Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Č. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą civilinėje byloje, pagal ieškovės 383-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sudervėlė“ patikslintą ieškinį atsakovui Č. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. CPK 336 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, jog dėl sveikatos būklė jam sunku išdėstyti savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl šis prašymas atmestinas. Pažymėtina, jog tinkamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

21. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsakovo 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. liepos 27 d. atskirieji skundai pripažinti nepaduotais ir grąžinti. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis ir 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas yra įsiteisėję, išduotas vykdomasis raštas, taip pat nepašalinti 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. liepos 27 d. atskirųjų skundų trūkumai. Elektroniniu paštu pateikta tik atskirojo skundo kopija, atskirasis skundas nėra tinkamai pasirašytas.

22. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu iš esmės sutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.

23. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis).

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.

25. Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu. Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: (1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis; (2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 3–5 punktai). Fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (Aprašo 7 punktas).

26. Asmuo elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali pateikti procesinius dokumentus. Kai asmuo teikia procesinius dokumentus, susijusius su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, jis: (1) tais atvejais, kai yra proceso dalyvis, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio paskyros, iš sąrašo pasirenka konkrečią bylą, kurioje teikiami procesiniai dokumentai; (2) tais atvejais, kai nėra proceso dalyvis, nurodo bylos į kurią teikiami procesiniai dokumentai, identifikacinius duomenis. Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus šio aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 11–13 punktai). Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas).

27. Taigi, norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmuo tai turi daryti pagal nurodytą teisės aktais nustatytą tvarką – per LITEKO VEP posistemį, o ne elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia teikti tokį procesinį dokumentą.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atsakovo Č. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.