- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-1756-160/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Skolininkas
- M. M.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko M. M. ir daikto savininko M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012-03-28 nutarties areštuoti įkeistą turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
M. M. ir kredito unija „Sostinės kreditas“ 2011-01-14 sudarė paskolos sutartį Nr. P00094, pagal kurią M. M. buvo paskolinta 32518 EUR, paskolos paskirtis – verslui, paskolos grąžinimo terminas – 2016-01-14 (b. l. 14-20). M. M., užtikrindamas iki 2016-01-14 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120110000982 (b. l. 181-185), 2011-01-19 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė Kredito unijai „Sostinės kreditas“ nekilnojamąjį turtą – 63,70 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16,87 kv. m. bendro ploto garažą (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16,53 kv. m. bendro ploto garažą (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2980/255008 dalis parkingo, patalpa pažymėta R-21, R-19, R-25, plane pažymėta R-l, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. M. ir L. M.
2011-12-27 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2011/12/27-(RPS)9 kredito unija „Sostinės kreditas“ perleido UAB „Skolų administravimo centras“ reikalavimo teisę į skolininką M. M., kurio skolinis įsipareigojimas pagal paskolos sutartį siekė 142729,32 Lt (b. l. 8-13).
Šalies argumentai
Hipoteka užtikrintos prievolės skolininkas nevykdė, todėl kreditorius UAB „Skolų administravimo centras“ 2012-03-02 pareiškimu ir 2012-03-20 patikslintu pareiškimu prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Paaiškino, kad skolą sudaro 31995,63 EUR negrąžinto kredito, 15069,94 EUR priskaičiuotų palūkanų, iš viso 47065,57 EUR, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir sutartinių palūkanų (t. y. 12 proc. metinių palūkanų) nuo pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos bei 28,96 EUR sumokėto žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012-03-28 nutartimi atmetė kreditoriaus prašymą išieškoti 5 proc. metinių palūkanų ir sutartinių palūkanų (t. y. 12 proc. metinių palūkanų) nuo pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos; areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą – 63,70 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16,87 kv. m. bendro ploto garažą (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16,53 kv. m. bendro ploto garažą (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2980/255008 dalis parkingo, patalpa pažymėta R-21, R-19, R-25, plane pažymėta R-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. M. ir L. M., uždraudžiant įkeisto turto savininkams juo disponuoti; išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą turtą, jie netenka teisės perleisti turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę; įspėjo skolininką M. M. ir įkeisto turto savininkus M. M. ir L. M. kad negrąžinus skolos, t. y. 31995,63 EUR negrąžinto kredito, 15069,94 EUR priskaičiuotų palūkanų, iš viso: 47065,57 EUR bei 28,96 EUR sumokėto žyminio mokesčio, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti; išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto turto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeisto turto savininkams dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkui ir įkeisto turto savininkams dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikdamas hipotekos lakšto originalą. Padarė išvadą, jog kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo laikantis kreditavimo sutarties nustatytos tvarkos, uždelsta mokėti daugiau nei vieną mėnesį ir nesumokėta per papildomai nustatytą terminą. Prašymas išieškoti 5 proc. metinių palūkanų ir sutartinių palūkanų (t.y. 12 proc. metinių palūkanų) nuo šio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos, atmestas, išaiškinant kreditoriui teisę pateikti tokį prašymą kartu su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkas M. M. ir įkeisto turto savininkas M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-03-28 nutartį byloje ir klausimą dėl UAB „Skolų administravimo centras“ pareiškimo dėl priverstinio skolos ieškojimo perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui. Paaiškino, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis M. M. (gim. 1983) įteikta nebuvo, todėl UAB „Skolų administravimo centras“ negali reikšti reikalavimų dėl 2011-01-14 paskolos sutartyje Nr. P00094 numatytų prievolių įvykdymo. Įkeisto turto savininkui M. M. (gim. 1959 m.) taip pat iki šiol nėra pranešta apie hipotekos kreditoriaus teisių pagal hipotekos lakštą Nr. 01120110000982 perleidimą CK 4.189 str. nustatyta tvarka. Abejotina, ar kredito unija turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę UAB „Skolų administravimo centras“. Apeliantai nebuvo supažindinti su UAB „Skolų administravimo centras“ pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kurio pagrindu priimta skundžiama nutartis. Kredito unija „Sostinės kreditas“ 2011-08-17 pranešimu tik įspėjo, kad paskolos sutartis gali būti nutraukta, ir nustatė sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti papildomą terminą, kaip tai numatyta 2011-01-14 paskolos sutarties bendrosios dalies 5.5. punkte. Paskolos sutarties bendrosios dalies 5.9. punkte numatyta kredito unijos teisė nutraukti paskolos sutartį ir išieškoti paskolą gali būti įgyvendinama tik prieš tai pareiškus sutarties 5.5. punkte numatytą reikalavimą. Tačiau tokio pareiškimo apie sutarties nutraukimą iki šiol apeliantai nėra gavę. 2011-12-15 pranešimu kredito unija nustatė dar vieną papildomą terminą sutartinėms prievolėms įvykdyti, o dar vėliau neva perleido iš 2011-01-14 paskolos sutarties Nr. P00094 kylančias teises UAB „Skolų administravimo centras“, taigi 2011-01- 14 paskolos sutartis Nr. P00094 iki šiol galioja ir nėra nutraukta. Teismas pažeidė pareigą patikrinti, ar kredito sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Teismas taip pat neatsižvelgė į išieškotinų sumų nepagrįstumą.
Atsiliepimas
UAB „Skolų administravimo centras“ atsiliepimu prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apie reikalavimo perleidimą pareiškėjams buvo tinkamai pranešta. Paskolos sutartis yra nutraukta pagrįstai nuo 2012-02-12, apeliantai buvo tinkamai informuoti apie sutarties nutraukimą. Sutinka su apeliantų pozicija dėl palūkanų mažinimo iki 11290,7 EUR.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nuo 2012-07-01 įsigaliojo CPK ir CK pataisos dėl hipotekos ir įkeitimo įforminimo ir įregistravimo. Kadangi šioje byloje hipotekos teisiniai santykiai atsirado iki pakeitimų įsigaliojimo, todėl remiantis CPK 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548,549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (Valstybės Žinios, 2012, Nr. 6-179) ir CK 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4. , 4.179, 4.180, 4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196, 4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 4.192-1, 4.194-1 straipsniais įstatymu (Valstybės Žinios, 2012, Nr. 6-178), šis ginčas nagrinėtinas pagal iki CK ir CPK pakeitimų galiojusį reglamentavimą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-03-28 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120110000982, įregistruotą 2011-01-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant skolininkui iki 2016-01-14 suteikto kredito grąžinimą Kredito unijai „Sostinės kreditas“ buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – 63,70 kv. m. bendro ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16,87 kv. m. bendro ploto garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16,53 kv. m. bendro ploto garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2980/255008 dalis parkingo, patalpa pažymėta R-21, R-19, R-25, plane pažymėta R-l, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. M. ir L. M. 2011-12-27 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2011/12/27-(RPS)9 kredito unija „Sostinės kreditas“ perleido UAB „Skolų administravimo centras“ reikalavimo teisę į skolininką M. M.
Apeliantas atskiruoju skundu kelia klausimą dėl reikalavimo teisės perleidimo teisėtumo. Apelianto teigimu, reikalavimo teisės perleidimo sutartis M. M. įteikta nebuvo, todėl UAB „Skolų administravimo centras“ negali reikšti reikalavimų dėl 2011-01-14 paskolos sutartyje Nr. P00094 numatytų prievolių įvykdymo.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 str. 1 d. nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką yra konstatavęs, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 str. 1 d. prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to LAT aiškindamas CK 6.109 str. 1 d. normą, yra padaręs išvadą, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (LAT 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010).
Naujasis kreditorius UAB „Skolų administravimo centras“ 2012-01-03 pranešimu Nr. 2012/01/03-(9)3 Dėl reikalavimo teisės perleidimo ir reikalavimo įvykdymo skolininką M. M. ir įkeisto turto savininkus M. M., bei L. M. informavo, kad 2011-12-27 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu UAB „Skolų administravimo centras“ iš kredito unijos „Sostinės kreditas“ perėmė reikalavimo teisę į skolinį įsipareigojimą, kylantį tarp M. M. ir pradinio kreditoriaus 2011-01-14 sudarytos Paskolos sutarties, su visais papildymais ir pakeitimai, pagrindu (b. l. 37). Šis pranešimas 2012-01-26 buvo įteiktas skolininkui M. M., bei įkeisto turto savininkams L. M., M. M. (b. l. 50-53). Taigi skolininkui ir įkeisto turto savininkams buvo tinkamai pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Skolų administravimo centras“ neturi teisės reikalauti iš skolininko vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.
Atskirojo skundo argumentas, jog paskolos sutartis Nr. P00094 yra nenutraukta, kadangi negautas paskolos sutarties 5.9 p. nustatytas pareiškimas dėl sutarties nutraukimo, atmetamas kaip nepagrįstas.
Vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos laikymąsi itin svarbu užtikrinti tokiais atvejais, koks yra nagrinėjamoje byloje, kai sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes, pvz. visos kredito sumos su priklausančiomis mokėti palūkanomis grąžinimą prieš sutartyje nustatytą terminą ir išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą ne ginčo tvarka. CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Taigi įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).
Kreditorius UAB „Skolų administravimo centras“ 2012-01-03 pranešime apie reikalavimo teisės perleidimą nustatė 10 dienų terminą skolos apmokėjimui ir pranešė skolininkui bei įkeisto turto savininkams, kad suėjus šiam terminui paskolos sutartis bus laikoma nutraukta. Šis pranešimas 2012-01-26 buvo įteiktas skolininkui M. M., bei įkeisto turto savininkams L. M., M. M. (b. l. 50-53). Taigi šios aplinkybės leidžia teigti, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkas sumokėjo skolą kreditoriui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nepažeidžia apeliantų (skolininko ir įkeisto turto savininkų) interesų, atitinka hipotekos instituto esmę ir principus.
Apeliantai atskiruoju skundu taip pat ginčija palūkanų dydį. Tačiau kai byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, palūkanomis, delspinigiais ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Tokio pobūdžio ginčą apeliantai gali kelti teisme CPK nustatyta tvarka ir ši Hipotekos teisėjo nutartis tokiam ginčo nagrinėjimui kelio neužkerta. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Hipotekos skyriaus teisėja, priėmusi kreditoriaus prašymą ir patikrinusi, jog egzistuoja visos CK ir CPK numatytos sąlygos areštuoti turtą, įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos, palūkanų ir žyminio mokesčio atlyginimo per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Toks sprendimas pagrįstas pateiktais dokumentais ir priimtas vadovaujantis įstatymu, todėl pagrįstas. Tačiau skolininkas paaiškino, kad palūkanos paskaičiuotos nepagrįstai per didelės, o kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą pripažino, kad palūkanų dydis yra 11290,70 EUR. Todėl atitinkamai keistina pirmosios instancijos teismo nutartis mažinant nustatytą palūkanų dydį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str. 1 d., 337 straipsnio 1 d. 4 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012-03-28 nutartį pakeisti iš dalies sumažinant priskaičiuotų palūkanų dydį nuo 15069,94 EUR iki 11290,70 EUR ir šią nutarties dalį išdėstyti sekančiai:
Įspėti skolininką M. M. (a/k (duomenys neskelbtini) bei įkeisto turto savininkus M. M. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. M. (a/k (duomenys neskelbtini) kad negrąžinus skolos, t. y. 31995,63 EUR negrąžinto kredito, 11290,70 EUR priskaičiuotų palūkanų, iš viso: 43286,33 EUR bei 28,96 EUR sumokėto žyminio mokesčio, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti“.
Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.