Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl skolos priteisimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pareikštą atsakovams A. L., G. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovai per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2001 metų gegužės mėnesį uždaroji akcinė bendrovė „Rasų valda“ ir V. L. pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. L. ir jos šeimai buvo išnuomotas butas esantis (duomenys neskelbtini). Viešoji įstaiga „Vilniaus butai“ ir V. L. pasirašė susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/3151/509. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro departamento duomenimis V. L. mirė 2019-10-02. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąsias vietas deklaravo atsakovai, t.y. V. L. vaikai.

Iš nustatytų aplinkybių matyt, jog tarp šalių yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, CK 6.487 straipsnio 1 dalis, CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, naudodamiesi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), privalėjo už tai mokėti ieškovei nuomos mokestį, tačiau šią pareigą vykdė netinkamai, todėl nuo 2017-10-01 – 2019-03-31 susidarė 619,23 EUR dydžio skola už buto nuomą, kuri yra priteistina iš atsakovų solidariai.

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Ieškovė prašo solidariai iš atsakovų priteisti 17,12 EUR dydžio delspinigius, paskaičiuotus vadovaujantis 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. I-775. Kadangi atsakovai tinkamai nevykdė savo pareigų, 17,12 EUR dydžio delspinigiai solidariai priteistini iš atsakovų (CK 6.583 straipsnis).

Ieškovė prašo iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad atsakovai nemokėjo už buto nuomą ir yra susidariusi skola už minėto buto nuomą.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, nenuginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovai tinkamai vykdė savo prievolę ieškovei. Nesant paminėtų įrodymų, darytina išvada, jog atsakovai sistemiškai nemoka buto nuomos mokesčio. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 90 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis).

Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 14,32 EUR dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 EUR) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Iš viso iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 104,32 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 619,23 EUR (šešių šimtų devyniolikos eurų 23 centų) dydžio skolą už buto nuomą, 17,12 EUR (septyniolikos eurų 12 centų) dydžio delspinigius, ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124(duomenys neskelbtini)8293, naudai.

Iškeldinti atsakovus A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104,32 EUR (vieno šimto keturių eurų 32 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)60, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovams, kad jie per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.