Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl neveiksnumo būklės peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys – M. J. ir J. Š., išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos atstovas į 2018 m. sausio 25 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 64), byloje yra prašymas bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (b. l. 53), todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo M. J. į 2018 m. sausio 25 d. teismo posėdį kviesta nebuvo, byloje M. J. atstovauja advokatė, todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo į 2018 m. sausio 25 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 60), byloje yra prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 31) todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius teismo nustatytu terminu pateikė išvadą (b. l. 27–28), kurioje nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, jog M. J. būtų pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad byloje nėra duomenų, jog M. J. psichinė sveikatos būklė būtų pagerėjusi nuo to laiko, kai ji teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia. Skirti psichiatrinę ekspertizę nėra tikslinga, kadangi M. J. nuo gimimo serga Dauno sindromu, jai nustatytas sunkos protinis atsilikimas. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog globėjas neatitiktų globotinės interesų, todėl tikslinga J. Š. palikti M. J. globėju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15781-199/2014 pripažino M. J. neveiksnia (b. l. 12–13). Išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ (b. l. 7–9) nurodyta, kad M. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse ir iš dalies geba tai daryti asmeninių neturtinių santykių srityse. Asmens gebėjimų vertinimo metu nustatyta, jog M. J. negeba pasakyti savo pavardės, amžiaus, sunkiai pasako savo vardą. Dėl sveikatos būklės kalba neaiškiai, negeba pasakyti nuoseklių, rišlių sakinių, jai sunku išreikšti mintis. Mergina savarankiškai neina į parduotuvę, negeba atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas, taip pat negeba tvarkyti asmeninių dokumentų. M. J. negeba savarankiškai paaiškinti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo ir savarankiškai suprasti informacijos. Nurodė, kad mergina, geba atlikti kai kuriuos namų ruošos darbus, tačiau ją reikia kontroliuoti ir stebėti. Ji savarankiškai gali pavalgyti, apsirengti, išsivalyti dantis. Nurodė, jog M. J. sunkiai orientuojasi erdvėse. Byloje yra pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų apie M. J. sveikatą (b. l. 10–11).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str.). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuriuo M. J. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, siekdama, kad teismas nustatytų sritis, kuriose M. J. būtų pripažįstama neveiksnia.

Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-15781-199/2014 nurodyta, kad pagal 2014 m. spalio 21–28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą M. J. konstatuotas psichikos sutrikimas – sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis priežiūros ar gydymo, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl savo psichinės būsenos negali dalyvauti teismo posėdyje.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog M. J. psichinė būklė iš esmės būtų pasikeitusi, pagerėjusi, todėl teismas neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 469 str. 1 d.).

Išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ nustatyta, kad M. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla). Taip pat, kad ji geba iš dalies pasirūpinti savimi asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius).

Nors išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ nurodyta, jog M. J. geba iš dalies pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimus savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir darbo teisinių santykių srityse, iš bylos duomenų matyti, kad M. J. sveikatos būklė po pripažinimo neveiksnia nepagerėjo, ji serga Dauno sindromu, savarankiškai negali paeiti, jai reikalinga globa. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų ir išvadą teikiančių institucijų atstovių paaiškinimus, daro išvadą, kad M. J. dėl ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia visose asmeninių turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse.

Socialinio darbuotojo išvadoje nėra konkrečiai detalizuojamos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys, todėl teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog 2014 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-15781-199/2014 keistinas ir asmuo pripažintinas neveiksniu išvadoje įvardintose konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., CK 2.10 str., LR SADM 2015-12-10 įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 p.).

Peržiūrėjus sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, 2015 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2080-199/2015 nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str., 3.240 str.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad suinteresuoto asmens J. Š. paskyrimas globėju neatitiktų globotinės interesų, todėl M. J. nustatyta globa lieka nepakeista, jos globėju paliekant suinteresuotą asmenį J. Š. (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 185, 468, 469 str.). Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 496 str.).

Duomenys apie M. J. pripažinimą neveiksnia tam tikrose – turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pateiktini Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 464¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 468 straipsniu, 469 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti 2014 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15781-199/2014 ir pripažinti M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas);

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas);

dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla);

savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra);

sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas);

šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti);

asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius).

2015 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2080-199/2015 M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyta globa ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paskyrimas globėju lieka nepakeistas, teismo sprendimu nustačius sritis, kuriose M. J. pripažinta neveiksnia.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.