- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-19
- Bylos Nr.
- II-330-990/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (A. B.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2019 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 225 eurų dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. S., nustatęs, kad A. B., būdamas UAB „A.“ vadovu, 2018 m. gruodžio 10 d. apie 17.00 val. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išsiaiškinimo tikslu nenurodė, kas 2018 m. spalio 19 d. apie 14.12 val. šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, metu buvo atsakingas už transporto priemonės „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, 2019 m. vasario 12 d. nutarimu A. B. skyrė 225 eurų dydžio baudą.
II. Skundo argumentai
A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2019 m. vasario 12 d. nutarimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo suklaidintas institucijos pareigūnų, ar šiems reikia jo pranešimo. Institucijos pareigūnai jo neklausė, kas atsakingas už automobilio valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, nes pareigūnai vertino, kad jie minėtą aplinkybę žino. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis 2018 m. gruodžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolu. Pareiškėjas pažymi, kad 2018 m. gruodžio 6 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis atsakingas už automobilio valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Nepaisant to, 2019 m. sausio 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o vėliau- ir nutarimas dėl to, kad jis neva nepateikė informacijos apie asmenį, atsakingą už automobilio valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Pareiškėjo manymu, 2019 m. sausio 6 d. administracinio nusižengimo protokolu institucija patvirtino žinanti, kas yra atsakingas už automobilio valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, taigi, pareiškėjo įsitikinimu, ši informacija pareigūnams nereikalinga. 2019 m. sausio 10 d. institucija nusprendė, kad jis visgi nepateikė informacijos apie valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau vėliau institucija nusprendė, kad minimos informacijos nereikia. 2019 m. sausio 28 d. ir 2019 m. vasario 25 d. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl to, kad jis yra atsakingas už automobilio valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Pareiškėjas teigia, kad institucija, elgdamasi nenuosekliai, jį suklaidino, kadangi institucija, surašydama minėtus administracinių nusižengimų protokolus, patvirtino, kad jai yra žinoma apie atsakingą asmenį ir kad būtent jis yra atsakingas už valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Pareiškėjas nurodo, kad institucijai buvo žinoma, kad automobilis „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra perduotas L. M. lizingo sutarties pagrindu ir jis yra apie tai pranešęs anksčiau. Institucija yra patraukusi L. M. už automobilio neapdraudimą. Institucija jam nepateikė reikalavimo nurodyti lizingo gavėją, todėl jis nepažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatų. Institucijai jis yra pateikęs rašytinius pranešimus, kad pareigą apdrausti minėtą automobilį turi kitas asmuo. Jis nėra šio pažeidimo subjektas: jis yra UAB „A.“ vadovas, tačiau ne automobilio valdytojas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi nagrinėjamo pažeidimo subjektas yra L. M.. Pastarajam buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus.
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. S. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Institucijos vertinimu, protokolo surašymo dieną automobilio „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku buvo UAB „A.“. Šios transporto priemonės savininkui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir į UAB „A.“ deklaruojamą buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Šis pranešimas nebuvo įteiktas. 2018 m. lapkričio 13 d. buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas UAB „A.“ vadovui A. B. į pastarojo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Šis pranešimas buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 19 d. ANK 611 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Nesulaukus nei prašomos informacijos, nei pranešimo apie objektyvias priežastis, trukdančias suteikti minėtą informaciją, A. B. kaip UAB „A.“ vadovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. A. B. buvo pasiūlyta per trisdešimt dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos- 75 eurus, tačiau A. B. administracinio nurodymo neįvykdė, todėl A. B. buvo paskirta ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda- 225 eurų dydžio bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas ginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimą jo veikoje.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Ši norma yra blanketinė, t. y. šios normos dispozicijoje daroma nuoroda į kitą norminį aktą, šiuo atveju Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t.y., jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį- automobilį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartis byloje Nr. N-444-2191/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013).
Susiklosčiusią situaciją vertindamas minėtų teisės normų kontekste teismas pažymi, kad pareiga nurodyti asmenį, 2018 m. spalio 19 d. apie 14.12 val. šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvusį atsakingą už transporto priemonės „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, UAB „A.“ vadovui A. B. yra besąlyginė, nepriklausanti nuo ankstesnių administracinių nusižengimų teisenų metu policijos pareigūnų nustatytų aplinkybių. A. B. šios pareigos nevykdė, konkretaus asmens, minėtą dieną vairavusio UAB „A.“ priklausantį automobilį „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė, taigi skundžiamu nutarimu A. B. pagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto pagal ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą, dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2019 m. vasario 12 d. nutarimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2019 m. vasario 12 d. nutarimą, kuriuo A. B. (A. B.), padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje, skirta 225 eurų dydžio bauda, palikti nepakeistą
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.