- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- P-438-96-12
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje N261-4686/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimu J. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį paskirta 2 200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.
Teismas nurodė, kad tai, jog J. B. 2009 m. gruodžio 8 d., apie 23.50 val., Fabijoniškių g. 3, Vilniuje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai konstatuotas sunkus girtumo laipsnis (vairuotojo atsisakymas tikrintis blaivumą prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui), patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, Eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad automobilis stovi kiemo viduryje, liudytojo L. Ž. paaiškinimas bei teisme duoti parodymai, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2161, taip pat teisme duoti liudytojų A. D. (A. D.), A. S., L. Ž., R. M., A. L.M., S. K. parodymai. Pažymėjo, jog fakto, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo išgėręs neginčijo ir pats J. B. bei jo atstovas. Pabrėžė, kad liudytojo L. Ž. parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, t. y. jog eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent J. B., automobilį jis paliko stovėti automobilių stovėjimo aikštelės viduryje, patvirtina medžiagoje esantys kiti duomenys. Teismas nustatė, kad liudytojų L. Ž., A. D., A. S. parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina ATPK nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tikėjo ir juos laikė J. B. kaltės įrodymais. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai L. Ž., A. S., A. D. būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar kurios būtų pagrindu abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nurodytais faktais. Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija, jog automobilio būdamas neblaivus jis nevairavo, neatitinka realybės, todėl yra laikytina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas taip pat sprendė, kad pagal byloje surinktus duomenis neįrodyta, jog J. B., vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 8 d. apie 23.50 val. Fabijoniškių g. 3, Vilniuje esančiame kieme, pravažiuodamas stovinčius automobilius, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir sugadino tris automobilius. Pažymėjo, jog galimai kliudytų automobilių savininkai jokių pretenzijų nepareiškė, o patvirtino, jog automobiliai nebuvo apgadinti, todėl nėra J. B. atsakomybę kvalifikuojančių aplinkybių pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Teismas konstatavo, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, jog J. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl veiką kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
II.
J. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, taip pat remiamasi tik tais įrodymais, kurie nurodyti protokole. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad jo veikose nėra nė vieno iš protokole užfiksuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties, o jo veiksmus įvertino pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Teigė, kad tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai ir argumentai nėra teisėti, apie veikos perkvalifikavimą teismo posėdžio metu jis nebuvo informuotas, todėl pažeisti jo teisėti lūkesčiai ir procesinių staigmenų negalimumo principas. Pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N16-1379/2006, aiškindamas ATPK 284 straipsnio 2 dalies normą, yra nurodęs, kad jame numatyta organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, teisė pakeisti nuorodą į materialinės teisės normą nereiškia teisės pripažinti asmenį kaltu kito administracinio teisės pažeidimo, nenurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, padarymu. Pažymėjo, kad teismas kvalifikavo jo veiksmus pagal pažeidimo sudėtį, kuri net nebuvo nurodyta protokole. Atkreipė dėmesį, kad nuo pat sulaikymo momento jis neneigė, kad yra neblaivus, pats paaiškino neblaivumo aplinkybes, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu neigė, jog vairavo transporto priemonę. Teigė, kad teismas nepagrįstai nurodė įrodymus, kuriais remdamasis konstatavo jo neblaivumą, liudytojo L. Ž. parodymus išskaidė, dalį jų atmetė, dalį vertino kaip objektyvius, nepasisakė dėl atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, jog automobilio jis apskritai nevairavo, o tik buvo nuėjęs iki jo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad 2009 m. gruodžio 9 d. patrulis A. D., surašydamas J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F504421, be kitų kaltinimų pateikė jam kaltinimus dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam, todėl J. B. žinojo, kad yra kaltinamas ne tik dėl kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimo (Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132 p.), tačiau ir vairavimo neblaiviam (KET 14 p.). Atkreipė dėmesį, jog teismas, perkvalifikuodamas J. B. veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 4 dalį, procesinių teisės normų nepažeidė, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N444-227/2009. Pažymėjo, kad J. B. byloje buvo prieita prie išvados, jog atsakomybėn traukiamo asmens veika kvalifikuotina pagal ATPK straipsnį, numatantį lengvesnę veiką, negu inkriminavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, todėl pagrindo J. B. skundą tenkinti nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje N261-4686/2011 J. B. apeliacinio skundo netenkino, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad kad J. B. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neteisėtai perkvalifikavo jo veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 4 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad J. B. pažeidė KET 14 punktą, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima teigti, kad J. B. nežinojo apie tai, kad yra kaltinamas vairavęs transporto priemonę neblaivus. Be to, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta veika laikytina lengvesne už veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, todėl J. B. argumentai, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai ir procesinių staigmenų negalimumo principas, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog iš bylos duomenų matyti, kad J. B. teisme davė paaiškinimus dėl transporto priemonės vairavimo, pirmosios instancijos teismas nuodugniai tyrė visus byloje esančius įrodymus, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, konstatavo, kad J. B. 2009 m. gruodžio 8 d. apie 23.50 val. vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pažeidėjo vairavimo faktą patvirtina liudytojo L. Ž. parodymai, kurie yra nuoseklūs bei neprieštaringi, pagrindo abejoti šio liudytojo nesuinteresuotumu bylos baigtimi taip pat nenustatyta. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jo parodymais. Be to, kaip akcentavo apeliacinės instancijos teismas, šio liudytojo parodymai sutampa su Eismo įvykio vietos schemoje esančiais duomenimis bei liudytojų policijos pareigūnų A. S. ir A. D. parodymais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad J. B. vairavimo faktas šioje byloje neabejotinai įrodytas, o jo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad jis neigia vairavimo faktą, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tai, jog J. B. transporto priemonę vairavo neblaivus, kai konstatuotas sunkus girtumo laipsnis (vairuotojo atsisakymas tikrintis blaivumą prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui), patvirtina byloje esantys įrodymai, be to, pats J. B. neginčijo fakto, kad 2009 m. gruodžio 8 d. įvykio metu buvo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytais motyvais dėl J. B. neblaivumo fakto nustatymo, todėl jų nekartojo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad J. B. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. B. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30² str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. B. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje N261-4686/2011.
Prašyme nurodė, jog vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės, ką, be kita, ko nagrinėjamoje byloje priimtoje 2011 m. balandžio 8 d. nutartyje, kuria panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, pažymėjo ir pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, nagrinėjamu atveju itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai besąlygiškai tikėjo liudytojo L. Ž. paaiškinimais ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairavimo faktą laikė įrodytu, iš esmės remdamiesi vien šio liudytojo paaiškinimais ir jų pagrindu gautais išvestiniais įrodymais, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu ir tarnybiniais pranešimais, kurie surašyti, remiantis minėto liudytojo parodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, nei Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, palikdamas žemesnės instancijos teismo nutarimą nepakeistą, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant nustatyti, ar liudytojas L. Ž. galėjo klysti, manydamas, kad 2009 m. gruodžio 8 d. apie 23:50 val. matė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, vairuojant automobilį Fabijoniškių g. 3 esančiame kieme, ir sukeliant eismo įvykį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymas Nr. XI- 1142 (įsigaliojęs nuo 2011 m. sausio 1 d.) numato, jog administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, bei į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas J. B. buvo surašytas 2009 m. gruodžio 9 d., J. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4686/2011 yra nagrinėtinas vadovaujantis iki 2011 m. sausio 1 d. nustatyta tvarka, t. y. remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) IV skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nuostatomis.
Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutarimu, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-169/2010). ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Nagrinėjamu atveju iš prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad jis yra grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje 2 punkte numatytu pagrindu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje 2 punkte numatyta, jog „procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: [...] 2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu“. Prašyme dėl proceso atnaujinimo inter alia nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino liudytojo L. Ž. parodymus.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nesant naujai paaiškėjusių objektyvių duomenų, leidžiančių kitaip įvertinti (interpretuoti) liudytojo L. Ž. parodymų turinį (tokie įrodymai, kaip numato ABTĮ 157 straipsnio 2 dalies nuostatos, prie prašymo atnaujinti procesą nebuvo pridėti). Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą J. B. prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyti argumentai, jog teismai, nagrinėdami J. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, akivaizdžius įrodymus (liudytojų parodymus) vertino neatsižvelgdami į jų turinį.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad J. B. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N261-4686/2011 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsisakyti atnaujinti procesą J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4686/2011.
Nutartis neskundžiama.