- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- 2-1408-669/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01887-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini) “
- Atsakovas
- UAB ,,(duomenys neskelbtini) “
- Advokatai
- Darius Krencius, Mindaugas Šimkūnas
- Kategorijos
- 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškinį atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų AB „(duomenys neskelbtini) “ ir akcinė draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) , ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 83937,57 Lt nuostolių atlyginimui, 2518 Lt bylinėjimosi išlaidų, 6 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Ieškinyje nurodoma, kad vykdydamas krovinio pervežimo paslaugas ir gabendamas ieškovės krovinį, pagal 2010-10-06 pasirašytą Krovinio pervežimo užsakymą, jį pakrovė į atsakovės vilkiką, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiko priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) . Krovinys buvo transportuojamas keltu „L. G. “ maršrutu Kylis – Klaipėda, kuriame naktį iš 2010-10-08 į 2010-10-09 kilo gaisras ir kurio metu žuvo ieškovei priklausantis krovinys. Ieškovė patyrė 83937,57 Lt nuostolį, kurį sudaro krovinio vertė ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovės.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovė savo rizika, neinformavus ir nesuderinus su ieškove, priėmė sprendimą transporto priemonę vilkiką valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Nr. (duomenys neskelbtini) , su kroviniu vežti jūrų transportu ir tai sąlygojo krovinio praradimą. Tai kad, kad ieškovės krovinys bus gabentas jūrų transportu, kaip padidintos rizikos transportu, ieškovė nebuvo informuota. Ieškovas to nežinodamas, negalėjo jo apdrausti savo sąskaita. Draudimo kompanija nuostolių nelygina, todėl dėl netinkamo atsakovės elgesio krovinio gabenimo metu, mato pagrindą reikalauti žalos iš jų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ prašo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti bei įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje (duomenys neskelbtini) ir atsakovės civilinę atsakomybę vežėjų automobiliais civilinės atsakomybės draudimu apdraudusią draudimo kompaniją „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad tarp šalių yra susiklostę tarptautinio krovinių vežimo prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). Krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone, vežama už užmokestį, krovinio siuntėjo ir gavėjo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos, Lietuva kaip krovinio gavėjo vietos valstybė yra konvencijos narė. Multimodalinio pervežimo atvejus, kai kelių transporto priemone gabenamas krovinys jo neperkraunant dalį kelio yra gabenamas kita transporto rūšimi, reglamentuoja CMR konvencijos 2 straipsnis, kuriame nurodyta, kad kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transporto, išskyrus atvejus, numatytus 14 straipsnyje, ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas, ši konvencija taikoma visam vežimo procesui. Nurodo, kad atsakovė, kaip kelių transporto vežėja nuo atsakomybės dėl krovinio praradimo turėtų būti atleista CMR konvencijos 17 str. 2 d. pagrindu, kuris nustato, jog vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių užkirsti kelio.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas M.Šimkūnas ir S. K. palaikė nuomonę išdėstyta atsakovės atsiliepime į ieškinį.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo AB „(duomenys neskelbtini) “ prašo civilinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, o ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti. Nurodo, kad 2008 m. spalio mėn. 1 d. sutartį Nr. 425 dėl ratinės technikos vežimo laivybos linijomis AB „(duomenys neskelbtini) “ sudarė ne savo vardu, o atstovaudama D. K. registruotą bendrovę (duomenys neskelbtini) , todėl minėta bendrovė, o ne AB „(duomenys neskelbtini) “ veikė kaip atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios ratinės technikos, kurioje buvo sukrauti ieškovei priklausę kroviniai, vežėjas jūra. Kadangi vežimo jūra sutartis buvo sudaryta ne su AB „(duomenys neskelbtini) “, todėl teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos AB „(duomenys neskelbtini) “ teisėms ir pareigoms. AB „(duomenys neskelbtini) “ atsiliepime nurodo, kad visiškai sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytomis teisinėmis aplinkybėmis ir palaiko nurodytus atsikirtimus į ieškinį. Taip pat nurodo, kad laivo „(duomenys neskelbtini) “ savininkas kompanija (duomenys neskelbtini) , Kipras, AB „(duomenys neskelbtini) “ kaip laivo „(duomenys neskelbtini) “ frachtuotojas bei laivo operatorius (duomenys neskelbtini) , Kopenhaga, pasinaudodami 1976 m. Konvencijos nuostatomis, leidžiančiomis laivo savininkams ir gelbėtojams riboti savo atsakomybę dėl turto praradimo ar žalos jam, įvykusio laive arba tiesiogiai susijusio su laivo eksploatacija, 2010 m. gruodžio 13 d. sudarė ribojimo fondą Kopenhagos jūrų ir prekybos teisme ir visi asmenys, turintys reikalavimų laivo savininkui, frachtuotojui, ar operatoriui dėl 2010-10-08 ir 2010-10-09 laive „(duomenys neskelbtini) “ kilusio gaisro, yra kviečiami juos pareikšti Kopenhagos jūrų ir komercijos teisme iki 2011-03-11. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsakomybei turi būti taikomos tos pačios teisinės nuostatos kaip ir vežėjo jūrą atsakomybei, kurio atsakomybės klausimai sprendžiami Danijos Karalystės Kopenhagos jūrų ir prekybos teisme, todėl ieškovė, siekdamas realizuoti savo teisę į žalos atlyginimą už gaisro metu laive „(duomenys neskelbtini) “ prarastą krovinį, turi ieškinį reikšti tame pačiame Kopenhagos jūrų ir prekybos teisme.
Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo asmens AB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) akcinė draudimo bendrovė su ieškiniu nesutinka, palaiko atsakovo poziciją dėl taikytinos teisės, nurodo, kad šioje byloje sprendžiant klausimą dėl vežėjo atsakomybės turi būti taikomos Hagos/Visbi taisyklės, nurodančios, jog nei jūrinis vežėjas nei laivas neatsako už prekių netekimą ar sužalojimą, kurie atsirado ar padaryti dėl gaisro, jeigu jis nekilo dėl faktinės vežėjo kaltės arba jo dalyvavimo. Gaisro priežastis tiria Vokietijos jūrų avarijų tyrimo institucija, tyrimas dar nėra baigtas.
Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo asmens ADB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-10-06 ieškovė su atsakove pasirašė Krovinio pervežimo užsakymą. Krovinys turėjo būti pargabentas iš Belgijos į Rygą (Latvijos Respubliką) (tomas 1, bylos lapas 4).
Iš patektų įrodymų matyti, kad atsakovės vilkikas, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiko priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovės kroviniu dalį maršruto buvo transportuojamas keltu „L. G. “ maršrutu Kylis – Klaipėda. 2010-10-08 ir 2010-10-09 laive „(duomenys neskelbtini) “ kilo gaisras (tomas 1, bylos lapas 27), dėl ko ieškovė patyrė žalą.
Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Aplinkybės, kad 2010-10-08 ir 2010-10-09 laive „(duomenys neskelbtini) “ kilo gaisras ir buvo prarastas ieškovų krovinys, atskirai įrodinėti nereikia. Tačiau ieškovė įrodymų apie atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų ir žalos, nepateikė ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.
Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Ieškovės atstovo argumentai, kad atsakovė savo rizika, neinformavus ir nesuderinus su ieškove, priėmė sprendimą transporto priemonę vilkiką valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Nr. (duomenys neskelbtini) , su kroviniu vežti jūrų transportu ir, kad tai sąlygojo krovinio praradimą, yra paneigtini. Teiginiai, kad atsakovė žinodama, kad gabenant krovinį laivu jis yra nedraustas nes negalioja draudimo sutartis pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties Konvenciją (toliau tekste CMR), nepasirūpino krovinio draudimu ar nesudarė sąlygų pačiai ieškovei pasirūpinti krovinio saugumu, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.
Teismas remdamasis šalių paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais konstatuoja, kad nagrinėtinu atveju buvo vykdomas multimodalinis pervežimas ir jam yra taikytinos būtent CMR Konvencijos nuostatos.
CMR Konvencijos 2 str. nurodo, kad kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio yra vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas, ši Konvencija taikoma visam vežimo procesui.
Byloje nustatyta (tomas 1, bylos lapai 15-26), kad į laivą buvo pakrauta pati transporto priemonė su kroviniu, t.y., ieškovės krovinys buvo gabenamas pakrautas atsakovės transporto priemonėje laivu iki Klaipėdos uosto. Krovinys nebuvo perkrautas, o laivu buvo transportuojama pati transporto priemonė su kroviniu. Tarp siuntėjo ir vežėjo, vežančio transporto priemone sudaryta viena sutartis, atskirų gabenimo būdų ar sąlygų sutartyje neaptarta. Vežėjas, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) ”, transporto priemonę pakrovė į laivą vadovaudamasi multimodalinio transporto važtaraščiu. Ir paskutinis momentas - buvo vykdomas tarptautinis pervežimas. Esant šių sąlygų visetui, tokiam pervežimui taikoma CMR Konvencija.
Pabrėžtinas ir priežastinio ryšio ypatumas šioje byloje, nes reikalaujama žalos, padarytos gaisru, atlyginimo.
Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Todėl dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, objektų savininkai ar teisėti valdytojai turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta gaisro kilimo.
Tačiau byloje nėra nustatyta kroviniu disponavusios atsakovės kaltės dėl gaisro kilimo. Todėl vežėjas negali atsakyti už krovinio praradimą, nesant duomenų, kad žala atsirado dėl jo kaltės. CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.
Darant išvadą, kad atsakovė krovinį gabeno nepažeisdama CMR Konvencijos 2 str. ir nesant duomenų apie atsakovės kaltę dėl krovinio praradimo, ieškovų teikiami įrodymai nėra pakankami įrodinėjant atsakovės kaltę, todėl ieškinys negali būti tenkintinas.
Ieškinio netenkinant, iš ieškovo priteistinos atsakovės naudai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai, 6339 Lt 50 ct jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.