- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-22
- Bylos Nr.
- e1-2199-667/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25828-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- Ž. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro M. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas (teistumai išnykę),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. V. 2020-06-30, apie 20.55 val., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu Alkotest 7510, Nr. ARJK-0110 jam nustatytas mažiausias 1,94 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad maždaug prieš 4 metus pirko automobilį „F. G.“. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta mamos vardu B. B., tačiau tik jis juo naudojosi. Nusipirkęs automobilį prieš 4 metus važiavo į Regitrą užsiregistruoti, tačiau tik tuomet sužinojo, kad asmuo, iš kurio pirko automobilį, turėjo problemų su antstoliais ir automobiliui buvo uždėtas turto areštas, todėl perregistruoti savo vardu negalėjo, todėl jis ir liko pirmo savininko vardu. 2020-06-30 buvo su draugais A. Š., kur draugai vartojo alkoholinius gėrimus. Su jais negėrė, kadangi visą naktį prieš tai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, be to, buvo su automobiliu. Su draugais nutarė važiuoti pas jį. Kadangi tuo metu negėrė, jautėsi blaivus, todėl nieko blogo nepagalvojęs sėdo už savo automobilio F. G. vairo ir važiavo į namus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė, kad važiuoja policijos automobilis, tačiau pats važiavo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, tačiau netrukus važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė, kad policijos automobilis važiuoja iš paskos ir netrukus įjungė šviesas ir nurodė sustoti, ką padarė. Priėjus policijos pareigūnams paklausė, kas atsitikimo, jie paaiškino, kad įtartinai vairavo ir liepė pūsti į alkotesterį. Buvo tikras, kad nepripūs, tačiau pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,99 promilių, o praėjus kuriam tai laikui pūtė antrą kartą ir buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas. Paprašė vairuotojo pažymėjimo, tačiau jo jau neturi nuo 2011 metų, vairavo be vairuotojo pažymėjimo. Dėl savo veiksmų labai gailisi, žino, kad esant girtumui didesniam nei 1,51 promilės kyla baudžiamoji atsakomybė (b. l. 53–54).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai.
Liudytojo L. S. apklausos protokolas. L. S. parodė, kad 2020-06-30 apie 20 val. 55 min dirbant radijo šaukiniu 1326 kartu su vyresniąja tyrėja R. P. ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo priekyje (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį automobilį F. G., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris manevravo po kelio važiuojamąją dalį, taip sukeldamas įtarimą. Kadangi automobilis sukėlė įtarimą, todėl nusprendė jį sustabdyti ir patikrinti. Su minėtu automobiliu jie prasilenkė, todėl apsisukus ir pavijus jį, automobilis buvo sustabdytas ties Virvių gatvės (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu. Privažiavus iškart prie jo ir priėjus bei pradėjus bendrauti su automobilio vairuotoju paaiškėjo, kad automobilį vairavo Ž. V.. Bendraujant su vairuotoju buvo akivaizdžiai matyti, kad jis yra neblaivus. Iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Ž. V. pateikti vairuotojo pažymėjimo negalėjo, paaiškino, kad jį prarado dar 2011 metais ir daugiau jo neturėjo. Paklausus Ž. V., ar vartojo alkoholinių gėrimų, jis teigė, kad gėrė alaus prieš valandą laiko bei paaiškino, kad daug gėrė naktį. Ž. V. 20 val. 58 min. pirmuoju bandymu alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARJK -0110, patikros Nr. 1293715, buvo nustatytas 1,99 prom. girtumas. Antruoju bandymu 21 val. 16 min nustatytas 1,94 prom. girtumas. Vairuotojas neneigė, kad yra neblaivus ir su pažeidimu sutiko, dėl jo gailėjosi (b. l. 37–38).
2020-06-30 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota (duomenys neskelbtini) automobilio „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 8–17).
2020-06-30 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriuo paimtas automobilis „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).
2020-06-30 policijos ataskaita ROIK Nr. 0120000346539, kurioje nurodyta, kad policijos pareigūnas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 21.10 val. informavo, jog (duomenys neskelbtini) sustabdytas automobilis „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui nustatytas 1,99 prom. girtumas (b. l. 19).
2020-03-13 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad Ž. V. alkotesteriu „Alkotest 7510“ Nr. ARJK-0110, patikros sertifikato Nr. 1293715 pirmo tikrinimo metu 20.58 val. nustatytas 1,99 promilių alkoholio neblaivumas, antro tikrinimo metu 21.16 val. – 1,94 promilių alkoholio neblaivumas (b. l. 41).
Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (liudytojo parodymai, policijos ataskaita, apžiūros protokolas, savanoriško daiktų pateikimo protokolas, neblaivumo patikrinimo rodmenys, kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis Ž. V. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,94 etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,51 promilė alkoholio. Pripažintina, kad Ž. V. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 82–84).
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Vertinant Ž. V. asmenybę pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę (laikomas neteistu), administracine tvarka nebaustas (b. l. 69, 72), pakaltinamas.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios teisės atėmimo terminas 4 metams nagrinėjamu atveju atitinka proporcingumo principą (BK 68 str. 2 d.). Šios specialios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – skyrimo dienos, tai yra nuo 2020-07-03 (b. l. 60–61).
Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad Ž. V. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,94 promilės etilo alkoholio kraujyje), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui –2016-04-03 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu šios transporto priemonės savininkė yra B. B. (b. l. 26), o viešame registre ši transporto priemonė yra registruota P. A. vardu (b. l. 28). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (su PVM) – 1 120 eurų (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonė „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugoma (duomenys neskelbtini), o taip pat transporto priemonės „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas ir techninės apžiūros ataskaitas bei pirkimo–pardavimo sutartis, esančius voke byloje (b. l. 25), grąžintini transporto priemonės „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkei B. B..
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro M. Š. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotam P. A. vardu, paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendė:
Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti Ž. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti Ž. V. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-07-03;
– išieškoti valstybės naudai iš Ž. V. konfiskuotino turto – transporto priemonės F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 120 eurų (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt) eurų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir techninės apžiūros ataskaitą bei pirkimo-pardavimo sutartį, esančius voke byloje, grąžinti transporto priemonės „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkei B. B..
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro M. Š. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotam P. A. vardu, asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Ž. V. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.