Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovams advokatams Snaiguolei Mažeikienei ir Laisviui Margaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. H. 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 16 d. apie 18 val. 30 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mažametės dukros D. H., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje vartojo alkoholį ir, būdama neblaivi, negalėjo tinkamai prižiūrėti mažametės dukros, kuri paskambino tėvui, prašydama ją pasiimti iš neblaivios mamos namų. Šiais veiksmais M. H. neapsaugojo vaiko nuo neigiamos socialinės aplinkos, pažeisdama 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama M. H. su jai inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu nesutiko, nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną ji parsivedė dukrą iš mokyklos, bendraudamos susikivirčijo, vaikas pradėjo jos neklausyti, tada dukra paskambino savo tėvui ir paprašė, kad jis ją pasiimtų iš girtos mamos namų. M. H. teigimu, ji alkoholio tą dieną nevartojo, po to, kai dukra paskambino jos sutuoktiniui, ji išgėrė stiprių raminamųjų vaistų, taip pat žolelių tinktūros. Atvykęs sutuoktinis iškvietė policijos pareigūnus, kurie jos girtumo netikrino. Prašė jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. S. parodė, jog jis su kolega, gavę Ž. H. iškvietimą, atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame buvo mažametis vaikas ir jo motina M. H., kuri buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai, bute mėtėsi tušti alkoholinių gėrimų buteliai. Įvykio metu pastaroji pripažino vartojusi alkoholį. M. H. sutuoktinis iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad nenorėjo palikti mažametės dukros su jos motina M. H., kuri buvo neblaivi, tačiau pastaroji nenorėjo atiduoti vaiko, todėl tarp jų buvo kilęs konfliktas. Liudytojo teigimu, M. H. girtumo nustatyti galimybės nebuvo, nes policijos pareigūnai neturėjo alkotesterio.

Liudytojas R. V. teismo posėdyje negalėjo duoti parodymų, nes įvykio aplinkybių neprisiminė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai advokatai Snaiguolė Mažeikienė ir Laisvius Margaitis teismo posėdžio metu nurodė, jog tarp M. H. ir Ž. H. šiuo metu vyksta skyrybų procesas, todėl jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir įtempti. Nagrinėjamo įvykio metu M. H. girtumas nustatytas nebuvo, todėl remtis tik policijos pareigūnų paaiškinimais ir teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus, negalima. Prašė M. H. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes jai inkriminuojamas pažeidimas nėra įrodytas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-642/2012).

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Ši norma yra blanketinė, tai yra pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis).

Iš faktinių bylos medžiagos aplinkybių matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku į M. H. namus buvo atvykęs jos sutuoktinis, kuris iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad M. H. mažamečio vaiko akivaizdoje buvo neblaivi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šią aplinkybę neigė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog tą dieną alkoholinių gėrimų nevartojo, o po mažametės dukros skambučio jos sutuoktiniui, ji išgėrė stiprių raminamųjų vaistų bei žolelių tinktūros, nuo ko, pastarosios manymu, ji ir galėjo elgtis neadekvačiai bei atsirasti alkoholio kvapas. Faktinių duomenų, kuriais būtų užfiksuotas nagrinėjamo pažeidimo padarymo dieną nustatytas M. H. neblaivumas (girtumas), byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą yra grindžiama tik policijos pareigūno P. S. parodymais, tačiau teismas, vertindamas pastarojo nurodytas aplinkybes tiek atskirai, tiek visumoje su kitomis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog jos nėra patvirtintos jokiais kitais byloje esančiais duomenimis, todėl pareigūno parodymai turėtų būti vertinami prieštaringai. Ž. H. ir mažametė D. H. tyrimo metu pateikė paaiškinimus, kuriuose taip pat nurodė, jog M. H. nagrinėjamo pažeidimo padarymo dieną buvo neblaivi, tačiau teismas, vertindamas tai, kad jie yra šeimos nariai, dėl šiuo metu vykstančio skyrybų proceso sutuoktinių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, Ž. H. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl minėtais parodymais, kurie nėra pagrįsti jokiais kitais objektyviais duomenimis, remtis taip pat nėra pagrindo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. V. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti ginčijamų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, nes įvykio visiškai neprisiminė. Tai, kad M. H. tuo metu policijos pareigūnui atrodė neblaivi, savaime dar nereiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivi mažamečio vaiko akivaizdoje. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra pasakyta, jog duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog objektyvių ir patikimų duomenų, patvirtinančių M. H. neblaivumo (girtumo) faktą, byloje užfiksuota nėra, o esantys įrodymai dėl M. H. kaltės, padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, teismui kelia abejonių dėl jų pagrįstumo, todėl kategoriškai teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo alkoholį ir, būdama neblaivi, neapsaugojo mažamečio vaiko nuo neigiamos socialinės aplinkos poveikio, negalima. Be to, teismas pažymi, jog sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.

Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčytinų, nekeliančių abejonių M. H. kaltumu įrodymų, o vien tik policijos pareigūno P. S. duotais parodymais grįsti apkaltinamojo teismo procesinio sprendimo negalima, bei vertindamas tą aplinkybę, kad visos abejonės ir neaiškumai yra aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta M. H. atžvilgiu pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį, turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti patraukti M. H. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.