Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1008-123/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
2A-1008-123/2013
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02290-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
T. P.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1008-123/2013

Teisėja N. Šimkienė (Proceso Nr. 2-43-3-02290-2012-0)
Procesinio sprendimo kategorija 30.5, 34; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. birželio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo T. P. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2012-06-04 sprendimo Nr. 17SD-(14.17.32)-1964 panaikinimo ir įpareigojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą į teismą su ieškiniu ir prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2012-06-04 sprendimą Nr. 17SD-(14.17.32)-1964, įpareigoti atsakovą patenkinti jo 2012-05-07 prašymą jį įtraukti į asmenų valstybinei žemei įsigyti ar nuomoti sąrašą L. B. B., mirusios (duomenys neskelbtini), prašymų pagrindu. Paaiškino, kad jo senolė L. B. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini). Visą jos turtą ir turtinių teisių ir prievolių visumą pagal testamentą paveldėjo ieškovas. 2011-05-02 L. B. B. buvo pateikusi prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui dėl valstybinės žemės pirkimo ir nuomos. Ieškovas, kaip mirusiosios L. B. B. testamentinis įpėdinis, 2012-05-07 kreipėsi į atsakovą, prašydamas jį įtraukti į asmenų valstybinei žemei įsigyti ir nuomoti sąrašą L. B. B. prašymo pagrindu, tačiau atsakovas ginčijamu sprendimu atsakė, jog L. B. B. prašymai dėl žemės nuomos ir pardavimo jokių teisių, kurias pareiškėjas galėtų paveldėti, nesukūrė. Nurodo, kad pateikęs prašymus įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, asmuo įgyja Žemės reformos įstatyme ir Žemės įstatyme nustatytą teisę rinktis žemės plotus rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose pirmumo teisę prieš kitus tos pačios eilės pretendentus, kurių prašymai pateikti vėliau, pasirinktuose plotuose suformuotus žemės sklypus įsigyti ar išsinuomoti. Tokios teisės priskirtinos prie daiktinių teisių, jos įeina į ūkininko ūkio daiktinių teisių visumą ir yra paveldimos, kaip ir kitos palikėjo turtinės reikalavimo teisės. Ieškovas naujo prašymo paduoti nebegali, nes 2011-08-17 valstybės nutarimu Nr. 915 sustabdytas naujų prašymų padavimas, kol bus išnagrinėti visi iki tol pateikti prašymai dėl pardavimo ir nuomos valstybinės žemės.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-02-15 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodo, kad vien prašymų padavimas, noro išreiškimas, kai prašymai nėra pradėti realizuoti, neįtraukti į asmenų Žemės reformos žemėtvarkos projektus, tokie prašymai dėl valstybinės žemės pirkimo ar nuomos nesukuria jokių turtinių teisių, kurias galima būtų paveldėti pagal LR civilinio kodekso nuostatas. Prašymo padavimas nesukuria jokio daikto, o tik suteikia teisę asmeniui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus, dalyvauti žemės reformos procese, tai asmeninė neturtinė teisė, kuri negali būti paveldima LR civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas T. P. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Mano, kad 2003-02-18 nutarimu patvirtintos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės pagal savo, kaip teisės akto paskirtį ir prigimtį, negali reglamentuoti daiktinių teisių atsiradimo ar pasibaigimo klausimų. Be to, taisyklių 7 p. norma reglamentuoja atvejus, kai miršta asmuo, kuris už jam suteiktą ir naudojamą sklypą sumokėjo įmokas, siekdamas jį įsigyti, kai žemės reformos procese žemėtvarkos projektais pagal asmenų prašymus formuojami nauji žemės sklypai pardavimui, kurie iki jų įsigijimo nuosavybėn negali būti niekam suteikti ir naudojami. Vien sklypų pagal prašymus suformavimas ir įmokų sumokėjimas negali būti lemiamas kriterijus susikurti daiktinei teisei žemės reformos procese įsigyti valstybinės žemės. Paaiškino, kad žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pateikęs prašymus įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės asmuo įgyja teisę rinktis žemės plotus rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose pirmumo teisę prieš kitus tos pačios eilės pretendentus, kurių prašymai pateikti vėliau. Tokios teisės priskirtinos prie daiktinių, jos įeina į ūkininko ūkio daiktinių teisių visumą ir yra paveldimos. Nurodo, kad teismui atmetus ieškinį po Vyriausybės 2011-08-17 nutarimo Nr. 915 priėmimo, kuriuo sustabdytas naujų prašymų padavimas, kol bus išnagrinėti visi iki tol pateikti prašymai dėl pardavimo ir nuomos valstybinės žemės, ieškovui užkertamas kelias įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ir taip plėsti paveldėtą ūkį.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą palikti nepakeistą. Dalinis ar visiškais apmokėjimas už perkamą suformuotą valstybinės žemės sklypą yra ta riba, kai neturinė teisė tampa turtine, ir yra prielaida prasidėti paveldėjimo santykiams. Mano, kad L. B. B. įtraukimas į suvestinį asmenų sąrašą jai sukūrė tik asmeninę neturtinę teisę, t. y. galimybę rinktis laisvos valstybinės žemės plotus 15 eile žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šios teisės išimtinai susijusios su L. B. B. asmeniu, kurios yra nepaveldimos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2012-06-04 sprendimo Nr. 17SD-(14.17.32)-1964 panaikinimo ir įpareigojimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad L. B. B. nuosavybės teise valdė ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). (Duomenys neskelbtini) L. B. B. mirė. L. B. B. ūkininko ūkį, kaip turtinių teisių ir prievolių visumą, pagal testamentą paveldėjo ieškovas T. P. (b. l. 11). Dar iki savo mirties, t. y. 2011-03-21 ir 2011-05-02 L. B. B. buvo pateikusi prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui dėl valstybinės žemės pirkimo ir nuomos (b. l. 23–29). Ieškovas, kaip mirusiosios L. B. B. testamentinis įpėdinis, 2012-05-07 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrių, prašydamas jį įtraukti į asmenų valstybinei žemei įsigyti ir nuomoti sąrašą L. B. B. prašymo pagrindu (b. l. 22). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius 2012-06-04 sprendimu Nr. 17SD-(14.17.32)-1964 atsakė, jog L. B. B. prašymai dėl žemės nuomos ir pardavimo jokių teisių, kurias pareiškėjas galėtų paveldėti, nesukūrė (b. l. 10).

Ieškovas remiasi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalimis, kad pateikęs prašymus įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, asmuo įgyja Žemės reformos įstatyme ir Žemės įstatyme nustatytą teisę rinktis žemės plotus rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, pirmumo teisę prieš kitus tos pačios eilės pretendentus, kurių prašymai pateikti vėliau, pasirinktuose plotuose suformuotus žemės sklypus įsigyti ar išsinuomoti.

Lietuvos Respublikos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 patvirtintose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse numatyta, kad jeigu asmuo mirė, teisę pirkti iš valstybės jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Mirus asmeniui, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą nustatytąja tvarka sumokėjo įmokas pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka jo įpėdiniai, kuriems įskaitoma suma, mirusiojo asmens sumokėta už perkamą žemės sklypą (Taisyklių 6, 7 p.). Sutiktina su apelianto nurodyta aplinkybe, kad šios normos reglamentuoja atvejus, kai miršta asmuo, kuris už jam suteiktą ir naudojamą sklypą sumokėjo įmokas, siekdamas jį įsigyti, o žemės reformos procese žemėtvarkos projektais pagal asmenų prašymus formuojami nauji žemės sklypai pardavimui, kurie iki jų įsigijimo nuosavybėn negali būti niekam suteikti ir naudojami. Tačiau taikant įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.) galima daryti išvadą, kad dalinis ar visiškas apmokėjimas už perkamą suformuotą valstybinės žemės sklypą yra riba, kai neturtinė teisė tampa turtine. Iš byloje esančių aplinkybių yra pagrindo konstatuoti, kad L. B. B. įtraukimas į suvestinį asmenų sąrašą jai sukūrė tik asmeninę neturtinę teisę, t. y. galimybę rinktis laisvos valstybinės žemės plotus 15 eile Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šios teisės susijusios išimtinai su L. B. B. asmeniu, o ne su jos įregistruotu ūkininko ūkiu, nes žemės sklypus įgytų ne juridinis asmuo – ūkininko ūkis, o fizinis asmuo (ūkininkas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašymo padavimas nesukuria jokio daikto, o tik suteikia teisę asmeniui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus, dalyvauti žemės reformos procese, ir tai yra asmeninė neturtinė teisė. Pagal CK 5.1 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeninės neturinės teisės yra nepaveldimos, todėl prašymai dėl valstybinės žemės pirkimo ar nuomos nesukuria jokių turtinių teisių, kurias galima būtų paveldėti pagal LR civilinio kodekso nuostatas.

Kitos apelianto nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės ginčo atveju, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlvydas Žerlauskas