškėjos nuomone, P. P. ir A. P. sutikimas būti filmuojamoms išreikštas konkliudentiniais veiksmais, šiuo atveju reiškė ir sutikimą, kad tokia filmuota medžiaga būtų transliuojama programoje „Farai“, nes abi moterys matė ir suprato, kad yra filmuojamos televizijos programos „Farai“ operatoriaus, todėl turėjo ir galėjo suprasti, kad filmuota medžiaga bus naudojama televizijos laidoje. Svarbu paminėti ir tai, kad, priešingai, nei nurodyta ginčijamame sprendime, nei programos rengėjai, nei transliuotojas neatskleidė P. P. ir A. P. privataus gyvenimo aplinkybių, tai padarė policijos pareigūnus iškvietęs J. I. bei pati P. P.. Taip pat, nors buvo naktis ir vieta bei aplinkybės netinkamos nepilnamečiams, tačiau P. P. to nepaisydama, net ir matydama, kad yra atvykę policijos pareigūnai, kad yra filmuojama laidos operatorių, į įvykio vietą atsivedė savo nepilnametę dukrą, jai dalyvaujant konfliktavo su buvusiu sutuoktiniu, stumdėsi su pareigūnais, vartojo necenzūrinę leksiką ir kitaip pažeidė viešąją tvarką. Taigi, pati P. P. pažeidė savo nepilnametės dukros interesus, o ne pareiškėja.
Atsiliepimas
Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 30–34). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėja, skleisdama informaciją apie privačių asmenų tarpusavio konfliktą, prioritetą teikė ne teisiniam gėriui. Šiuo atveju pirmenybė turėjo būti teikiama privatumo apsaugai, o ne jo apribojimui, nulemiančiam viešojo intereso tenkinimą. Nagrinėjamu atveju programoje buvo skleidžiama informacija apie šeimos konfliktą, be to, programoje buvo rodoma nepilnametė A. P.. Asmens privatumą gali riboti valstybės pareigūnai ar institucijos, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju tokią pareigūnų veiklą užfiksavę viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi ją transliuoti televizijos programose. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) suteikia teisę skelbti informaciją apie privatų gyvenimą, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, tačiau šiuo atveju pareiškėja fiksavo pareigūnų darbą, o ne teisės pažeidimą. Priešingu atveju kyla pagrįstas policijos pareigūnų, dalyvaujančių panašaus pobūdžio konfliktuose, poreikio klausimas. Aiškinimas, kad žiniasklaidos atstovai yra lygiaverčiai iškviestiems atvykti policijos pareigūnams, yra ydingas ir iškreipiantis įstatymų policijos pareigūnams suteiktas funkcijas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Konfliktas buvo fiksuojamas vidiniame gyvenamojo namo kieme. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis (vieno buto pastatas). Įvertinus kaimynystėje padarytas nuotraukas Vilniaus gatvėje matyti, kad dauguma namų yra paprasti gyvenamieji, o ne daugiabučiai. Taigi, pareiškėja filmavo ne daugiabučio, o gyvenamojo namo vidiniame kieme, kurio viena iš savininkių yra A. P.. Akivaizdu, jog UAB „Just TV“ operatoriai fiksavo pareigūnų darbą, t. y. įrodymų rinkimą privačių asmenų teritorijoje. Būtent šios aplinkybės lėmė vertinimą, kad pareiškėjai negali būti taikoma Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis skelbiant informaciją apie privatų asmenų gyvenimą. Minėta, kad šiuo atveju pagrįstai prioritetas teiktinas privataus gyvenimo apsaugai, nesant jokio realaus socialinio poreikio žinoti apie šeiminį konfliktą, be to, nesant jokių įstatyme nustatytų privatumą ribojančių pagrindų. Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad televizijos programa „Farai“ vykdo tam tikrą prevencinę funkciją, kadangi informuoja visuomenę, jog negalima pažeidinėti įstatymų ir kas gresia juos pažeidus. Įvertinus televizijos programos turinį matyti, kad joje nėra atliekama įvykio analizė, nėra nurodoma, kokį pažeidimą galimai daro asmenys, kokios sankcijos už tokias veikas įprastai gresia. Programos pradžioje į įvykio vietą atvykus P. P., balsas už kadro ją pristato ir pasako „prasideda veiksmas“. Tuo sustiprinamas smalsumą tenkinančios informacijos skleidimas. Konkrečioje ginčo programos dalyje tiesiog rodoma, kaip privatūs asmenys, buvę sutuoktiniai, vadina vienas kita necenzūriniais žodžiais, įžeidinėja. Policijos pareigūnų darbo fiksavimas negali būti prilyginamas siekiui užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimų prevencijai, kiekvienu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) privalo nepamiršti savo pagrindinės funkcijos informuoti visuomenę apie visuomeninės svarbos ir viešojo intereso dalykus, vadovautis pagarbos žmogui principu, o ne siekiant komercinės naudos patenkinti visuomenės smalsumą. Pareiškėja prieš skelbdama informaciją televizijos laidoje „Farai“ turėjo įvertinti skelbiamos informacijos turinį (kontekstą), t. y. tą aplinkybę, jog nufilmuota medžiaga apie trijų šeimos narių šeiminį konfliktą, vykusį jų privataus namo kieme, ir, viešai paskleidus užfiksuotą informaciją, neabejotinai bus atskleistos šių asmenų gyvenimo aplinkybės. Žiniasklaida turi gerbti asmenų privatumą ir įvertinti, ar rodomų asmenų veikloje tikrai yra pagrįstas visuomenės interesas žinoti informaciją (kada asmenys išsiskyrė, kaip jie dalijasi santuokos metu įgytą turtą, ką vienas iš asmenų mano apie kito asmens naują sutuoktinį ar kt.). Pažymėtina ir tai, kad asmens privatumas gali būti apsaugotas ir techninėmis priemonėmis. Privataus gyvenimo neliečiamumas reiškia tai, kad informaciją apie asmens privatų gyvenimą galima skelbti tik jam sutikus. Pažymėtina, kad sutikimas yra fakto klausimas ir tik atsižvelgiant į kiekvieną konkrečią situaciją turi būti nustatoma, duotas jis ar ne. Pareiškėja teigia, kad televizijos programoje fiksavo, kaip dirba policijos pareigūnai. Visų pirma, asmenys gali nesuprasti, ar patys pareigūnai filmuoja (fiksuoja) savo darbą, ar filmuojama televizijos laidai. Pareiškėjos teiginys, kad ne jie, o J. I. ir P. P., išsikvietę policijos pareigūnus, atskleidė savo privataus gyvenimo faktus, vertintini kritiškai. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kas policija – asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir policijos pareigūnų sistema. Asmuo, kuris mano, kad jo teisės buvo pažeistos, gali kviesti policijos pareigūnus ir jiems nurodyti privačius savo gyvenimo faktus, siekdami išsiaiškinti galimus pažeidimus. Normalu, kad asmenys prie policijos pareigūnų jaučiasi saugūs ir yra linkę atskleisti savo privataus gyvenimo aplinkybes, siekdami išsiaiškinti galimus pažeidimus. Pareiškėja turi įvertinti, kokia užfiksuota informacija tikrai yra verta viešojo intereso ir transliacijos, o ne beatodairiškai atskleisti visą surinktą informaciją. Policijos pareigūnų kvietimas savaime nenulemia žiniasklaidos atstovų kvietimo, sutikimų davimo ne tik informacijai rinkti, bet ir skleisti. Ne kiekvienas asmuo, ypač iškvietęs policijos pareigūnus, suvokia, kad jo veiksmai yra filmuojami ir vėliau gali būti transliuojami televizijos programoje. Konkrečiu atveju buvo tamsus paros metas, todėl asmenys galėjo nematyti, jog ant kamerų yra lipdukai su užrašu „Farai“.
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Byloje ginčas kilo dėl žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – Inspektorius) 2017-07-28 sprendimo Nr. (SK)-31)SPR-83 „Dėl televizijos programoje „Farai“ („TV3“, „TV3play“, 2017-01-26) paskelbtos informacijos“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Faktinės aplinkybės
Nustatyta, kad P. P. ir A. P. su 2017-02-22 skundu (gautas 2017-02-27, reg. Nr. SK-31) kreipėsi į Inspektorių, prašydamos konstatuoti TV3 2017-01-26 laidos „Farai“ rengėjų ir transliuotojų padarytus teisės aktų pažeidimus jų atžvilgiu bei taikyti atitinkamas sankcijas pažeidimus padariusiems asmenims (t. I, b. l. 41, 42).
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – gyvenamoji – vieno buto pastatai), pastato 21/200 dalies priklauso A. P. (t. I, b. l. 54–59).
Inspektorius 2017-07-28 sprendimu Nr. (SK)-31)SPR-83 „Dėl televizijos programoje „Farai“ („TV3“, TV3play“, 2017-01-26) paskelbtos informacijos“ pripažino pareiškėjų P. P. ir A. P. skundą dėl televizijos programoje „Farai“ („TV3“, „TV3play“, 2017-01-26) paskelbtos informacijos pagrįstu, nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „TV3“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo ir pareikalavo pašalinti pažeidimą iš portalo „TV3play“ televizijos programos „Farai“, t. y. pašalinti pažeidimo dalį, kurioje rodomos pareiškėjos. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalies 1 ir 3 punktais, 14 dalimi (t. I, b. l. 9–14).
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt. (4 dalis); privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus (45 dalis).
Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą; informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka (2 dalis); informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (3 dalis).
Teismo išvados
Iš teismui pateiktos kompiuterinės laikmenos, kurioje įrašytas UAB „All Media Lithuania“ laidos „Farai“ siužetas, nustatyta, kad programos pradžioje matomi gatve važiuojantys policijos pareigūnai ir ekrano šone esantis užrašas „Panevėžys“. Balsas už kadro sako: „Į policiją kreipėsi vyriškis, pasibaisėjęs buvusios žmonos išpuoliais prieš jį. Prie namo, kuriame gyvena, atvykusi buvusi sutuoktinė niokojo namo fasadą, mėtė papuvusius moliūgus, braižė automobilį, siautėjo kieme. Atvykus pareigūnams moteris jau buvo pasišalinusi“. Toliau rodomas vyriškis, aprodantis įvykio vietą bei aiškinantis pareigūnams, kas nutiko. Balsas už kadro sako: „Vyras pasakoja, kad su žmona jau seniai išsiskyrė. Tiek ji, tiek ir jis turi naujus gyvenimo pakeleivius. Tačiau buvusioji kas savaitę atvažiuoja ir siaučia lyg vėtra“. Rodoma, kaip J. I. aprodo ant namo esančias žymes. Pareigūnas J. I. paklausia, kodėl buvusi sutuoktinė taip elgiasi. Jis pareigūnui nurodo: „Supranti, mes esame išsiskyrę. Ji ištekėjus už kito, aš gyvenu, esu apsiženijęs, su kita moterim gyvenu. Kas savaitę... prieš dvi dienas buvo. <...> dabar šiandien atvažiavo, pasižiūrėk (rodo į namo sieną) <...>. Pareigūnai klausia: „Bet tai dėl ko?“ J. I.: „Žmona mane terorizuoja. Aš nežinau dėl ko. Klauskit mano žmoną. Buvusi sugyventinė, dėl ko ji mane terorizuoja. Mes išsidalinom turtą, išsiskyrėm. Aš savo butą palikau Smetonos gatvėje jiems gyvent. Ji savo pardavė. Ir mes dabar atsiskyrę <... >, paklauskit kaimyną, visi paliudys. Va atvažiavo“. Rodoma, kad atvyko P. P. ir A. P., toliau rodoma į kiemą įeinanti P. P.. Balsas už kadro nurodo, jog atvyko J. I. buvusi žmona ir „prasideda veiksmas“. Toliau vyksta pokalbis tarp J. I., A. P. ir P. P.. P. P.: „Aš noriu į savo butą patekt. Kaip man patekt į savo butą?“. J. I.: „Pedofilo žmona“. A. P.: „Tu pats pedofilas“. P. P.: „Kokią tu teisę turi mane vadinti pedofilo žmona? Ne pedofilo“. A. P.: „Atrakink duris“. J. I.: „Kokią nuosavybę turi?“ P. P.: „Va, va, pavažiuos policija, tuoj pat aš parodau“. J. I.: „Gerai, gerai. Viso gero, jeigu nėra dabar“. P. P.: „Aš tuoj pat atvežu nuosavybės dokumentus. Aš noriu į savo namus įeiti. Galiu aš?“ P. P.: „Cigaretės va ten, atidaryk, policijai va ten. Va ten, daryk (duomenys neskelbtini) „garažų“ jau atakuoja, Gediminas. Supratai, gaidy? Kviesdamas policiją ir trukdydamas. Taip, nuosavybė yra mano ir mano dukros. Už mėnesio vis tiek aš tave iš čia iškeldinsiu. Nes esi išdeklaruotas iš tenai“. J. I.: „Gerai po mėnesio susitiksim teisme. Po mėnesio, kai bus sprendimas“. P. P.: „Ką tu, valkata, turi teisę parodysi?“. J. I.: „Matot?“. P. P.: „Jis mano nuosavybėj gyvena, šitas brudas“. Pareigūnai: „O dokumentus turit?“. P. P.: „Prašom važiuojam iki Smetonos gatvės“. P. P.: „Ten yra paveldėta, tu supranti? Čia yra dovanota“. A. P.: „Tai tu parodyk savo nuosavybės dokumentus“. Toliau rodomas barnis tarp P. P. ir J. I.. Vėliau pareigūnas J. I. sako: „Tai aš ateisiu pas jus“. J. I.: „Aš pareiškimą rašysiu“. P. P.: „Ką tu rašysi, svetimoje nuosavybėje būdamas?“ Pareigūnas: „Kiek suprantu, Jūs čia ne pirmą kartą dalinatės tą turtą“. P. P.: „Aš dar kartą sakau, čia yra mano namai ir aš turiu teisę daužyti ir ką noriu daryti. Ir jūs man nieko nepadarysit.“ Paskui rodoma, kaip P. P. ir J. I. aiškinasi dėl nuosavybės teisių į namą bei emocionaliai aptaria jau vykstančius procesus. Rodomos į automobilį nueinančios P. P. ir A. P.. Balsas už kadro: „Įtūžusi moteris išvažiavo, vyras ryžosi parašyti pareiškimą dėl buvusios sutuoktinės elgesio. Įvykis tiriamas“. Iš programos konteksto galima spręsti, kad pareigūnai į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko gavę J. I. pranešimą, jog buvusi sutuoktinė niokojo namo, kuriame jis gyvena, fasadą, taigi, policijos pareigūnai kartu su filmavimo komanda atvyko jau po to, kai P. P. ir A. P., anot J. I., nuniokojo namo fasadą. Atvykę operatoriai ir pareigūnai neužfiksavo daromo teisės pažeidimo ir nepadėjo jo atskleisti, o tiesiog atvyko į įvykio vietą su policijos pareigūnais. Vėliau atvyko P. P. ir A. P. ir prasidėjo šeiminis konfliktas, kadangi P. P. ir A. P. norėjo patekti į gyvenamąjį namą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalis priklauso A. P., todėl, reikalaudama ją įleisti į nuosavybės teise priklausantį būstą, nedarė jokių teisės pažeidimų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) informacijos rinkimas, fiksuojant pareigūnų darbą, negali būti vertinamas kaip pažeidimo fiksavimas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog laidos „Farai“ rengėjų buvo atskleistas įstatymų pažeidimas ar nusikalstama veika. Pareiškėjos argumentas, jog buvo užfiksuotas ir parodytas naujas viešosios teisės pažeidimas, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, nagrinėjamu atveju viešosios tvarkos pažeidimas nebuvo nustatytas, o siužete buvo parodytas šeiminis konfliktas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad, skelbiant privataus pobūdžio informaciją, turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą, dėl to kiekvienu konkrečiu atveju būtina atriboti visuomenės norą žinoti sensacijas ir teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01- 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Televizijos laidos „Farai“ ginčijamos dalies turinyje yra pateiktas šeiminis konfliktas dėl nuosavybės teisės, vėliau P. P. išsako savo nuomonę apie buvusį sutuoktinį, tam tikrus praeities įvykius. Laidoje taip pat pateikiama J. I. nuomonė apie naują P. P. sutuoktinį, jis reiškia kritiką savo nepilnametei dukrai A. P.. Taigi, ši informacija, t. y. ginčas tarp dviejų privačių asmenų dėl turtinių teisių, yra privati šeiminė informacija, kuri nėra susijusi su viešuoju interesu. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), pateikdamas ginčo programą, paviešino šeiminio konflikto aplinkybes ir taip tenkino visuomenės smalsumą, todėl pareiškėjos argumentas, jog programa atitiko prevencinę funkciją, atmetamas kaip nepagrįstas.
Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Asmuo savo sutikimą gali išreikšti žodžiu, raštu, toks sutikimas gali būti nuspėjamas ir iš konkliudentinių veiksmų. Pažymėtina, kad sutikimas yra fakto klausimas ir atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes turi būti nustatoma, duotas jis ar ne. Privataus gyvenimo apsauga taip pat reiškia tai, kad asmuo turi teisę pats spręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos atskleisti viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Teismų praktikoje nustatyta, kad sutikimas fotografuotis ex officio nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Šių nuostatų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl vaizdo įrašo transliavimo teisėtumo, nes filmavimas yra vienas iš atvaizdo fiksavimo būdų. Tai, jog P. P. ir A. P. konkliudentiniais veiksmais neprieštaravo būti filmuojamos, dar nereiškia, kad jos sutiko, jog jų atvaizdas būtų rodomas televizijos programoje, byloje nėra duomenų, kad P. P. ir A. P. sutikimas buvo gautas. Pareiškėjos argumentas, kad siužetas buvo filmuotas viešoje vietoje Panevėžyje, adresu: (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, kuris nėra atitvertas ar kitaip pažymėtas kaip privati valda, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi iš programos turinio ir pateiktų nuotraukų matyti, jog vieta, kurioje vyko ginčo dalies filmavimas, buvo vidiniame namo kieme prie privataus būsto įėjimo durų. Tačiau nagrinėjamu atveju filmavimo vieta lemiamos įtakos neturi, kadangi, kaip minėta, buvo išplatintas privatus šeiminis ginčas, todėl Inspektorius turėjo pagrindą konstatuoti Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimą.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad Inspektorius ginčijamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, teisėtai ir pagrįstai nustatęs, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) be P. P. ir A. P. sutikimo ir nesant pagrįsto visuomenės intereso žinoti televizijos programoje atskleidė privačias jų gyvenimo detales ir šiais veiksmais pažeidė teisę į privataus gyvenimo apsaugą, nustatė Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimą, todėl naikinti Inspektoriaus 2017-07-28 sprendimo Nr. (SK)-31)SPR-83 „Dėl televizijos programoje „Farai“ („TV3“, „TV3play“, 2017-01-26) paskelbtos informacijos“ nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas, 56 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „All Media Lithuania“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.