Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po motinos E. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

3. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjos D. B. tėvai yra P. J. ir E. M. (anksčiau – J.). (duomenys neskelbtini) E. M. ir S. M. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) mirė S. M.. (duomenys neskelbtini) mirė E. M.. Iš VĮ Registrų centro duomenų išrašo nustatyta, kad E. M. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų apie tai, kad po E. M. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, nėra.

4. Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, jog ji po motinos E. M. mirties priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

5. Pareiškėja nurodė, kad po mamos mirties ji persikėlė gyventi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ji prižiūrėjo. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja rūpinasi mokėjimu už UAB „Ignitis“ paslaugas adresu (duomenys neskelbtini).

6. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja po savo motinos E. M. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

7. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai ir į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja po savo motinos E. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis).

9. Šiuo atveju už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo būti sumokėtas 57 Eur (50 Eur x 75 proc. x 152,40/100) žyminis mokestis. Kadangi pareiškėja sumokėjo 73 Eur žyminio mokesčio, permokėta 16 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina pareiškėjai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu ir paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti pareiškėjai D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 Eur (šešiolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. lapkričio 25 d., unikali mokėjimo nuoroda 353.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.