Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-21 · Administracinė byla Nr. I-1499-473/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Apeliacija2020-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
I-1499-473/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04387-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1499-473/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04387-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–6). Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. Lukiškių TI-K buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, kadangi nebuvo užtikrintas minimalus laisvas gyvenamasis plotas. Atėmus iš kameroje esančių baldų (lovų, stalo, sanitarinio mazgo ir kt.) užimamą plotą, vienam kameroje kalinčiam asmeniui tekdavo apie 2,5 kv. m. laisvo ploto. Dėl nurodytų priežasčių kamerose buvo ankšta ir mažai laisvos vietos judėti. Pareiškėjas dėl ploto trūkumo patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškia baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu bei kitais nepatogumais. Pažymi, kad įkalinimo įstaigos administracija netinkamų kalinimo sąlygų (šiuo atveju ploto trūkumo) nekompensuoja užimtumu, į dušą nuveda tik kartą per savaitę. Kameroje tenka būti 22 val. 30 min. per parą arba visą parą, jei oro sąlygos lauke nėra tinkamos pasivaikščioti. Pareiškėjas savo poziciją grindžia nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais bei teismų praktika.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 10–18). Nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų ir išvedimo į mankštos kambarį tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-212, suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankštą mankštos kambaryje, eilės tvarka išvedami į mankštos kambarį pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų teikimo grafiką, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu. Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas savo darbo valandomis išveda asmenis į mankštos kambarį. Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimą į mankštos kambarį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkų nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dieniomis organizuoja atsakingas Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos korpuso vyresnysis. Nuteistasis taip pat turi teisę į pasimatymą su artimaisiais, paskambinti telefonu, susitikti su advokatais, nueiti pas gydytojus, kiekvieną dieną turi teisę į pasivaikščiojimą gryname ore, tai vyksta už kameros ribų. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Lukiškių TI-K vertinimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.

Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. (b. l. 52–53). Taigi, iš šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2016-12-11 kameroje Nr. 227, kurios plotas – 6,90 m², buvo kalinamas vienas; 2016-12-12 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 78, kurios plotas – 7,94 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2016-12-13 iki 2016-12-15 kameroje Nr. 78 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-12-16 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 78, plotas – 7,94 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2016-12-17 iki 2017-01-22 kameroje Nr. 78 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2017-01-23 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 203, kurios plotas – 6,83 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-01-24 iki 2017-02-08 kameroje Nr. 203 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2017-02-09 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 227, kurios plotas – 6,90 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-02-10 iki 2017-04-26 kameroje Nr. 227 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2017-04-27 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 79, kurios plotas – 7,94 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-04-28 iki 2017-05-03 kameroje Nr. 79 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-05-04 iki 2017-05-11 kameroje Nr. 79 buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2017-05-12 iki 2017-10-26 kameroje Nr. 79 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-10-27 iki 2017-12-27 kameroje Nr. 79 buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2017-12-28 iki 2018-07-12 kameroje Nr. 79 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018-07-13 iki 2018-08-31 kameroje Nr. 79 buvo kalinami du asmenys; 2018-09-01 kameroje Nr. 79 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018-09-02 iki 2018-09-20 kameroje Nr. 79 buvo kalinami du asmenys; 2018-09-21 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 88A, kurios plotas – 7,64 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018-09-22 iki 2018-11-20 kameroje Nr. 88A buvo kalinami du asmenys;

Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, teigia, įkalinimo įstaigos administracija netinkamų kalinimo sąlygų (šiuo atveju laisvo ploto kamerose trūkumo) nekompensuoja užimtumu, į dušą nuveda tik kartą per savaitę; kameroje tenka būti 22 val. 30 min. per parą arba visą parą, jei oro sąlygos lauke nėra tinkamos pasivaikščioti.

Socialinė reabilitacija yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių, kurią organizuoja pataisos įstaigų administracija (BVK 111 straipsnis ir 136 straipsnis). Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K taip pat paaiškino, kad ir nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankštą mankštos kambaryje, eilės tvarka išvedami į mankštos kambarį pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų teikimo grafiką. Byloje esantis Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gruodžio mėnesio tarnybinis pranešimas (b. l. 21–22) patvirtina, kad nuo atvykimo į Lukiškių TI-K pareiškėjas dalyvauja šiose socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse: Naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programoje – baigta; Integracijos į visuomenę programoje – vykdant minėtą programą yra sudėtinga nurodyti konkrečią užsiėmimų trukmę, kadangi programos vykdymo laikas priklauso nuo pokalbio tematikos, kilusių problemų sudėtingumo bei norimos pateikti nuteistajam informacijos apimties ir laiko sąnaudų; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje (individualus pokalbiai); ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programoje (vidutiniškai kartą į savaitę 1 val. 30 min.) kiekvieną pirmadienį; Pozityvaus užimtumo priemonėje – fiziniame lavinime (vidutiniškai kartą į savaitę 1 vai.) kiekvieną ketvirtadienį; Kompiuterinio raštingumo programoje (pagal Vilniaus mokymo centro patvirtintą sąrašą, vidutiniškai kartą į savaitę 45 min.) kiekvieną antradienį. Savaitgaliais ir švenčių dienomis Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai organizuoja ir vykdo nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo išvedimą į laisvalaikio užimtumo patalpas (iki l val.). Kas antrą trečiadienį bei poilsio ir švenčių dienomis pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą Nuteistųjų iki gyvos galvos ir nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę kalėjime sąrašą, išvedamas žaisti stalo tenisą (iki 1 val.), taip pat poilsio ir švenčių dienomis, esant geroms oro sąlygoms, buvo išvedamas į lauką žaisti krepšinį bei tinklinį (iki 1,5 val.) eilės tvarka pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą sąrašą. Pareiškėjas dalyvauja renginiuose, varžybose ir t.t. Teismas, atsižvelgęs į šiuos paaiškinimus bei duomenis dėl pareiškėjo užimtumo, kuriais neturi pagrindo abejoti, daro išvadą, kad pareiškėjo užimtumas Lukiškių TI-K buvo užtikrintas pakankamai.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jam buvo sudaryta galimybė tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, teismas pasisako, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovės atstovo atsiliepime pažymėta, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Taigi, atsakovė, suteikdama vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, teisės aktų ir pareiškėjo teisių šiuo aspektu nepažeidė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio Kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas (BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas (BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis turėjo galimybę pasivaikščioti pusantros valandos per dieną, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į minėtus teisės aktus ir teismų praktiką, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė