- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-359-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31728-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- UAB „AC Invest“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-39267-933/2015 pagal pareiškėjo UAB „AC Invest“ skundą dėl antstolio R. V. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „AC Invest“ pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti arba sustabdyti antstolio R. V. 2015-09-08 patvarkymą dėl įpareigojimo perduoti turtą Nr. 0179/15/01041-P iki bus išnagrinėti ir priimti sprendimai kitose bylose tarp ginčo šalių ir iki bus išnagrinėtas šis pareiškėjo skundas šioje byloje, 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutarties turtui (automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 ir 12 punktų nuostatas ir perduoti jį saugoti pareiškėjui, bei sustabdyti bet kokius tolesnius AB SEB banko veiksmus (uždrausti bankui sutarties turtu disponuoti ir sumažinti turto vertę, nuomoti ar parduoti turtą) iki bus išnagrinėtos kitos bylos tarp ginčo šalių ir šis pareiškėjo skundas šioje byloje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo sustabdyti R. V. 2015-09-08 patvarkymo dėl įpareigojimo perduoti turtą Nr. 0179/15/01041-P vykdymą, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutarties turtui – automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. .(duomenys neskelbtini) – pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 ir 12 punktų nuostatas ir perduoti jį saugoti pareiškėjui, bei sustabdyti bet kokius tolesnius AB SEB banko veiksmus (uždrausti bankui sutarties turtu disponuoti ir sumažinti turto vertę, nuomoti ar parduoti turtą) iki bus išnagrinėtos kitos bylos tarp ginčo šalių ir šis pareiškėjo skundas šioje byloje. Nurodė, kad antstolio 2015-09-08 patvarkymas, kuriame suformuluotas įpareigojimas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo dienos įvykdyti sprendimą (grąžinti turtą), yra neteisėtas, nepagrįstas ir nesąžiningas, priimtas neįsigilinus į faktines aplinkybes ir šalių tarpusavio ginčo esmę. Pažymėjo, kad tik tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo skundą bus atsakyta į klausimą, ar banko ir antstolio reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjo prašymas dėl vykdymo atidėjimo arba sustabdymo turi būti tenkinamas, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus pareiškėjui, įvykdymas pasunkėtų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-07 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo UAB „AC Invest“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/01041.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad prie teismui pateikto skundo, kuriame suformuluotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pateiktas skundžiamas antstolio patvarkymas, taip pat nėra kitų pareiškėjo nurodomas aplinkybes patvirtinančių vykdomosios bylos duomenų. Kaip matyti iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2131-235/2013 dėl įpareigojimo grąžinti automobilį išieškotojo AB SEB banko naudai. Teismas, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2131-235/2013 pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ banko ieškinį atsakovui UAB „AC Invest“ dėl įpareigojimo grąžinti turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-15 sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą UAB „AC Invest“ grąžinti ieškovui AB „SEB lizingas“ automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktos finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-120530 pagrindu; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 354 Lt žyminį mokestį, taip pat 28,95 Lt pašto išlaidas į Valstybės biudžetą. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo UAB „AC Invest“ apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo ir 2015-04-20 priėmė nutartį, kuria aptariamą sprendimą paliko nepakeistą. Todėl šis sprendimas laikomas įsiteisėjusiu ir vykdytinu, todėl jo pagrindu išduotas 2015-05-28 vykdomasis raštas yra vykdytinas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui apie tai, kad gali būti pradėti priverstiniai sprendimo vykdymo veiksmai, turėjo būti žinoma jau 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje, t. y. Vilniaus apygardos teismui priėmus neskundžiamą nutartį. Taip pat teismas pažymėjo, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus bei kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėtų. Vien deklaratyvūs teiginiai savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nėra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, pareiškėjas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-17 nutartį kaip nepagrįstą ir išspręsti klausimą iš esmės: pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones sutarties turtui (automobiliui Toyota Corolla, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) identif. Nr. .(duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį saugoti pareiškėjui bei sustabdyti bet kokius tolesnius AB SEB banko veiksmus (uždrausti bankui sutarties turtu disponuoti ir sumažinti turto vertę, nuomoti ar parduoti turtą) iki bus išnagrinėtos kitos bylos tarp ginčo šalių ir šis pareiškėjo skundas šioje byloje.
Šalies argumentai
Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ignoravo tai, kad ginčo tarp bylos šalių esmės buvo ta, kad pagal AB SEB lizingo 2012-03-29 raštą Nr. 02-03-02-2025 nuo 2012-03-05 lizingo bendrovė vienašališkai ir nesąžiningai prieš laiką nutraukė lizingo sutartį ir informavo pareiškėją, kad nepadengus pradelsto įsiskolinimo iki 2012-04-06 dienos imsis veiksmų dėl priverstinio turto susigrąžinimo nuo 2012-04-10. Vėluojama sumokėti suma sutarties vienašališko nutraukimo dieną buvo labai nedidelė, todėl, pareiškėjo nuomone, banko sprendimas nutraukti šią sutartį buvo nesąžiningas ir priimtas neteisėtai jo atžvilgiu. Be to pareiškėjo turimo automobilio vertė buvo daugiau kaip tris kartus didesnė nei likusi neišmokėta suma pagal Sutartį. Teismas šioje bylos stadijoje ir šioje vietoje ne tik turėjo ir galėjo spręsti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir galėjo ir turėjo tinkamai ir teisiškai įvertinti neteisėtus ir piktavališkus antstolio patvarkymus ir jo netinkamus bei neteisėtus veiksmus bei imtis atitinkamų priemonių, nes nors antstolis ir labai gerai žinojo apie ginčo šalių besitęsiantį ginčo bylų nagrinėjimą, ėmėsi tokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, apgaulės būdu ir panaudojant prievartą atėmė sutarties turtą, tik atėmus turtą įteikė pareiškėjui šį savo netinkamą patvarkymą, kuriame ne tik nenurodė protingo termino jį įvykdyti, bet ir tokiais savo veiksmais neleido tai padaryti pareiškėjui savo valia ir savo noru, nes tai buvo padaryta prievartos ir melo pagalba. Netinkamai ir nepagrįstai nustatė, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau buvo pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs ir kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutartis, kurios pagrindu antstolis pradėjo vykdymo veiksmus, yra įsiteisėjusi, taigi vykdytina, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo apelianto apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo ir 2015-04-20 nutartimi paliko nepakeistą, todėl šis sprendimas laikomas įsiteisėjusiu ir vykdytinu ir todėl jo pagrindu išduotas 2015-05-28 vykdomasis raštas yra vykdytinas, nes priešingai kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Todėl nebuvo galima vadovautis šia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuri buvo priimta, neatsižvelgiant į visas reikšmines šios bylos aplinkybes ir įrodymus, nes pareiškėjo skolos atsiradimo pagrindas, jos dydis, priskaičiuoti delspinigiai nebuvo vertintos ir nagrinėjamos toje byloje.Teismas netinkamai ir nepagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjui apie tai, kad gali būti pradėti priverstiniai sprendimo vykdymo veiksmai, turėjo būti žinoma jau 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje, nes priešingai pareiškėjas apie tai labai gerai žinojo, nes pareiškėjas jau seniai siekia sustabdyti piktavališkus ir nesąžiningus veiksmus gauti nepagrįstas pajamas bei padaryti didelę turtinę žalą pareiškėjui.Pareiškėjas savo skunde ir prašyme labai išsamiai ir pilnai pagrindė reikalavimus ir pateikė tinkamai motyvuotus savo argumentus, bei visas faktines šios bylos aplinkybes apie visus galimus neigiamus padarinius dėl antstolio patvarkymų įvykdymo, kol nesibaigė ir nebus priimti procesiniai sprendimai kitose ginčo šalių civilinėse bylose.Pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo proporcingas jo siekiamiems tikslams, atitiko vieną iš būtinųjų sąlygų (sprendimo neįvykdymo rizika), nes tik nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą, apeliacinėje instancijoje byloje dėl banko sutarties nesąžiningo nutraukimo bus sprendžiama dėl banko nesąžiningo ir neteisėto reikalavimo perimti sutarties turtą, kurio vertė yra kelis kartus didesnė už pareiškėjo skolą bankui, nes sutarties turto perdavimas bankui iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo tik nepagrįstai padidintų pareiškėjo nuostolius.Teismas ignoravo tai, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu ir nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Teismas turėjo atsižvelgti į CPK 625 str. 1 d. ir 2 d., 626 str. 1 d. 6 p., 145 str. 4 d., 3 str., 6 str., 510 str. 2 d. nuostatas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-17 nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pateiktame atskirajame skunde nenurodoma jokių pagrįstų motyvų, kartu su skundu nepateikiama jokių įrodymų, kurie keltų abejonių dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo ar paneigtų teismo nutartyje suformuotas išvadas. Savo motyvus apeliantas grindžia ne skundžiamu patvarkymu ir iš jo kylančiais teisiniais santykiais, bet iš tarp apelianto ir AB SEB banko kilusio ginčo dėl lizingo sutarties vykdymo, kuris jau išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Apeliantas nepagrįstai prašo, kad teismas, papildomai įvertintų ir išspręstų ginčą, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kurių pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra vykdomas priimant skundžiamą patvarkymą. Pareiškėjas, teikdamas skundą, neįvykdė pareigos net preliminariai įrodyti savo pateikiamo skundo dėl antstolio veiksmų, iš kurio kildinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad finansinio lizingo sutartis nutraukta dar 2012-03-05, po ko pareiškėjui atsirado pareiga grąžinti lizinguojamą turtą. Pareiškėjas nevykdė šios savo pareigos daugiau nei du metus, nepaisant to, kad AB SEB bankas ėmėsi teisminės savo interesų gynybos.,
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-09-17 nutartimi nutarė atmesti ieškovo prašymą dėl vykdymo bylos sustabdymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-09-17 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Apeliantas nurodo, jog teismas ne tik turėjo ir galėjo spręsti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir galėjo ir turėjo tinkamai ir teisiškai įvertinti neteisėtus ir piktavališkus antstolio patvarkymus ir jo netinkamus bei neteisėtus veiksmus, bei imtis atitinkamų priemonių. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąją byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti antstolio veiksmus, kadangi skundo egzempliorius apylinkės teismui galėjo būti teikiamas tik dėl to, kad teismas išspręstų pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto skundą laikė tik prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sprendė tik prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai nevertino antstolio veiksmų, atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog teismas negalėjo remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 nutartimi, nes byloje nebuvo išnagrinėtas ginčas dėl banko neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, nenustatytas skolos atsiradimo pagrindas, jos dydis ir kt., kaip nepagrįstus. Bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2131-235/2013 pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui UAB „AC invest“ dėl įpareigojimo grąžinti turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-15 sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą UAB „AC invest“ grąžinti ieškovui AB „SEB lizingas“ automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktos finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-120530 pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-20 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, teismai, išnagrinėję šalių ginčą, pripažino apelianto pareigą grąžinti sutarties turtą (automobilį), kurios nevykdyti apeliantas neturi teisės (CPK 18 str.), o aplinkybės, dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio ir kitų aplinkybių, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Apeliantas turi galiojančią ir nenuginčytą pareigą grąžinti banko jam perduotą turtą. Papildomai pažymėtina, kad iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog UAB „AC invest“ kreipėsi į teismą, ginčydamas vienašališkai banko atliktą finansinio lizingo sutarties nutraukimą. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas atmetė UAB „AC invest“ ieškinį ( 2012-10-16 sprendimas c. b. Nr. 2-9352-599). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi, teismai pripažino, jog AB SEB bankas pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog prašyme labai išsamiai ir pilnai pagrindė savo prašymo ir skundo reikalavimus ir pateikė tinkamai motyvuotus savo argumentus, bei visas faktines šios bylos aplinkybes apie visus galimus neigiamus padarinius dėl antstolio patvarkymų įvykdymo, kol nepasibaigė ir nebus priimti procesiniai sprendimai kitose ginčo šalių civilinėse bylose. Apelianto įsitikinimu sutarties turto (automobilio) perdavimas bankui iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo tik nepagrįstai padidintų pareiškėjo nuostolius bei padarytų jam didelę turtinę žalą dėl kurios atlyginimo pareiškėjas ir vėl turėtų kreiptis į teismą su nauju ieškiniu.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Pagal teismų praktiką, teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo UAB „AC invest“ prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kol nebus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir kiti ginčai tarp apelianto ir AB SEB banko, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas šiuo atveju neatitiktų tokia priemone siekiamų įstatyme įtvirtintų tikslų. UAB „AC invest“ (skolininkas), prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia jo (skolininko) interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus. Skolininkas UAB „AC invest“, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teiginių dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė, o vien jo argumentai, susiję su antstolio R. V. ir išieškotojo AB SEB banko priimtų sprendimų nepagrįstumu, savaime, neteikiant jokių kitų įrodymų ir motyvų, nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Svarbi aplinkybė, jog 2015-05-28 išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolis vykdo išieškojimo veiksmus yra nenuginčytas ir galiojantis.
Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/01041. Išieškojimo veiksmų sustabdymas dėl to, kad apeliantas galimai teiks ieškinį dėl nesąžiningų banko veiksmų, prieštarautų sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, pažeistų AB SEB banko, kurio naudai turi būti vykdomas išieškojimas, teises bei įstatymų saugomus interesus, būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Pažymėtina ir tai, kad AB SEB banko veiksmų nesąžiningumą apeliantas grindžia bendro pobūdžio argumentais dėl AB SEB banko veiksmų, pažeidžiančių sąžiningumo, šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principus.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį nutartį neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.