Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Saunava“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2116-837/2016 pagal ieškovo BUAB „Saunava“ ieškinį atsakovams V. F., M. B., S. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Saunava“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. S., M. B. ir V. F. 19‘546,49 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovai buvę bendrovės vadovai, kiekvienas savo vadovavimo metu privalėjo inicijuoti UAB „Saunava“ bankrotą, tačiau šią pareigą pažeidė, tokiu būdu padidino įmonės skolas ir padarė žalos kreditoriams.Ieškovė ir atsakovas S. S. 2016 m. liepos 13 d. pasirašė taikos sutartį ir pateikė teismui ją tvirtinti (b. l. 20-23). Taikos sutartyje šalys numatė, kad atsakovas S. S. įsipareigoja ieškovui sumokėti 7‘500 Eur žalos, o ieškovas atsisako visų likusių reikalavimų atsakovo S. S. atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė tvirtinti ieškovo BUAB „Saunava“ ir atsakovo S. S. 2016 m. liepos 13 d. Taikos sutartį. Nurodė, kad taikos sutartis sudaryta tik tarp dalies bylos šalių, t. y. tarp ieškovo ir atsakovo S. S., o kiti atsakovai derybose dėl taikos sutarties sąlygų nedalyvavo, taikos sutarties nepasirašė. Ieškovas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo (ar jo dalies) ir siekė, kad būtų priimtas teismo sprendimas ir jo pareikšti ieškininiai reikalavimai būtų patenkinti pilna apimtimi, o taikos sutartimi ieškovas atsisako ieškininių reikalavimų atsakovo S. S. atžvilgiu. Teismas manė, kad pateikta taikos sutartis savo esme nėra laikytina tikrąja taikos sutartimi, o greičiau ieškovo atsisakymo ieškininių reikalavimų vieno iš atsakovų, t. y. atsakovo S. S. atžvilgiu.Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį sprendė, kad ieškinio reikalavimai yra neišvengiamai susiję su visais atsakovais ir tai laikė privalomuoju bendrininkavimu. Sutinkamai su CPK 44 str. 3 d. nuostatomis taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų sutikimas. Taigi, teismui patvirtinus pateiktą taikos sutartį būtų pažeistos kitų atsakovų teisės, nes nėra duomenų, kad jie sutiko, kad būtų patvirtinta taikos sutartis, taikos sutartimi pažeidžiamas atsakovų lygiateisiškumo principas, atsakovui S. S. gali būti suteikiamas nepagrįstas pranašumas prieš kitus atsakovus, taikos sutartis yra neteisėta, o patvirtinus neteisėtą taikos sutartį, būtų pažeistas CPK 44 str. 3 d. numatytas imperatyvas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog nei įstatyminis reglamentavimas, nei teismų praktika nedraudžia taikos sutartimi išspręsti tik dalį ginčo bei taikos sutartį sudaryti tik su vienu iš atsakovų, jeigu kiti atsakovai neišreiškia valios taikiai sureguliuoti kilusį ginčą. Vien ta aplinkybė, kad kiti atsakovai – M. B. ir V. F. – derybose dėl 2016-07-13 taikos sutarties sąlygų nedalyvavo ir taikos sutarties nepasirašė, nereiškia, kad taikos sutartis yra neteisėta. Taikos sutartis išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą (jo dalį) ir ieškovas taikos sutartimi nesiekia, kad po taikos sutarties pasirašymo jo pareikšti ieškininiai reikalavimai būtų patenkinti pilna apimtimi. Taikos sutartimi buvo aiškiai susitarta, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo kitų solidarių atsakovų atžvilgiu išlieka, tačiau jis yra mažinamas S. S. mokėtina suma. Todėl teismo teiginys neva šalių pasirašyta taikos sutartis neišsprendžia tarp šalių kilusio ginčo (ar jo dalies) yra nepagrįstas, o teiginys, kad taikos sutartimi ieškovas siekia, kad būtų priimtas teismo sprendimas ir jo pareikšti ieškininiai reikalavimai būtų patenkinti pilna apimtimi – apskritai neatitinka tikrovės.Šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos visiškai atitinka įstatymų reglamentuojamos ir teismų praktikos išaiškintos taikos sutarties esmę. Atsakovo S. S. taikos sutartimi mokėtina suma, t. y. 7‘500 Eur, sudaro daugiau nei pagal bendrą taisyklę taikos sutartį pasirašančio skolininko dalis (19‘546,49 Eur/3 = 6’515,50 Eur). Todėl vadovaujantis teismų praktika kitų solidarių skolininkų sutikimas taikos sutarčiai sudaryti nėra reikalingas. Taikos sutartimi nėra pažeidžiami likusių solidarių atsakovų M. B. ir V. F. interesai – M. B. ir V. F. dalys tarpusavio prievolėse po taikos sutarties pasirašymo sumažėtų nuo 6’515,50 Eur (19‘546,49 Eur/3) iki 6‘023,25 Eur (19‘546,49 Eur – 7‘500 Eur / 2), o bendra prievolė ieškovo atžvilgiu sumažėtų nuo 19‘546,49 Eur iki 12‘046,49 Eur (19‘546,49 Eur – 7‘500 Eur). Juo labiau, kad taikos sutartimi, tikslu apsaugoti likusių atsakovų interesus, šalys taip pat susitarė, kad atsakovas S. S. neįgis į kitus solidarius atsakovus M. B. ir V. F. atgręžtinio reikalavimo teisės sumokėtai skolos daliai.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis panaikinama ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Užbaigti bylą taikiai yra šalių procesinė teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis), nulemta dispozityvumo principo. Šis principas reiškia bylos šalių teisę laisvai disponuoti ginčo objektu, t. y. pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų (teisė baigti bylą taikiai) nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas netvirtina taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, pvz., jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviam įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu.Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas nagrinėja BUAB „Saunava“ ieškinį atsakovams S. S., M. B. ir V. F. dėl 19‘546,49 Eur žalos atlyginimo. Byla nagrinėjama elektroninių paslaugų portalo (toliau - EPP) sistemoje. Ieškovė 2016 m. liepos 20 d. pateikė teismui procesinį dokumentą - prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovo S. S. (b. l. 18). Įstatymas reglamentuoja, jog teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija (CPK 115 straipsnio 1 dalis).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei teismo atliktų veiksmų nagrinėjamojoje byloje matyti, kad ieškovės procesinis dokumentas – prašymas - nebuvo priimtas. Duomenų, kad šis prašymas buvo išsiųstas atsakovams, kad jiems buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus (nuomonę) dėl prašymo, nepateikta.Pirmosios instancijos teismas taikos sutarties patvirtinimo klausimą išnagrinėjo, nežiūrint į tai, kad ieškovės procesinis dokumentas nepriimtas, atsakovams neišsiųstas, atsakovams nepasiūlyta pateikti nuomonę (paaiškinimus) dėl nagrinėjamo klausimo, apie posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešta (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Taigi, teismas neužtikrino tinkamo rungimosi, šalių lygiateisiškumo principo laikymosi (CPK 12 straipsnis), procesinės teisės teikti paaiškinimus bylos klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.